Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-690-968/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-27
Bylos Nr.: A-690-968/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01945-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas: P. G., Z. V.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.1.2Vizos

Administracinė byla Nr. A-690-968/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01945-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. G. ir Z. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai P. G. ir Z. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 20 d. raštą Nr. 10K-1840 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą (pirmosios instancijos teismo sprendime ir pareiškėjų procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodyta pareiškėjo P. G. prašymo data (t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d.) laikytina rašymo apsirikimu); 2) įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus; 3) įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 išdėstytas aplinkybes.

2.2. Nacionalinės vizos išdavimo ar neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. G. klausimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo Z. V. teisėms ir pareigoms, teisėtiems interesams. Negalėjimas vykdyti 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. sudarytos Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties tiesiogiai sukuria Z. V. pagal šią sutartį 800 000 Eur negautų pajamų žalą (Z. V. trūksta lėšų pačiam tęsti teisminius ginčus Lietuvos teismuose). Dėl to ir dėl kritinės jų sveikatos būklės (šiemet P. G. (duomenys neskelbtini)), po pareiškėjų 2023 m. vasario 9 d. rašto atsakovui pateikimo Z. V. nusprendė kreiptis į atsakovo vadovę, siekdamas paaiškinti susidariusią padėtį, kad nereikėtų šių klausimų dar kartą spręsti teisme. Z. V. bandė keletą kartų prisiskambinti atsakovo direktorei telefonu, tačiau jam neatskambinta.

2.3. Pareiškėjas Z. V. nuvyko į Migracijos departamentą ir pateikęs signataro pažymėjimą norėjo patekti pas atsakovo vadovę ar suderinti priėmimo laiką. Tačiau jis nebuvo įleistas į atsakovo patalpas, per domofoną jam buvo paaiškinta, kad pateiktų prašymą elektroniniu laišku. 2023 m. vasario 13 ir 15 dienomis Z. V. atitinkamais elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovo direktorę dėl priėmimo, tačiau negavo atsakymų. Atsakovas neatsakė ir į pareiškėjo Z. V. 2023 m. vasario 23 d. elektroninį laišką, nepateikė jam atsakovo sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos pareiškėją P. G.

2.4. Atsakovas nenurodė nė vieno pagrindo, kuris suteiktų jam teisę atsisakyti išduoti 4 mėnesių nacionalinę vizą pareiškėjui P. G. pagal tas pačias sąlygas (pareiškėjo Z. V. garantijas), pagal kurias atsakovas pareiškėjui P. G. jau buvo išdavęs tris nacionalines vizas. Prašomas buvimas Lietuvoje netruktų ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2.5. Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymas atsakovui dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo pateiktas galiojant šiam pareiškėjui išduotai nacionalinei vizai. Atsakovas nepasisakė dėl esminių aplinkybių, kad pareiškėjai negali vykdyti ne tik 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu tik turėdamas galiojančią vizą P. G. gali įvykdyti sutartyje numatytą įsipareigojimą – jo lėšų banke pagrindu gauti banko čekį, užtikrinantį šios sutarties vykdymą, taip pat ir disponuoti šiomis lėšomis. Pareiškėjui P. G. būtina kvalifikuota teisinė pagalba, tačiau ji jam neprieinama dėl avansinio mokėjimo nesumokėjimo advokatui.

2.6. Atsakovas formaliai vykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 ir iš esmės nenagrinėjo pareiškėjų argumentų ir pateiktų įrodymų.

