- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-435-590/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kreditorius
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I .Ginčo esmė
Pareiškėjas V. D. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Antstolė 2016-08-17 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstolė priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 priede esančios formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigė, kad forma sukurta siekiant užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų. Nurodė, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl jam Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Antstolė patvarkyme išdėstė, kad Civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia Civilinio proceso kodekso 738-739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso 733-736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia vieno MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės V. M. 2016-08-03 patvarkymą Nr. B-27040 dalyje dėl išieškojimo iš skolininko pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Teismas konstatavo, jog antstolė 2016-08-03 priėmė patvarkymą Nr. B-27040 dėl skolos išieškojimo, kuriuo Kybartų pataisos namų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kadangi iš skolininko išskaitoma 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, skolininkui lieka mažiau nei vieno MMA suma savo poreikių tenkinimui. Teismas sprendė, kad antstolės 2016-08-03 patvarkymas Nr. B-27040 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pripažįstamas pažeidžiančiu skolininko interesus ir tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios nustatytą vieną MMA.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį bei palikti galioti 2016-08-03 patvarkymą Nr. B-27040 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog vykdė baudos išieškojimą iš skolininko V. D. laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, jokių teisės aktų normų nepažeidė, o 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą priėmė vadovaudamasi Sprendimo vykdymo instrukcija. Skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sąskaitos arešto.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio (lot. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-09-06 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei V. M. priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A2.6.-12961-276/2014 dėl 289 Eur išieškojimo išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos naudai. Pareiškėjas (skolininkas) V. D. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-09-06 nutartimi tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, padaręs išvadas, kad antstolės V. M. veiksmai, 2016-08-03 patvarkymu Nr. B-27040 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pažeidžia skolininko interesus ir išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 – 743 str.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Kaip jau buvo nurodyta, antstolė V. M. 2016 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. B-27040 dėl skolos išieškojimo, kuriuo Kybartų pataisos namų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Konstatuotina, jog pagal nurodytą tvarką gali būti išieškoma ir iš pareiškėjo į asmeninę sąskaitą gaunamų lėšų, kurios laikytinos kitomis pajamomis, todėl antstolės 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas Nr. B-27040 laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog „teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi po išskaičiavimų, atliktų CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka iš skolininko gautų kitų pajamų, išieškojimas gali būti atliekamas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, jei jos neviršija vieno MMA. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, todėl antstolės V. M. skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutartis naikintina ir pareiškėjo V. D. skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas – antstolės 2016-08-03 patvarkymas Nr. B-27040 paliktinas galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.