- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- I-80-552/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00227-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) viršininko 2011-11-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai, Panevėžio AVPK kelių policijos biuro vyr. tyrėjai, remiantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kadangi mano, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, aplaidžiai, šališkai, neišsiaiškintos visos tyrimui svarbios aplinkybės, netinkamai tirta surinkta medžiaga, Išvada yra formali, įrodymai vertinti neobjektyviai, neatsižvelgta į jos pateiktus tris paaiškinimus. J. A. nurodė, jog ji nubausta už nusižengimus, kuriais nebuvo kaltinta, t. y. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, kad ji bendravo netaktiškai, nemandagiai ir nurodė įtariamajam nukentėjusiosios telefono numerį, kai tuo tarpu Išvadoje konstatuota, kad ji bendravo nedalykiškai, viešai komentavo nusikalstamos veikos atskleidimo perspektyvas, galimą įtariamojo kaltę ir kitus tik tyrimo metu spręstinus klausimus, iš medicininių dokumentų perskaitė apie nukentėjusiosios I. B. sužalojimus. Pareiškėja paaiškino, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. jai buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. dėl to, kad nemandagiai, netaktiškai bendravo su pil. D. L. bei pateikė jam neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis – nukentėjusiosios telefono numerį. Iš tikrųjų jokio konflikto nebuvo, ji nesielgė nemandagiai ir netaktiškai, D. L. ją tyčia šmeižia ir prašo nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo, siekdamas, kad tyrimą atliktų jo pažįstama tyrėja J. G., kuri galėtų jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, D. L. skunduose nurodytos aplinkybės nesutampa, prieštarauja vienos kitoms, pats D. L. antrame skunde nurodė neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, kai tuo tarpu su nukentėjusiąja pats D. L. nebendravo, o tokius duomenis galėjo sužinoti tik iš savo pažįstamos tyrėjos J. G., tačiau ši informacija nebuvo patikrinta. Pažymėjo, kad Išvadoje taip pat nurodyta, jog ji pateikė melagingus duomenis, t. y. pasakė, jog buvo D. L. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau apie šį galimą nusižengimą ji nebuvo informuota, todėl neturėjo galimybės teikti paaiškinimo. Be to, ji niekada neteigė, kad ji rugpjūčio 10 d. turėjo tokį D. L. prašymą, tik nurodė, kad tarnybinio paaiškinimo rašymo metu toks prašymas egzistavo. Pareiškėja taip pat nurodo, jog nukentėjusiosios telefono numeris neturėtų būti laikomas neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kadangi telefonas – viena iš bendravimo priemonių, būdas susitaikyti ir susitarti atlyginti padarytą žalą nukentėjusiai. Nukentėjusioji I. B. pati norėjo pasikalbėti su D. L., jai buvo reikalinga pagalba, o ir D. L. norėjo atsiprašyti. Pareiškėja taip pat nurodo, jog D. L., pareiškiant jam įtarimą, buvo pasirašytinai supažindintas su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais. Todėl nemano, kad ji, perskaitydama iš medicininių dokumentų šią informaciją, padarė pažeidimą. Informacijos skelbimas turėtų būti suprantamas, kaip jos atskleidimas visuomenei ar visuomenės informavimo priemonėms, o ne vienam asmeniui. Pareiškėja taip pat nesupranta, kuo pasireiškė jos nemandagus ir netaktiškas bendravimas su D. L., šis kaltinimas - niekuo nepagrįstas. J. A. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teisės aktuose nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, kai tuo tarpu jos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas rugpjūčio 30 d. (terminas baigiasi rugsėjo 28 d. ir tą dieną patikrinimas turėjo būti baigtas arba pratęstas), tačiau teikimas pratęsti tyrimą buvo tik rugsėjo 29 d., t. y. jau pasibaigus terminui. Todėl mano, kad visi veiksmai, kurie atlikti po rugsėjo 29 d., yra neteisėti. Remdamasi šiais argumentais, pareiškėja mano, jog tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime (b. l. 13-16) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo jos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas Policijos departamente gavus D. L. skundą, kuriame jis nurodė, jog pareiškėjos elgesys jo atžvilgiu, atliekant ikiteisminį tyrimą jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, yra nesuderinamas su policijos pareigūnų profesinės etikos