2.7. Atsakovas pripažįsta, kad P. G. turi pagrindą pretenduoti į nuolatinį gyvenimą Lietuvoje ir siūlo jam tai daryti. Tačiau atsakovui įstatymai nesuteikia teisės spręsti už pareiškėją P. G., kokį teisėto buvimo Lietuvoje būdą jam pasirinkti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ginčijamame 2023 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10K-1840 aiškiai nurodyta, jog atsižvelgus į tai, kad P. G. nepagrindė nacionalinės vizos išdavimo atvejo ilgalaikio buvimo pagrindui, taip pat nustačius, kad P. G. neatitinka nei vieno kito nacionalinės vizos išdavimo atvejo, jo prašymą atsisakyta priimti. Tiek prašyme, tiek skunde nurodoma, kad P. G. viza reikalinga dėl sudėtingos sveikatos būklės ir medicinos pagalbos, teikiamos Lietuvoje, būtinumo, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, patvirtinančių, jog gydymą P. G. gali gauti, pavyzdžiui, tik esant Lietuvos Respublikoje, ar sveikatos priežiūros specialistai tam tikrą laiką jam nerekomenduoja keliauti. Taip pat prašyme buvo nurodyta, jog P. G. veikla yra susijusi su užsienio investicijomis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Skomė“ ir užsieniečio dalyvavimas yra būtinas vykstant teisminiams ginčams tarp šios įmonės akcininkų. Kartu buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamento vertinimu, kadangi mediacijos laikotarpis yra pasibaigęs, ši teismo nutartis nepagrindė būtinybės P. G. likti Lietuvoje, taip pat neįrodė ir jo sąsajų su minėta įmone. Taip pat nurodyta, jog P. G. planuoja atsiskaityti su Lietuvoje veiklą vykdančiais antstoliais dėl turimų skolų išieškojimo, tačiau nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių turimas skolas ar veiksmus, kurių P. G. būtų ėmęsis, siekdamas apmokėti turimas skolas. Įvertinus P. G. prašyme nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas vertino, kad visi prašyme nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, patvirtinančiais ilgalaikio buvimo Lietuvoje būtinybę.

3.2. Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas. Pareiškėjas neatitinka nei vieno leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra pateikęs tokių įrodymų). Savo prašymu jis siekia įpareigoti Migracijos departamentą jam taikyti išimtines taisykles (palyginus su kitais užsieniečiais). Paaiškinimai dėl pareiškėjo verslo santykių yra bendro pobūdžio – nėra aišku, nei per kokį laikotarpį pareiškėjas planuoja išspręsti šiuos klausimus, nei kodėl jam būtina pačiam asmeniškai juos spręsti. Nacionalinė viza gali būti išduodama esant konkrečiam buvimo tikslui (darbas, studijos ir pan.) ir ribotą laiką (ne ilgiau nei 1 metai).

3.3. Atsisakymas priimti P. G. prašymą bei išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta pareiškėjams kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, vykdyti verslo ar investavimo sandorius, dalyvauti teismo procesuose, vykdyti bankines operacijas P. G. gali ir pasitelkęs įgaliotus atstovus ar į Šengeno erdvę atvykęs su Šengeno viza.

3.4. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad nebuvo sureaguota į Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. el. laiškus. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 9 d. papildomai gavo P. G. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, o 2023 m. vasario 13 d. – Z. V. prašymą. Šiuose prašymuose pareiškėjai nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės. Taigi, papildomai įvertinęs 2023 m. vasario 13 d. el. laiške nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. vasario 15 d. el. laiške nebuvo nurodyta naujos informacijos, atsakovas ginčijamu raštu informavo pareiškėjus, kad šiuose prašymuose jie nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės bei prie prašymų nepridėjo dokumentų, kurie patvirtintų sveikatos būklę ar kitas aplinkybes.

