Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Tret. asm. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.). 2013-08-10 transporto priemonė ”Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2013-04-03 iki 2014-04-02 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), pagal draudimo sutartį įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudėjas pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą serija AF Nr. 014823 2359,91 Lt sumai, patvirtinančią per eismo įvykį atsiradusių transporto priemonės sugadinimų pašalinimų išlaidas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (su vėlesniais pakeitimais; toliau – Techniniai reikalavimai) 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir įvertinus technine saugumo situaciją, bei vadovaudamasi draudimo sutartimi ir draudėjo pateiktais dokumentais ieškovė pagrįstai kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama draudimo išmoką už 4 vnt. padangų. Ieškovė įvertino, apskaičiavo ir išmokėjo 617,31 Eur (2131,46 Lt) (2359,91 Lt [transporto priemonės remonto išlaidos pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija AF Nr. 014823] – 228,45 Lt [padangų nusidėvėjimas]) draudimo išmoką.

Atmestinas atsakovės nesutikimas dėl priteistinų kompensacinių palūkanų: LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Įstatymų leidėjas įtvirtinęs prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 str. skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261str). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau– nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 stra.1d. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Atmestinas atsakovės motyvas nepriteisti palūkanų, kadangi atsakovei buvo netinkamai pareikšta pretenzija: kad savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas, ieškovė dėl prievolės įvykdymo nesiekė greito įvykdymo, neužtęsti kompensacinių palūkanų susidarymo ir kit. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2013-09-03 pateikė pretenziją, kuria buvo prašoma per 15 dienų sumokėti žalos atlyginimą. Atsakovu nagrinėjamoje byloje nurodytas kitas juridinis asmuo – Kauno miesto savivaldybė. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi pretenzijos pateikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d.) nurodyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje (VSĮ 5 str. 2 d.). Viena iš savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 str. 1 d. 32 p.). Šią funkciją įgyvendina vykdomoji savivaldybės institucija – administracija. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (VSĮ 29 str. 8 d. 1 p.). Pretenzijos išsiuntimo metu galiojo Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1720 (papildyta 2012 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3829, neteko galios 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755). Šio aprašo 3 punkte išaiškintos sąvokos: savivaldybės administracijos vadovybė – savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai) ir valdybos (-ų) (departamento) (-ų) direktorius (-iai); savivaldybės vadovybė – savivaldybės meras, jo pavaduotojas (-ai); savivaldybės padaliniai – savivaldybės administracijos padaliniai (valdybos (departamentai), skyriai, tarnybos, biurai, filialai – seniūnijos) ir savivaldybės tarybos sekretoriatas. Minėto aprašo p.38 numatyta, kad savivaldybės vadovybės, savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų pasirašytus siunčiamuosius dokumentus registruoja ir išsiunčia savivaldybės administracijos priimamasis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir savivaldybės bei savivaldybės administracijos funkcijų sąsajumą, teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta 2013-09-03d. pretenzija Nr. R0001394482 yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą, atsakovė apie pareigą atlyginti žalą žinojo, tačiau nesutiko su ieškovės pretenzija dėl žalos sumokėjimo (b.l.28-40).

Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93,80,82str.str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k.111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k.110051834 buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT -03600 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB naudai 617,31(šešis šimtus septyniolika € 31ct) Eur turtinės žalos atlyginimo, 74,75 (septyniasdešimt keturis € 75ct) Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 16(šešiolika)Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.