- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- I-484-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02617-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5, 23).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-08-11 buvo kalinamas 1 lokaliniame sektoriuje 5,3 sekcijoje. Nurodė, kad kartu su pareiškėju buvo laikoma 19-20 asmenų, kaliniai miegodavo ant grindų. Alytaus PN nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Nurodė, kad Alytaus PN nebuvo suteikta pakankamai baldų, patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra. Nurodė, kad Alytaus PN tualetuose nėra užtikrinamas privatumas. Nurodė, kad nuo 2016-04-19 iki 2017-09-19 buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokaliniame sektoriuje, kuriame buvo laikoma 11 nuteistųjų. Teigė, kad 6 lokaliniame sektoriuje jam nebuvo suteiktas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Pažymėjo, kad pagal patvirtintą dienotvarkę pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti ir išsivalyti dantis. Teigė, kad 6 lokaliniame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galėjo vaikščioti tik su ramentais, todėl laisvo ploto neužtikrinimas pakenkė pareiškėjo sveikatai. Nurodė, kad dėl Alytaus PN administracijai teiktų skundų jam buvo grasinta, buvo trukdoma ginti pareiškėjo pažeistas teises. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis tapo uždaras, patyrė emocinius dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pažeistas jo orumas ir reputacija.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į Alytaus PN atsiliepimą, kuriame iš esmės nurodė, kad nesutinka su Alytaus PN atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir joje gyvenusių asmenų skaičiaus (b. l. 66–67).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–38). Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-04-19 iki 2017-09-19. Alytaus PN atsiliepime pateikė duomenis apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį plotą. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti įstaigos teritorijoje įrengtose krepšinio, tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse. Be to, įstaigoje įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Taip pat nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas.
Alytaus PN atsiliepime akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Be to, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pvz. perkelti jį į kitą kamerą) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nesinaudojo. Alytaus PN yra tikrinama Alytaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir AVSC). Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į AVSC ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais ir kurio metu buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Paaiškino, kad laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Atsiliepime teigia, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas. Teigė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Teisme 2019-01-23 gauti Alytaus PN papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodyti laikotarpiai, kuriose patalpose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas bei minėtų patalpų duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–31). Nurodė, kad pareiškėjas Departamentui neteikė skundų dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Pažymėjo kad nesutinka su pareiškėjo pateiktomis Alytaus PN fotonuotraukomis, kadangi iš jų turinio nėra aišku, kur ir kada jos darytos. Teigia, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Teigia, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Kalėjimų departamentas privalėjo užtikrinti tinkamas jo kalinimo sąlygas Alytaus PN.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas). Vėlesnėse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba išliko nepakitusi. Vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma – 3,6 kv. m, Taisyklėse nėra įtvirtinas reikalavimas atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-09-19 šiuose būriuose bei gyvenamosiose kamerose: laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-19 – 5 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 44,98 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m; laikotarpiu nuo 2016-04-19 iki 2016-04-21 – 15 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 34,68 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,47 kv. m; laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2017-01-26 – 15 būryje, 5 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 33,74 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m; laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki 2017-09-19 – 14 būryje, 4 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 34,07 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,78 kv. m (b. l. 34, 40).
Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu visose gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų. Taip pat įvertinus teisme 2019-01-23 gautus Alytaus PN papildomus paaiškinimus ir prie jų pridėtas fotonuotraukas, matyti, kad minėtose Alytaus PN patalpose tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN administracija laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-09-19 nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių būti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau kaip 3,1 kv. m. patalpos ploto. Šiuo atveju nenustatyti neteisėti Alytaus PN veiksmai.
Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose esantys baldai. Pagal Taisyklių 11¹.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (LVAT 2014-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). LVAT praktikoje konstatuota, kad baldų užimamas plotas neturi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto skaičiuojant asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (LVAT 2018-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Alytaus PN tualetuose nėra užtikrinamas privatumas. LVAT naujausioje praktikoje nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu (LVAT 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje A-886-662/2018). Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį (EŽTT 2001-04-19 sprendimas byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (EŽTT 2008-10-09 sprendimas byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00)). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Iš byloje 2019-01-23 pateiktų Alytaus PN fotonuotraukų matyti, kad Alytaus PN tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, jie yra įrengti atskirose sienomis ir durimis atitvertose patalpose. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 6 lokaliniame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemelis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad kiemelis įrengtas netinkamai, jis yra mažas ir netvarkingas. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės), 18–21 punktai. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Įrengimo taisyklių 20 p.). Nei Įrengimo taisyklių, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato atsakovui pareigos pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti pareiškėjo nurodomą inventorių (pavėsines), todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo vertina kritiškai ir neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Pagal Įrengimo taisyklių 21 punktą, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemelis yra netinkamai įrengtas, bet tikslių argumentų dėl to, kas neatitiko teisės aktų reikalavimų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių jis būtų kreipęsis į Alytaus PN. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Alytaus PN patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra. Paaiškino, kad dėl netinkamos ventiliacijos patalpose buvo drėgna, o žiemos metu būdavo šalta. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 5 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, 15 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, 15 būryje, 5 bendrabučio tipo miegamajame ir 14 būryje, 4 bendrabučio tipo miegamajame. AVSC pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, kondicionavimo sąlygos ir apšvietimas Alytaus PN atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 53–59). Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į AVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas pakankamas kiekis baldų. Pažymėjo, kad ne visiems patalpoje laikomiems asmenims buvo duotos taburetės. Pataisos namų kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatorių kamerų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Normos), pagal kurias pataisos namų kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti šie baldai: spintelė – 1 vnt., vienam asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas – 2 vnt.; baudos izoliatorių kamerose, be kita ko, turi būti šie baldai: pritvirtinamas prie grindų stalas – 1 vnt., pritvirtinama prie grindų taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui. Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 galiojanti Normų redakcija tokio aprūpinimo kietuoju inventoriumi nereglamentuoja.