3.5. Pareiškėjas Z. V. Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. 10K-3409 buvo informuotas apie prašymų, pageidaujantiems patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorių, pateikimo sąlygas ir tvarką, tačiau pareiškėjas Z. V. tokio prašymo nepateikė. Šiuo metu nėra kliūčių Z. V. rašte nurodyta tvarka pateikti prašymą dėl priėmimo pas Migracijos departamento direktorių.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023, kuria panaikintas Migracijos departamento 2022 m. spalio 20 d. raštas Nr. 10K-24365 ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti P. G. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, iš naujo išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti P. G. prašymą leisti pateikti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Šalies argumentai

5.2. Pareiškėjas P. G. 2023 m. vasario 9 d. pateikė papildomą prašymą, nurodė, kad papildydamas savo 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo keturiems mėnesiams, prašo įvertinti jo argumentus bei įrodymus, pateiktus teismui minėtoje administracinėje byloje, įskaitant šias aplinkybes: jo ilgamečius reguliarius kraujo aukojimus, kuriuos įvertino Sveikatos apsaugos ministras 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. K-167, suteikęs jam Lietuvos garbės donoro vardą; sudėtingą sveikatos būklę; vykdant 2014 m. liepos 8 d. P. G. ir Z. V. personalinės įmonės sutartį, 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu Lietuvoje jam reikia dalyvauti konkrečiose nurodytose civilinėse bylose, dėl ko teks sudaryti sutartį su advokatu ir įvykdyti įvairias būtinas bankines operacijas, o to jis negalės padaryti neturėdamas nacionalinės vizos. Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į pasunkėjusią padėtį jo kilmės valstybėje dėl didelio stiprumo žemės drebėjimų. Pareiškėjas teigė, kad turėdamas Lietuvos nacionalinę vizą jis galės pabaigti operacijas bankuose ir finansiškai pagelbėti savo artimiesiems (duomenys neskelbtini).

5.3. Pareiškėjas Z. V. 2023 m. vasario 13 d. pateikė papildomą prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo P. G. Nurodė, kad pateikė Migracijos departamentui dar kartą patvirtintas garantijas dėl nacionalinės vizos išdavimo P. G.. Šio asmens sveikata smarkiai pablogėjo, jį buvo (duomenys neskelbtini). Neturėdamas nacionalinės vizos, P. G. Europos Sąjungoje negali vykdyti bankinių operacijų, notarinių veiksmų, taip pat gauti teisinės pagalbos Lietuvos teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, kurios nurodytos administracinės bylos Nr. I2-1748-811/2023 medžiagoje.

5.4. Pareiškėjai prie prašymų nepridėjo dokumentų, patvirtinančių prašymuose nurodytas aplinkybes.

5.5. Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 ir įvertinęs P. G. 2023 m. vasario 9 d. prašyme ir Z. V. 2023 m. vasario 13 d. prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad visi prašymuose nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti prašymuose nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais; P. G. neatitinka nei vieno nacionalinės vizos išdavimo atvejo.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjų prašymuose nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad prašymuose nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti prašymuose nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, kurie patvirtintų ilgalaikio buvimo Lietuvoje būtinybę.

