Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1366-721/2015 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 182 dienų, kai ginčas susijęs su vartotojų teisėmis. Vadovaujantis LR CK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamu atveju nei viena šalis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva pritaikydamas LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą pažeidė LR CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą. Nors šioje byloje reiškiamas reikalavimas, kilęs iš vartojimo sutarties ir teismas turi pareigą būti aktyvus, ex officio sutartį vertinti pagal sąžiningumo kriterijus, kontroliuoti delspinigių dydį, tačiau teismas neturi diskrecijos teisės ex officio taikyti senatį. Atsižvelgiant į tai, jog teismas neturėjo teisės savo iniciatyva sumažinti dienų, už kurias prašomi priteisti delspinigiai, skaičiaus, todėl delspinigiai turėjo būti skaičiuojami už visas 2870 praleistas dienas.Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė savo iniciatyva prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino keturis kartus, t.y. nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. ir būtent tokio dydžio delspinigių prašė priteisti teismo. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos ir teisingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, teisingai išspręsti bylą. Būtent dėl atsakovo nebendradarbiavimo, vengimo įvykdyti prievoles bent iš dalies, pradelstų dienų skaičius iki kreipimosi į teismą dienos susidarė 2994. Apeliantė kaip kreditorius ir taip prisiima didžiąją dalį skolos išieškojimui tenkančių išlaidų (kaip skolos išieškojimas per skolų išieškojimo įmonę), kai skolos išieškojimas užtrunka ilgai, skolininkas yra nesąžiningas ir vengia bendravimo su kreditoriumi, todėl 0,05 proc. delspinigių dydis, skaičiuotinas už kiekvieną pradelstą dieną (kaip, kad ir numato LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatos), laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurie privalo būti priteistini pilna apimti siekiant užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės paskaičiuotų delspinigių sumažinimo pritaikius ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tuo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo J. P. buvo sudaryta vartojimo sutartis ir, kad tokia neproporcingai didelė netesybų suma susidarė dėl pernelyg ilgo ieškovės delsimo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir prašomus priteisti delspinigius sumažinti iki 43,76 Eur sumos, juos paskaičiuojant už 180 kalendorinių dienų. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi nepagrįstai savo iniciatyva taikė ieškinio senatį bei neatsižvelgė į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurie privalo būti priteistini pilna apimti siekiant užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą. Konkrečiu atveju atsakovui procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme įteikti paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei konkrečių prašymų dėl pareikštų reikalavimų per nustatytą dvidešimt dienų terminą nepateikė, todėl ieškovui prašant teismas sprendė, kad priimtinas sprendimas už akių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, turi pagrindo iš dalies sutikti su ieškove ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai taikė senaties terminus reglamentuojančią LR CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatančią, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja, todėl šiuo pagrindu nepagrįstai sumažino netesybas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė minėtas įstatymo nuostatas dėl senaties, konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais yra pagrindo mažinti prašomus priteisti delspinigius LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliaciniam teismui įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

Pažymėtina, kad LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę savo iniciatyva sumažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, suteikiant teismui pagrindą kontroliuoti netesybų dydį, užkertant kelią piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, LR CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad reikalavimo teisė į atsakovo skolą apeliantei buvo perleista 2009-03-04, tačiau į teismą ji kreipėsi tik 2015-03-20. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė ilgą laiko tarpą (beveik 6 metus) nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl atsakovo galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio buvo ribotos, kas sudaro teismui pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, apeliantė leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovams, nagrinėjamu atveju vartotojams. Be to, nors apeliantė nurodo, kad visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą aktyviai siekė išieškoti skolą ir dėl to patyrė daug išlaidų, kurios, pagal ieškovę, ir apima prašomus priteisti delspinigius, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė (LR CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytais argumentais vertina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai už 2989 dienų (727,95 Eur), atsižvelgus į ieškovės delsimą kreiptis į teismą, į pagrindinę skolos sumą ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, laikytini neproporcingais bei iš esmės pažeidžiančiais šalių interesų pusiausvyrą. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 43,76 Eur sumos. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.