- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-53-549/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00099-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretinga, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs (išsituokęs), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „P.“ LT, direktorius, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. 2013 metais, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – „vieno buto gyvenamojo, blokuoto su esamu gyvenamuoju namu, ir dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto NR.12 03-01 02-TP-BD SP A K L VN L D D“, žemės sklypo kadastro Nr. 250/0021:50 planą, pasirašė už V. K. po tekstu DĖL STATINIO ATSTUMO IKI BENDROS SKLYPO RIBOS NEPRIEŠTARAUJU SKLYP (duomenys neskelbtini) KAD. NR 250100210169 SAVININKAS V. K., tai yra suklastojo jo parašą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metais, tiksli data nenustatyta, bet ne vėliau liepos 12 d., pateikė architektui S. D. žinomai suklastotą dokumentą, kuriam pateikus Palangos miesto savivaldybės administracijai, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.
Apklaustas kaltinamuoju K. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis turi pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pastatas statytas seniau ir buvo neįregistruotas. Pradėjus pastato įteisinimo procedūrą ir dokumentų tvarkymą bei projektinių darbų vykdymą, paaiškėjo, kad nėra išlaikytas atstumas pagal normatyvą – atsirado 70 cm trūkumas, vietoje 3 m, buvo 2 m 30 cm. Apie 2013 m., kreipėsi į gretimo sklypo savininką V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini)b, prašydamas sutikimo dėl servituto ir dėl atstumo, tačiau nepavyko susitarti dėl kompensacijos sumų, nes V. K. pradėjo didinti sumą. Nepavykus susitarti, kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl servituto. Jis pasijuto reketuojamas: iš pradžių V. K. prašė 10 tūkst. litų, o teisme civilinėje byloje jau buvo prašoma 20 tūkst. Eur, nors atstumas nukentėjusiajam niekaip neįtakoja gyvenimo. Jis siuntė V. K. dokumentus – formą (sutikimą) dėl servituto ir dėl atstumų, surašytus ant vienos formos. V. K. pasakė, kad atstumas jam nerūpi, o dėl servituto nepasirašo. V. K. neprieštaravo, kad jis pats už jį pasirašytų dėl atstumo, todėl projekte jis ir pasirašė V. K. vardu, kad V. K. neprieštarauja dėl 70 cm trūkumo, taip suklastodamas dokumentą. Nors V. K. leido suprasti, kad atstumas jo nedomina, tačiau kodėl pats savo vardu nepasirašė, negali pasakyti. V. K. parašo pavyzdžio nebuvo matęs, tai buvo spontaniškas veiksmas – parašą išgalvojo. V. K. buvo gavęs iš per Šiaulių autobusų stotį siųstus dokumentus dėl servituto ir dėl atstumo nesilaikymo bei matė tą parašą, be to, su juo telefonu kalbėjosi ne vieną kartą, tačiau pretenzijas pareiškė kai jie kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl servituto nustatymo. Savo klaidą pripažįsta ir gailisi dėl to, ką padarė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad savo veiksmais jokios turtinės žalos nepadarė. Dėl neturtinės žalos parodė, kad palieka spręsti teismui tačiau ta suma, kurios V. K. prašo, yra neadekvati jo pajamoms. Be to, jo veiksmai V. K. nesukėlė išgyvenimų, jog būtų padaryta neturtinė žala. Sutinka atlyginti 800 Eur neturtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu K. N. taip pat pripažino savo kaltę ir davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 128-129, 134).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš Pastatų pririšimo plano nustatyta, kad jame yra rankraštinis įrašas „DĖL STATINIO ATSTUMO IKI BENDROS SKLYPO RIBOS NEPRIEŠTARAUJU SKLYP (duomenys neskelbtini)KAD. NR 250100210169 SAVININKAS V. K.“ ir parašas (1 t., b.l. 5).
Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, 335/2002 dalys kartu su šiame skype stovinčiu gyvenamuoju vieno buto pastatu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-19 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso R. B. ir G. B., 967/2002 dalys 2013-06-28 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – IĮ „K.“, o 700/2002 dalys kartu su šiame skype stovinčiu gyvenamuoju vieno buto pastatu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)2011-09-29 teismo sprendimo 2-146-83/2011 pagrindu– S. N. (1 t., b. l. 112-115). VĮ Registrų centras duomenų taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)B, Palanga, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso V. K. (1 t., b. l. 116-117).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2002 m. rudenį, jis (duomenys neskelbtini)B, Palangoje, įsigijo žemės sklypą 0,3422 ha dydžio. Žemės sklypo paskirtis – kita. Šiame žemės sklype nėra jokių statinių. Žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Palanga. Šiame sklype yra keli pastatai. Vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini) C, Palanga. Kiek jam yra žinoma, šio sklypo savininkai yra K. N. ir S. N.. 2013 metais K. N. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)c, Palanga, pardavė B. Iki pastato pardavimo K. N. vykdė šio pastato statybas. Kadangi jis į savo žemės sklypą atvyksta retai, tai kada ir kas vykdė statybas, jis nematė. 2016 metais lapkričio 16 d. jis sužinojo, kad jam priklausančiame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini)B, Palangoje, yra įrengtas pravažiavimas į (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatą. Šiuo metu dėl neteisėtai įrengto pravažiavimo jam priklausančiame žemės sklype, Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovai yra K. N. ir B. Šioje byloje K. N. pripažįsta, kad vykdė statybas pastato esančio (duomenys neskelbtini)C ir įrenginėjo pravažiavimą į šį pastatą. 2018 metais, kovo mėnesį, jam atvykus apžiūrėti savo žemės sklypo, kilo įtarimas, kad Vytauto 149C, Palanga, pastatas yra pastatytas nesilaikant nustatytos tvarkos, t.y. pažeistas 3 metrų atstumas nuo bendros ribos. Raštu jis kreipėsi į Klaipėdos statybų inspekciją dėl kilusio įtarimo, kad pastatas (duomenys neskelbtini)C, Palanga, pastatytas nesilaikant reikalavimų, kad gali būti suklastoti dokumentai. Gavo atsakymą, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)C, Palanga yra pastatytas ne 3 metrų atstumu, o 2,2 m. atstumu. Taip pat buvo nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)B, savininkas V. K. yra davęs sutikimą nesilaikyti nustatyto 3 metrų atstumo. Gavus tokį atsakymą, jis įsitikino, kad jo parašas sutikime yra suklastotas, nes į jį nei K. N., nei kiti asmenys dėl nesilaikymo nustatyto atstumo nuo bendros ribos, niekada nesikreipė. Jis jokio sutikimo niekam nėra davęs ir jokio sutikimo nėra pasirašęs. (duomenys neskelbtini), Palanga, sklypo plane yra užrašas „Dėl statinio atstumo iki bendros sklypo ribos neprieštarauju sklyp. (duomenys neskelbtini) kad. Nr. 250100210169 savininkas V. K. parašas“. Parašas yra ne jo. Nuo 2010 metų jis savo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini)B, Palanga, yra įkeitęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. K. N. tai žinojo, nes apie tai jam yra sakęs. Vien jo sutikimo dėl atstumų nesilaikymo nuo bendros sklypo ribos neužtenka. Reikia gauti ir kreditoriaus, t.y. šiuo atveju VMI sutikimą. Kas ir kada sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga plane suklastojo V. K. parašą, t.y. pasirašė jo vardu, nežino. Jis šiame dokumente nepasirašė, jo parašas yra suklastotas. (b.l. 43-46).
2018-09-11 nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. b. l. 47).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 21500 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 50-54).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieno buto gyvenamojo namo, blokuoto su esamu gyvenamuoju namu, ir dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projekto byla, kurios 38 lape yra sklypo planas su V. K. pasirašytu sutikimu („neprieštarauju“) (1 t., b. l. 109-111).
Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp V. K. ir K. N. metu V. K. nurodė, kad jis nesirašė ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto (schemos) dėl sutikimo dėl mažesnio atstumo nei 3 m. Dokumente yra ne jo parašas, jis tokio dokumento nematęs ir nesirašė. Taip pat nesakė K. N., kad šis gali pasirašyti jo vardu. K. N. nurodė, jog V. K., gavęs žemės sklypo schemą, telefonu sutiko, kad K. N. dokumentą jo vardu pasirašytų pats ir jokių pretenzijų neturi ir neturės. Dokumentą dėl mažesnio atstumo tarp sklypo ribos V. K. vardu pasirašė jis (1 t., b. l. 142-144).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, jog K. N. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Jis pripažino, kad „Vieno buto gyvenamojo, blokuoto su esamu gyvenamuoju namu, ir dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas NR.12 03-01 02-TP-BD SP A K L VN L D D“, žemės sklypo kadastro Nr. 250/0021:50 plane už V. K. po tekstu „DĖL STATINIO ATSTUMO IKI BENDROS SKLYPO RIBOS NEPRIEŠTARAUJU SKLYP (duomenys neskelbtini) KAD. NR 250100210169 SAVININKAS V. K.“, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pasirašė pats ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metais, tiksli data nenustatyta, bet ne vėliau liepos 12 d., šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė architektui S. D., kuriam jį pateikus Palangos miesto savivaldybės administracijai, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – Pastatų pririšimo planu, apžiūros protokolo, akistatos metu V. K. ir K. N. duotais paaiškinimais, V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio statybos projekto rengimo metu) 11 priedo 4 punktas nurodo, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurės rytų kampo atstumas iki sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrai, t. y. 2,2 metrai, todėl gaunant statybą leidžiantį dokumentą K. N. privalėjo gauti gretimo žemės sklypo savininko V. K. sutikimą. Taigi, šios veikos pavojingumas pasireiškė tuo, kad suklastojus V. K. sutikimą dėl mažesnių, nei teisės aktai numato, atstumų nuo statinio iki bendro sklypo ribos taikymo ir šį dokumentą panaudojus, buvo sudaryta galimybė įteisinti (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto sprendinius be sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)B, Palangoje, savininko sutikimo, kai toks sutikimas yra būtinas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes K. N., darydamas nusikaltimą, aiškiai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. N. padaryta veika pagal BK 300 str. 1 d., kvalifikuota teisingai.
K. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. N. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), laiduotoją paskiriant artimą draugą G. B., kuris sutiko, jog K. N. būtų perduotas jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).
K. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš penkis metus, per tą laiką kaltinamasis padarė tik vieną ne itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jokių šiurkščių teisės pažeidimų per šį laikotarpį nepadarė, ši padaryta nusikalstama veika itin žalingų pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas. Jis visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis sutiko atlyginti neturtinę žalą, tik mano, jog jos dydis turėtų būti mažinamas. Vėliau nuosprendyje išdėstytais motyvais, teismas nustatė, kad žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Šios aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.
G. B., kurį prašoma skirti K. N. laiduotoju, neteistas, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracine tvarka nebaustas, dirba. Darbovietė UAB „V.“ charakterizuoja išskirtinai teigiamai. G. B. paaiškino, kad yra ilgametis ir artimas kaltinamojo draugas, jie pažįstami jau dvidešimt metų, bendrauja šeimomis, susitinka mažiausiai kartą per savaitę. Jie pasitiki vienas kitu, dažnai tariasi įvairiais klausimais, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jokių neigiamai G. B. charakterizuojančių aplinkybių nenustatytą, todėl teismas daro išvadą, kad G. B. gali daryti K. N. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.
Esant BK 40 str. numatytoms sąlygoms K. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimo terminas nustatytinas vienų metų laikotarpiui su 500 EUR užstatu.
.
Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 21500 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 50-54).
BPK 109 str. nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo asmens veiksmų būtina nustatyti priežastinį ryšį, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 2.247 straipsnis). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Tuo labiau, kad BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir jos kvalifikavimui materialinių pasekmių nėra reikalaujama.
Nors nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ženkliai sumažėjo jo žemės sklypo vertė, jame atsirado pavėsis, kaupiasi drėgmė, jis patiria kitų nuostolių, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikia. Kita vertus, namas, kurio statybą siekė įteisinti K. N., yra pastatytas tik nežymiai pažeidžiant nustatytą atstumą iki sklypo ribos, t. y. arčiau vos 80 centimetrų, todėl abejotina, kad toks pažeidimas galėjo sukelti rimtas pasekmes nukentėjusiojo sklypui, tuo labiau, kad pastatas pastatytas galimai 2002-2006 m. (Savavališkos statybos aktas) ir iki to laiko, kol nebuvo pradėta statinio įteisinimo procedūra, jokių pretenzijų nukentėjusysis nereiškė. Šio pastato statyba nėra įteisinta. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, šiuo metu ši sklypo dalis yra parduota pagal taikos sutartį, ką patvirtina informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad sklypo dalį pardavė žymiai mažesne kaina, nei tikėjosi dėl to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ne tik negalima pripažinti, kad nukentėjusiojo nurodoma žala yra tiesioginė K. N. padaryto nusikaltimo pasekmė, t. y., kad tarp nukentėjusiojo turtinės žalos ir kaltinamojo asmens veiksmų yra priežastinis ryšys, tačiau, kad apskritai nukentėjusiajam kilo kokių nors nuostolių. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis nepagrindė įrodymais turtinės žalos padarymo fakto, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinę žalą ir nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jo sveikata ženklai pablogėjo, yra priverstas lankytis pas gydytojus, jam diagnozuotas fizinis ir nervinis išsekimas, nemiga, skirti raminantys vaistai. Ieškinį grindžia pateiktais 2018-09-24 išrašu iš medicinos dokumento ir vaistų receptais bei mokėjimo kvitais (2 t., b. l. 11, 15-21).
Pažymėtina, kad kaip ir turtinės žalos nustatymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos, privalu nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir kaltinamojo asmens veiksmų, o pagrįsti padarytą žalą turi nukentėjusysis.