7. Teismas konstatavo, kad tiek prašyme, tiek skunde pareiškėjai nurodė, jog P. G. viza reikalinga dėl sudėtingos sveikatos būklės ir reguliarios specializuotos medicinos pagalbos, teikiamos Lietuvoje, būtinumo, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, patvirtinančių, jog specializuotą gydymą P. G. gali gauti, pavyzdžiui, tik esant Lietuvos Respublikoje, ar kad sveikatos priežiūros specialistai tam tikrą laiką jam nerekomenduoja keliauti. Taip pat prašyme buvo nurodyta, jog P. G. veikla yra susijusi su užsienio investicijomis ir yra būtinas jo dalyvavimas teisminiuose ginčuose tarp įmonės akcininkų. Administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai. Teismo įsitikinimu, ši teismo nutartis, atsižvelgus į tai, jog mediacijos laikotarpis yra pasibaigęs, nepagrindė būtinybės P. G. likti Lietuvoje, taip pat neįrodė ir P. G. sąsajų su įmone.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, jog nors pareiškėjas P. G. taip pat teigė, kad planuoja atsiskaityti su Lietuvoje veiklą vykdančiais antstoliais dėl turimų skolų išieškojimo, tačiau tiek administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 byloje, tiek su 2023 m. vasario 9 d. prašymu ar nagrinėjamoje byloje nepateikė antstolių vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo ar kitų dokumentų, patvirtinančių turimas skolas ar veiksmus, kurių P. G. būtų ėmęsis, siekdamas apmokėti turimas skolas.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad P. G. už ilgamečius reguliarius kraujo aukojimus Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. K-167 yra suteiktas Lietuvos garbės donoro vardas, nesuteikia pagrindo išduoti jam nacionalinę vizą. Taip pat teisės aktuose nėra nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota tuo pagrindu, kad užsienietis turi dalyvauti civilinėse bylose, sudaryti sutartį su advokatu ir įvykdyti įvairias būtinas bankines operacijas. Be to, pareiškėjas nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų paaiškinimai dėl verslo santykių yra bendro pobūdžio – nėra aišku, nei per kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas planuoja išspręsti šiuos klausimus, nei kodėl jam būtina pačiam asmeniškai juos spręsti. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas P. G. tikisi gauti nacionalinę vizą nesant konkretaus vizos išdavimo pagrindo. Vien tai, kad užsienietis turi verslo įsipareigojimų, nėra priežastis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, ir taikyti jam kitokias taisykles.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta pareiškėjams kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Vykdyti verslo ar investavimo sandorius, dalyvauti teismo procesuose, vykdyti bankines operacijas P. G. gali ir pasitelkęs įgaliotus atstovus ar į Šengeno erdvę atvykęs su Šengeno viza.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10K-1840 buvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 pateiktus išaiškinimus, raštas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

13. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas ginčijamame rašte papildomai įvertinęs Z. V. 2023 m. vasario 13 el. laiške nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. vasario 15 d. el. laiške nebuvo nurodyta jokios naujos informacijos, ginčijamame rašte informavo pareiškėjus, kad šiuose prašymuose jie nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės. Į Z. V. 2023 m. vasario 23 d. reikalavimą skubiai pateikti atsakovo sprendimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos pareigūnai vykdo veiksmus dėl P. G. priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos, Migracijos departamentas atsakė 2023 m. kovo 6 d. raštu Nr. 10K-2485. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad į Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus buvo atsakyta.

14. Vertindamas pareiškėjų prašymą įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V., teismas nurodė, kad byloje pateiktas Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. raštas Nr. 10K-3409 patvirtina, jog pareiškėjas Z. V. buvo informuotas apie prašymų, pageidaujantiems patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorių, pateikimo sąlygas ir tvarką. Pareiškėjas Z. V. teismui nepateikė įrodymų, kad kreipėsi su prašymu dėl priėmimo pas Migracijos departamento direktorių ir pateikė pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę būti priimtam be eilės. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui Z. V., pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę be eilės būti priimtam, nėra sudaromos kliūtys be eilės patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorių.

III.

15. Pareiškėjai Z. V. ir P. G. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą (apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodyta pareiškėjo P. G. prašymo data (t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d.) laikytina rašymo apsirikimu) išduoti nacionalinę vizą; 2) konstatuoti, kad skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atsakyti pareiškėjui Z. V. patenkintas po pareiškėjų kreipimosi į teismą šioje byloje; 3) įpareigoti atsakovo direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Apeliantai taip pat prašo skirti pareiškėjo P. G. sveikatos būklės medicininę ekspertizę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Be to, apeliantai prašo prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. I2-1748-811/2023.

16. Pareiškėjų apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės vienodais šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui P. G. Teismas nenurodė konkrečių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu galima būtų atsisakyti išduoti pareiškėjui P. G. dar vieną nacionalinę vizą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. I2-1748-811/2023.

16.2. Atsakovo šališkumą patvirtina ir atsakovo nereagavimas į pareiškėjų 2023 m. birželio 13 d. pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo. Pareiškėjui P. G. pakaktų 2 mėn. vizos. Teismas nevertino pareiškėjų pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo.