nuostatomis. Tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos visos svarbios aplinkybės, nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama LR BPK 177 str. 1 d., atskleidė D. L. neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis (t. y. nukentėjusiosios telefono numerį ir jos patirtus sužalojimus), šio fakto neneigė ir pati pareiškėja. Remiantis D.L. ir J. G. paaiškinimais, buvo nustatyta, kad pareiškėja nedalykiškai ir nemandagiai bendravo su D. L., kuo pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.13, 4.23 ir 4.28 punktų reikalavimus. Be to, pareiškėja savo 2011-09-14 paaiškinime teigė, kad 2011-08-10 gavo D. L. prašymą susipažinti su bylos medžiaga, kai tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad D.L. prašymas buvo gautas tik 2011-08-11, o leidimas susipažinti su medžiaga D.L. prokurorės buvo duotas 2011-08-16. Tuo pareiškėja pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 punktą. Pareiškėjos teiginys, kad praleistas tarnybinio patikrinimo atlikimo pratęsimo terminas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011-08-30, o jo atlikimo terminas pratęstas 2011-09-29, t. y. nepraėjus 30 dienų terminui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Panevėžio AVPK 2011-08-29 gautas (b. l. 20) iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos persiųstas piliečio D. L. skundas (b. l. 21), kuriame skundžiami tyrėjos J. A. veiksmai jo atžvilgiu, atliekant ikiteisminį tyrimą jam iškeltoje baudžiamojoje byloje ir bendraujant su juo 2011-08-10, teigiama, kad toks pareigūnės elgesys yra nesuderinamas su policijos pareigūnų profesinės etikos nuostatomis. Panevėžio AVPK viršininko 2011-08-30 nurodymu Vidaus tyrimų poskyriui pavesta ištirti galimą KPB pareigūnės J. A. tarnybinį nusižengimą. Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl J. A. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, 2011-10-28 surašė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-56). Joje konstatuota, kad pareiškėja 2011-08-10 Panevėžio AVPK patalpose bendravo su D. L. nemandagiai ir nedalykiškai, viešai komentavo nusikalstamos veikos atskleidimo perspektyvas, galimą kaltę ir kitus tik tyrimo metu spręstinus klausimus. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-14 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.1, 4.13, 4.23 ir 4.28 reikalavimus. Be to, J. A., užrašydama D. L. nukentėjusiosios I. B. mobilaus ryšio telefono numerį ir perskaitydama iš I. B. medicinos dokumentų apie jos sužalojimus, atskleidė įtariamajam D. L. ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo, tuo pažeisdama LR BPK 177 str. 1 d. reikalavimus. Taip pat J. A., 2011-09-14 paaiškinime teigdama, kad 2011-08-10 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas D. L. prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir leisti daryti medžiagos dokumentų kopijas, kuris buvo patvirtintas Panevėžio apylinkės prokurorės G. P., nurodė neteisingas aplinkybes (G. P. leido D. L. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik 2011-08-16). Tuo pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 4.20 reikalavimus. Visais šias veiksmais J. A. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą. Panevėžio AVPK viršininkas 2011-11-04 priėmė Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 26 str. 1 d. 2 p. bei atsižvelgdamas į Išvadą, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Pareiškėja ginčija teritorinės policijos įstaigos viršininko įsakymą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas šioje byloje privalo patikrinti tiek tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūros teisėtumą, tiek ir veikų, kurios laikytos tarnybiniais nusižengiamais, buvimą.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Tvarkos 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Be to, Tvarkos 20 punktas įpareigoja atlikus tyrimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstyti nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikti teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą <...>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Todėl, darytina išvada, jog prieš skiriant vidaus tarnybos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Kadangi įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvada, todėl pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus ir objektyvus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta.