Pagal šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl Normų pažeidimų – t. y. įrodyti, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo stalas ir kiekvienam asmeniui skirta taburetė. Alytaus PN nepateikė teismui patalpų nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie patalpose esantį inventorių. Teismas pažymi, kad pareiškėjui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje Nr. 0727731 pareiškėjui nustatytas 45 proc. darbingumas (b. l. 8). Alytaus PN atsiliepime tik deklaratyviai teigiant, kad gyvenamosios patalpos aprūpintos kietuoju inventoriumi ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikus, t. y. nepaneigus pareiškėjo nurodytų teiginių, susijusių su gyvenamųjų patalpų aprūpinimu kietuoju inventoriumi, teismas daro išvadą, kad iki 2016-12-31 Normos buvo pažeidžiamos, nes nebuvo pakankamo kiekio (kiekvienam asmeniui skirtų) taburečių.
Pareiškėjas skunde nurodė ir byloje pateikti pareiškėjo medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo judėjimas yra ribotas dėl patirtų kaulų lūžių (b. l. 46). Pareiškėjas skunde pažymėjo ir ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, jog pareiškėjas vaikšto ramentų pagalba. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad minėtos aplinkybės dėl kietojo inventoriaus neišdavimo pareiškėjui yra reikšmingos. Neįgyvendinus pareiškėjo teisės turėti visą Normose nurodytą inventorių, gali būti ribojamos jo teisės, taip pat gali kilti papildomų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala dėl kietojo inventoriaus neišdavimo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pagal Alytaus PN patvirtintą dienotvarkę jam nebuvo sudaryta galimybė ryte išsivalyti dantis bei atlikti kitas higienos procedūras. Byloje pateikta Alytaus PN direktoriaus 2016-05-16 įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurią nuteistųjų kėlimasis vyksta 7 val., o pusryčiai 7 val. 10 min. (b. l. 52). Iš minėtos dienotvarkės duomenų taip pat matyti, kad nuteistiesiems skirtas laisvalaikis nuo 17 val. iki 19 val. ir nuo 22 val. iki 22 val. 30 min. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus duomenis ir byloje pateiktą nuteistųjų dienotvarkę, darytina išvada, kad Alytaus PN laikomiems asmenims suteikiamos 10 min. iki pusryčių laisvo laiko, taip pat laisvas laikas nuteistiesiems suteikiamas nuo 17 val. iki 19 val. ir nuo 22 val. iki 22 val. 30 min. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjui buvo suteikiamas laisvas laikas, kurio metu pareiškėjas galėjo atlikti jo nurodomas higienos procedūras. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su nuteistųjų dienotvarke, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia patirtu sveikatos pablogėjimu, uždarumu, orumo ir reputacijos sumažėjimu, dvasiniais sukrėtimais, emociniais dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Nurodė, kad dėl Alytaus PN administracijai teiktų skundų jam buvo grasinta, buvo trukdoma ginti pareiškėjo pažeistas teises. Pažymėtina, kad įrodymų dėl šių aplinkybių pareiškėjas neteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), LVAT 2016-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Alytaus PN. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės naudotis Normose nustatytu kietuoju inventoriumi, tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui taikytą bausmės atlikimo režimą, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.
Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo priteisti iš Departamento 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi jis neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai dėl pareiškėjui nesuteikto kietojo inventoriaus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nei dėl šios aplinkybės, nei dėl kitų kalinimo sąlygų į Departamentą nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad, pareiškėjui nepranešus Departamentui apie pareiškėjo galimai pažeidžiamas teises, Departamentas, neturėdamas informacijos apie galimą pareiškėjo teisių pažeidimą Alytaus PN, iš esmės neturi galimybių, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su kalinimo sąlygų užtikrinimu. Šioje byloje nenustatyti neteisėti Departamento veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, skundo dalis, kurioje pareiškėjas teismo prašo priteisti iš Departamento 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.