16.3. 2023 m. sausio 5 d. sudaryta Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartis dėl P. G. įstojimo ieškovu konkrečiose sutartyje nurodytose bylose. P. G. negali įvykdyti įsipareigojimų Z. V. pagal šią sutartį, nors Z. V. trūksta lėšų pačiam tęsti teisminius ginčus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nepateikti skundą pagrindžiantys įrodymai. Teismas nevertino 2014 m. liepos 8 d. P. G. su Z. V. personaline įmone pasirašytos sutarties (skundo priedas Nr. 6) ir dėl jos vykdymo pabaigimo pasirašytos 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties, kurioje nurodytos konkrečios civilinės bylos. Teismas nevertino pareiškėjų argumentų dėl P. G. negalėjimo sumokėti Z. V. nurodyta sutartimi sutartos sumos ir įstoti vietoje Z. V. ieškovu nurodytose civilinėse bylose. Teismas nesirėmė vieša informacija apie išieškomas P. G. skolas.

16.4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kritinę P. G. sveikatos būklę, bankinių ir teisinių veiksmų vykdymą. Teismas nevertino akivaizdžių ir įrodinėjimo nereikalaujančių faktų, kad be lėšų medicininė pagalba užsieniečiui Lietuvoje neteikiama. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo skirti P. G. medicininę ekspertizę. Teismas nepasisakė dėl papildomo įrodinėjimo nereikalaujančių faktų, kad neturėdamas teisėto statuso ir lėšų, P. G. visoje Europos Sąjungoje negali teisėtai disponuoti savo lėšomis, pasirašyti sutarčių pas notarą, vykdyti mokėjimų. Teismas paviršutiniškai vertino įrodymus, patvirtinančius, kad P. G. neatlygintinai Lietuvos gyventojams paaukojo savo kraujo.

16.5. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo Z. V. reikalavimus atsakovui atsakyti į jo raštus, nes atsakovas į juos atsakė jau po to, kai pareiškėjai teismui pateikė skundą šioje byloje.

16.6. Atmesdamas reikalavimą įpareigoti atsakovo direktorę priimti Z. V. be eilės, teismas vertino tik atsakovo argumentą, kad Z. V. atsakovo nustatyta tvarka nesikreipė dėl jo priėmimo, tačiau nevertino Z. V. reikalavimo šį pareiškėją priimti be eilės kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą.

16.7. Teismo sprendime nepasisakyta dėl esminės aplinkybės, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra jokių priežasčių ir teisėtų pagrindų neišduoti P. G. nacionalinės vizos tomis sąlygomis, kuriomis ji jau buvo atsakovo jam išduota 3 kartus. Teismas sprendime nenurodė konkrečių vizos neišdavimo pagrindų.

Atsiliepimas

17. Pareiškėjas Z. V. atsiliepime į pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, remdamasis jų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.

18. Pareiškėjas P. G. atsiliepime į pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, iš esmės remdamasis jų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Be to pareiškėjas P. G. prašo leisti pateikti jo medicininių dokumentų išrašą, kai jis jį gaus.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsakovo atsiliepimai į apeliacinius skundus iš esmės grindžiami argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, jog nepagrįsti teiginiai, kad Migracijos departamentas nereagavo į pareiškėjų pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjas P. G. 2024 m. spalio 30 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, tam, kad jis galėtų sudaryti taikos sutartį bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamame ginče, reikia panaudoti jo finansines lėšas. Kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis turi turėti 3-4 mėnesių trukmės nacionalinę vizą, nes priešingu atveju jam neleidžiama vykdyti finansinių operacijų. Pareiškėjas nesiekia gauti ilgalaikę vizą, o tik nori baigti tvarkyti savo finansinius reikalus Lietuvoje. Dėl kritinės sveikatos būklės, neturėdamas lėšų pragyventi ir legalaus statuso Europos Sąjungoje, prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), į kurį nebeskraido lėktuvai, pareiškėjas atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Jį išlaiko Z. V., jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kitur neturi jokių giminių, neturėdamas legalaus statuso negali vykdyti finansinių operacijų ir teisėtai gydytis Lietuvoje, nors jam skubiai reikalinga operacija, jam neišduodamos oficialios gydymo įstaigų pažymos.