Etikos kodekso 4.1 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, 4.13 punktas įtvirtina pareigą policijos pareigūnui su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, 4.23 punktas reikalauja vengti bet kokių viešų komentarų apie nusikalstamos veikos atskleidimo perspektyvas, o 4.28 punktas įpareigoja policijos pareigūną vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims.
Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja 2011-08-10 apie 11 val. 40 min. Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro patalpose bendravo su pil. D. L. nemandagiai ir nedalykiškai, bendraudama viešai komentavo nusikalstamos veikos atskleidimo perspektyvas, galimą kaltę ir kitus tik tyrimo metu spręstinus klausimus, tuo pažeidė aukščiau minėtus Etikos kodekso reikalavimus.
Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į D. L. skundus bei tyrėjos J. G. paaiškinimus. Tuo tarpu pareiškėja pripažįsta bendravusi su D. L., tačiau neigia, jog kalbėjo su juo nemandagiai ir netaktiškai. J. A. teik savo tarnybiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad D.L. buvo įtariamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog ji nekvietė D. L. dėl procesinių veiksmų atlikimo, tačiau 2011-08-10 jis užėjo, norėdamas gauti nukentėjusiosios I. B. mobilaus telefono numerį, kadangi norėjo atsiprašyti ir pasiteirauti apie jos sveikatą. Pasižiūrėjusi bylos duomenis, pareiškėja ant lapelio užrašė I. B. apklausoje nurodytą mobilaus telefono numerį ir padavė D. L.. Pastarajam pasiteiravus apie nukentėjusiosios sveikatą, ji perskaitė I. B. pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų apie jos sužalojimus. Tuomet D. L. pakeltu tonu pradėjo aiškinti, kad advokatas jam pasakė, jog jis dėl eismo įvykio nėra kaltas. Toliau kalbėdamas pakeltu tonu, pradėjo kaltinti pareiškėją, kad pirminėje apklausoje jį privertė prisipažinti kaltu dėl eismo įvykio. J. A., nenorėdama sukelti ginčo diskutuojant su D. L., paklausė, ar jis neturi daugiau jokių jam rūpimų klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, ir paprašė jo išeiti, nes ji turinti darbo ir jis bus pakviestas tuomet, kai reikės atlikti procesinius veiksmus. J. A. taip pat teigė, jog D. L. atvykęs pirmiausia bendravo su tyrėja J. G., jie yra geri pažįstami, todėl jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, visais būdais siekia ją (pareiškėją) apšmeižti bei prašo nušalinti ją nuo ikiteisminio tyrimo, siekdamas jam palankaus sprendimo. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirtos, nesiaiškinta, kokie santykiai sieja tyrėją J. G. ir D. L..
Teismo posėdyje apklausti liudytojai J. G., D.L. ir E.K. apie J.A. ir D.L. pokalbį davė prieštaringus parodymus.
Liudytoja J. G. teigė, kad jai sėdint tarnybiniame kabinete, įėjo iš matymo pažįstamas pilietis D.L.. Jis pasisakė atėjęs pas J. A., kuri tiria jo autoįvykio medžiagą. Kol J. A. grįžo į kabinetą, jie bendravo tarpusavyje, nes D.L. yra buvęs liudytoju jos tirtoje baudžiamojoje byloje. J.A. iš karto pradėjo kalbėti su D.L. nemandagiai, pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius „debilas“, „daunas“, D.L. paprašius, perskaitė medikų aprašytus nukentėjusiosios sužalojimus ir vėliau, konflikto eigoje užrašė ant lapelio nukentėjusiosios telefono numerį. Konflikto pabaigą matė ir J.A. viršininkas E.K., stovėjęs tarpduryje ir klausęsis, tačiau nesudraudęs pareigūnės ir nesikišęs į konfliktą.