Suprantama, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrų nepatogumų, nes buvo priverstas lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teisme, rinkti įrodymus, ruošti procesinius dokumentus, dėl ko jo įprastas gyvenimo ritmas galėjo būti sutrikdytas, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodytas pasekmes. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad dėl nusikaltimo jo sveikata ženklai pablogėjo, tačiau iš pateikto medicinos dokumento išrašo matyti, kad jame nėra jokių nuorodų į tai, kad nustatytos diagnozės – lėtinis faringitas, kitos balso klosčių ligos, gastroezofaginio refliukso liga – yra padaryto nusikaltimo pasekmė. Tuo labiau kad padarytas nesmurtinis ar kitaip su sveikatos sutrikdymu susijęs nusikaltimas. Taip pat nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų diagnozuotos kitos ieškinyje nurodytos būsenos – fizinis ir nervinis išsekimas, nemiga, ir kad skirtas su tuo susijęs gydymas, vaistai. Byloje nenustatyta ir nukentėjusysis neįrodinėjo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir kitokių padarinių –pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų neigiamų būsenų. Atsižvelgtina ir į tai, kad informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ši byla nėra vienintelė, kurioje dalyvauja nukentėjusysis kaip bylos šalis, todėl abejotina, kad vien tik šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas galėjo išprovokuoti nukentėjusiojo nurodomas pasekmes. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusysis neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat atmetamas.
Nukentėjusysis V. K. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis pateikė duomenis, jog yra patyręs 900,00 Eur išlaidų advokato Mariaus Ramanausko teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 12-14). Šias išlaidas sudaro kliento konsultavimas ikiteisminio tyrimo metu – 100 Eur, kelionės iš Šiaulių į Palangą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir susipažinimui sugaišto laiko išlaidos – 250 Eur, ieškinio parengimas – 400 Eur, 2019-03-15 rašto-prašymo paruošimas ir pateikimas – 150 Eur.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 str.). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kuriose numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį atstovavo jo pasirinktas advokatas ir jam nebuvo teikiama antrinė teisinė pagalba, vertinant už advokato paslaugas priteistiną dydį, į šių Taisyklių 3.3 ir 14.4 punktus atsižvelgtina tik kaip į orientacinius kriterijus.
Kaip matyti iš atstovavimo sutarties, advokatas Marius Ramanauskas nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu atstovavo nuo 2018-10-10 (1 t. b. l. 55), tačiau ikiteisminio tyrimo metu tik pateikė civilinį ieškinį ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (1 t., b. l. 50-54, 167, 171). Teisminio nagrinėjimo metu atstovas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, pateikė tik vieną rašytinį prašymą, susijusį su civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 8-10). Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytos atstovo kelionės išlaidos nėra detalizuotos ir nepateikti jokie jas pagrindžiantys įrodymai – kokia transporto priemone advokatas vyko iš Šiaulių į Palangą bei atgal, kokios buvo kuro sąnaudos arba kiek buvo mokėta už visuomeninio transporto bilietus. Taip pat nepateikta ir duomenų, kiek buvo sumokėta už baudžiamosios bylos medžiagos kopijas.
Įvertinus nukentėjusįjį atstovavusio advokato atliktus veiksmus detalizuojančius duomenis, tai, kad pareikštas civilinis ieškinys visiškai atmestas, taip pat nepateikta atstovo patirtas kelionės išlaidas pagrindžiančių duomenų, atsižvelgiant į atstovo atliktų veiksmų apimtį ir kiekį, bei minėtose Taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius (konkrečiai Taisyklių 14.4.2. p.), pagrįstomis ir būtinomis pripažinti 100,00 Eur nukentėjusiojo patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
K. N. 2018-11-14 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-138) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pastato dalinės ekspertizės aktas Nr. 13-013F, projektas NR.12 03-01 02-TP-BD SP A K L VN L D D, V. K. eksperimentiniai ir laisvieji rašysenos pavyzdžiai (mokėjimo kvitas ir pirkimo- pardavimo sutartys) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendė:
K. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. K. N. laiduotoju paskirti G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 500 EUR (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu.
Laiduotojas G. B. privalo sumokėti 500 EUR dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti laiduotojui G. B., kad jis, kaip K. N. laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl K. N. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti K. N., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl 21 500,00 Eur turtinės žalos bei 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš K. N. 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) nukentėjusiajam V. K. jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pastato dalinės ekspertizės aktą Nr. 13-013F, projektą NR.12 03-01 02-TP-BD SP A K L VN L D D, V. K. eksperimentinius ir laisvuosius rašysenos pavyzdžius (mokėjimo kvitas ir pirkimo-pardavimo sutartys) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.