21. Pareiškėjas Z. V. 2024 m. spalio 31 d. pateikė papildomus paaiškinimus, taip pat pareiškėjas prašo prijungti prie bylos dokumentus apie jo banko sąskaitos likutį ir antstolių išieškomas sumas. Pareiškėjas nurodo, kad medicininei ekspertizei nebėra laiko dėl blogos P. G. sveikatos būklės, todėl taikos sutarties sudarymas yra vienintelė žmogiška išeitis nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjo Z. V. prašymų atsakyti į jo 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus ir įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka ir, remdamiesi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo skundus pirmosios instancijos teismui, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinių skundų ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjų apeliacinių skundų ribų.

Dėl procesinių prašymų

25. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, įskaitant duomenis, pareiškėjų nuomone, patvirtinančius Z. V. ir P. G. 2023 m. sausio 5 d. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartyje nurodytų civilinių bylų nagrinėjimą, Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. liepos 11 d. informaciją Nr. S-1723-1742, susijusią su vykdomosiomis bylomis dėl iš P. G. išieškomų skolų, dokumentus apie pareiškėjo Z. V. banko sąskaitos likutį ir antstolių išieškomas sumas. Taip pat pareiškėjai prašo prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. I2-1748-811/2023. Šiame kontekste primintina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepagrindė naujų įrodymų pateikimo ir administracinės bylos Nr. I2-1748-811/2023 prijungimo būtinybės atsiradimo apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, paminėti pareiškėjų procesiniai prašymai netenkinami.

26. Atsakant į prašymą skirti pareiškėjo P. G. sveikatos būklės medicininę ekspertizę, pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas (ABTĮ 61 str.) turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (ABTĮ 56 str. 6 d., 61 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos dalyką, byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo P. G. sveikatos būklės medicininės ekspertizės skyrimas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl yra netikslingas. Šio pareiškėjų prašymo tenkinimas būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Todėl pareiškėjų prašymas skirti pareiškėjo P. G. sveikatos būklės medicininę ekspertizę netenkinamas.

Dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840

27. Pareiškėjai, be kitų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. raštą Nr. 10K-1840 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840 turinį ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 pateiktus išaiškinimus, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo ne tik 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą, tačiau ir vėlesnius jo papildymus dėl nacionalinės vizos išdavimo, įskaitant P. G. 2023 m. vasario 9 d. pateiktą papildomą prašymą, Z. V. 2023 m. vasario 13 d. pateiktą papildomą prašymą. Ginčijamame rašte Migracijos departamentas pateikė pakankamus motyvus, kuriais pagrindė atsisakymą išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui P. G. Taip pat atsakovas pagrindė su tuo susijusias išvadas, įskaitant tai, kad: prašymuose nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, kurie patvirtintų P. G. sveikatos būklę ar kitas aplinkybes; P. G. neatitinka nei vieno nacionalinės vizos išdavimo atvejo, kuris buvo įtvirtintas ginčijamo rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-33 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70 punkte; atsisakymas priimti (duomenys neskelbtini) piliečio P. G. prašymą bei išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta jam kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje ir kt.

29. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. raštas Nr. 10K-1840 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir priimti sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą dar kartą išnagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio P. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad ginčijamo rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 70 punkte buvo nustatyta: „70. Nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui: 70.1. studentui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas; 70.2. studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą; 70.3. kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; 70.4. kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką vykdyti bendrų su užsienio valstybėmis vyriausybinių programų kaip dėstytojas arba atlikti mokslinių tyrimų kaip tyrėjas, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; 70.5. sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; 70.6. atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje; 70.7. jūrininkui, atvykstančiam į laivą, plaukiojantį su Lietuvos valstybės vėliava; 70.8. jūrininkui, jei laivas, kurio įgulos narys jis yra, remontuojamas Lietuvos Respublikoje; 70.9. žurnalistui, akredituotam Užsienio reikalų ministerijoje; 70.10. kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje; 70.11. pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę; 70.11¹. dėl kurio Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, arba užsienietis užsienyje prarado leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę; 70.12. kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl kurios nors iš šių priežasčių: 70.12.1. ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės; 70.12.2. asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti; 70.12.3. nenugalimos jėgos (force majeure); 70.13. atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą; <...> 70.15. atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui; 70.16. turinčiam pratęstą leidimą dirbti sezoninį darbą, jeigu bendras laikotarpis viršija 90 dienų, arba pateikusiam prašymą išduoti naują ar pratęsti leidimą dirbti sezoninį darbą; 70.17. atvykstančiam į Lietuvos Respubliką vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nuostatomis; 70.18. kuris nurodytas aprašo 70.6, 70.13, 70.15 ar 70.16 papunktyje ir yra pilietis valstybės, įtrauktos į 2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, II priedą, arba valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus, atvykstantis į juridinį asmenį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – Patvirtintų įmonių sąrašas), ir turintis kvalifikaciją toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią juridinis asmuo įtrauktas į Patvirtintų įmonių sąrašą; 70.19. kuris yra valstybės, nurodytos aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui; 70.20. kuris yra nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi turinčio valstybės, nurodytos aprašo 14 priede, piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnametis vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus; 70.21. kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje“.

31. Vadinasi, pareiškėjai, prašydami nacionalinės vizos turėjo pareigą pagrįsti, kad yra bent vienas iš paminėtų Apraše įtvirtintų nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui pagrindų. Pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nei (duomenys neskelbtini) piliečio P. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašyme, nei vėlesniuose 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. vasario 13 d. pateiktuose jo papildymuose, nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad egzistuoja konkretus Apraše nurodytas nacionalinės vizos išdavimo pagrindas, dėl kurio užsieniečiui P. G. turėtų būti trečią kartą išduodama nacionalinė viza. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui P. G. tris kartus išdavus nacionalinę vizą, nesant tam pagrindo, Migracijos departamentas per se (savaime) neprivalo jos išduoti ketvirtą kartą.

32. Apeliaciniuose skunduose pareiškėjai, nesutikdami su tuo, kaip teismas vertino Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840 teisėtumą ir pagrįstumą, daugiausiai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą su tuo susijusių įrodymų vertinimą, tačiau jie nepateikia konkrečių argumentų, kokias įrodymų vertinimo taisykles teismas galbūt pažeidė (žr. šios nutarties 16.1, 16.3, 16.4, 16.7 p.).

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamo Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840 teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino sąsajumo ir liečiamumo reikalavimus atitinkančius byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjai įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios nutarties 16.1, 16.3, 16.4, 16.7 punktuose paminėti apeliacinių skundų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą atsakyti į pareiškėjo Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus

35. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiam pareiškėjui į jo 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus buvo atsakyta, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tai padaryti dar kartą. Apeliaciniuose skunduose neginčijama, kad į paminėtus laiškus buvo atsakyta, taip pat nėra ginčijamas šių atsakymų turinys, tačiau prašoma konstatuoti, kad skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atsakyti pareiškėjui Z. V. patenkintas po kreipimosi į teismą šioje byloje.

36. Tikrinamame teismo sprendime nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjui Z. V. buvo atsakyta atitinkamai (i) į 2023 m. vasario 13 d., 15 d. laiškus atsakyta Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr. 10K-1840, kuris buvo užregistruotas ir išsiųstas 2023 m. vasario 20 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime netiksliai nurodyta Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10K-1840 išsiuntimo pareiškėjams data – 2023 m. vasario 17 d.), (ii) į pareiškėjo Z. V. 2023 m. vasario 23 d. laišką, kuriame jis reikalavimo jam skubiai pateikti Migracijos departamento sprendimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos pareigūnai vykdo veiksmus dėl P. G. priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos, Migracijos departamentas atsakė 2023 m. kovo 6 d. raštu Nr. 10K-2485.

37. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (10 str. 4 d.).

38. Migracijos departamentas į pareiškėjo Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 15 d. ir 23 d. laiškus atsakymus pateikė gerokai anksčiau nei to reikalaujama pagal teisės aktus (į 2023 m. vasario 13 d., 15 d. laiškus atsakyta atitinkamai per 4 ir 2 darbo dienas, o į 2023 m. vasario 23 d. laišką – per 7 darbo dienas). Vadinasi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas šiuos pareiškėjo laiškus netinkamai vykdė savo pareigas arba vilkino jų nagrinėjimą, ar kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti su tuo tiesiogiai susijusio pareiškėjo Z. V. reikalavimo. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog atsakovas į paminėtus laiškus pareiškėjui atsakė tik dėl to, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą šioje byloje.

39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingą atmeta pareiškėjų apeliaciniuose skunduose reiškiamą prašymą konstatuoti, kad skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atsakyti pareiškėjui Z. V. patenkintas po pareiškėjų kreipimosi į teismą šioje byloje.

Dėl reikalavimo įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Z. V. kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą

40. Pareiškėjas Z. V. apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčija tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tiek, kiek juo buvo atmestas jo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Šio pareiškėjo nuomone, atmesdamas reikalavimą įpareigoti atsakovo direktorę priimti jį be eilės, teismas vertino tik atsakovo argumentą, kad Z. V. atsakovo nustatyta tvarka nesikreipė dėl jo priėmimo, tačiau nevertino Z. V. reikalavimo šį pareiškėją priimti be eilės kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą.

41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. priminė, kad pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų. Taip pat teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įskaitant Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. rašto Nr. 10K-3409, kuriuo pareiškėjas Z. V. buvo informuotas apie prašymų, pageidaujantiems patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorę, pateikimo sąlygas ir tvarką, konstatavo, šiam pareiškėjui, pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę be eilės būti priimtam, nėra sudaromos kliūtys be eilės patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorę.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus pirmosios instancijos teismo motyvus, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertino Z. V. reikalavimo priimti jį be eilės kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjas Z. V. apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą kvestionuoti tikrinamame teismo sprendime padarytą motyvuotą išvadą, kad šiam pareiškėjui kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui nėra sudaromos kliūtys be eilės patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorę. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti tikrinamą teismo sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas pareiškėjo Z. V. reikalavimas įpareigoti Migracijos departamento direktorę nedelsiant be eilės priimti jį kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą šio pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais.

Dėl kitų pareiškėjų argumentų ir bylos baigties

43. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai reagavo į pareiškėjų 2023 m. birželio 13 d. pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo. Šiuo aspektu primintina, jog ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių (tai patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija), kad šioje byloje tik pareiškėjai siekia bylą užbaigti taikos sutartimi jiems palankiomis sąlygomis, o atsakovas, nepaisant paminėtų pareiškėjų pastangų, su tuo nesutinka. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo imtis priemonių ginčo šalims sutaikyti. Priešingi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, įskaitant, susijusius su esą netinkamu atsakovo ir pirmosios instancijos teismo reagavimu į pareiškėjų 2023 m. birželio 13 d. pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo, atmetami kaip nepagrįsti.

44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nustačiusi, kad kiti pareiškėjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai (aplinkybės) teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi arba dėl jų yra atsakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų P. G. ir Z. V. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRytis KrasauskasIveta Pelienė