Liudytojas D. L. parodė, kad jis 2011-08-10 prieš pietus savo iniciatyva užėjo į Kelių policijos biurą, kur buvo tiriama jo sukelto autoįvykio medžiaga. Kabinete tyrėjos J. A. nebuvo, kita tyrėja pasiūlė palaukti, jie kalbėjosi, nes anksčiau buvo susitikę tiriant kitą eismo įvykį, jis yra padėjęs atkurti įvykio aplinkybes, daryti eksperimentą. Grįžus J. A., jis paklausė, kaip nukentėjusiosios sveikata, kokie padaryti sužalojimai, kaip galima susisiekti su nukentėjusiąja. J.A. iš kažkokio dokumento jam perskaitė apie sužalojimus, užrašė ant lapelio nukentėjusiosios telefono numerį, o po to, jam pradėjus abejoti savo kalte, susierzino, ėmė šaukti ant jo, liepė dingti iš kabineto, vadino lakstūnu ir besmegeniu. Jis tokiu pareigūnės elgesiu pasipiktino ir vėliau parašė skundą Policijos departamentui. Išeidamas iš kabineto, jis tarpduryje sutiko iš matymo pažįstamą E.K., su kuriuo pasisveikino.
Liudytojas E. K. parodė, kad jo kabinetas yra greta tyrėjų J.A. ir J. G. kabineto, kabinetų durys paprastai būna praviros. Jis 2011-08-10 prieš pietus grįžo į savo kabinetą ir matė tyrėjų kabinete sėdinčius J. G. ir D.L.. Po kelių minučių grįžo J.A., kuri apie kažką kalbėjosi su D.L., tačiau pakelto tono, šaukimo ar kitokių konflikto požymių jis negirdėjo. Po to jis išeidinėjo iš savo kabineto ir pamatė iš tyrėjų kabineto išeinantį D.L., kuris su juo pasisveikino. Jis nepastebėjo, kad D.L. būtų susijaudinęs ar įpykęs. Tarp J.G. ir J.A. nuo vasaros pabaigos kilo keli konfliktai, dėl kurių jos buvo perkeltos dirbti į skirtingus kabinetus.
Iš Išvadoje surinktų dokumentų matyti, kad 2011-09-08 tarp J.A. ir J.G. įvyko konfliktas, kurį spręsti bandė ir KPB viršininkas V.M.. Dėl J.G. elgesio taip pat buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet dėl procesinių pažeidimų nuobauda nebuvo skirta. Be to, 2011-11-11 J.G. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame išsakė kaltinimus tiek J.A., tiek kitiems KPB darbuotojams. Ištyrus šį tarnybinį pranešimą, buvo nustatyta, kad J.G. nurodyti faktai nepasitvirtino, konfliktuojančius pareigūnus pasiūlyta perkelti į skirtingus kabinetus.
Šios faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tarp J.A. bei J. G. yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai, o D.L. yra įtariamasis J.A. tiriamoje byloje dėl autoįvykio, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo vertinti jų paaiškinimus itin atidžiai ir stengtis surinkti įrodymus, kurie leistų įsitikinti šių paaiškinimų pagrįstumu bei objektyvumu. Tai nebuvo padaryta, E.K. tarnybinis pranešime Išvadoje tik pacituotas, tačiau nevertintas ir neanalizuotas. Visiškai neanalizuoti ir nepašalinti prieštaravimai, esantys J.G. tarnybiniame paaiškinime ir D.L. skunde.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šie liudytojai skirtingai nurodo J. A. nemandagaus elgesio pradžios momentą, nukentėjusiosios telefono numerio užrašymo aplinkybes, E.K. pasirodymo laiką ir kitas detales. Be to, J. G. teismo posėdyje neigė susitikimus su D. L. ne policijoje ( nors tarnybiniame paaiškinime tai pripažino), o pastarasis tai patvirtino. Sugretinus šių liudytojų parodymus teismo posėdyje su jų rašytais dokumentais tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, pastebimi prieštaravimai dėl įvairių konflikto detalių.
Šios aplinkybės teismui neleidžia laikyti liudytojų J. G. ir D.L. parodymų pakankamai objektyviais ir nešališkais, kad jais galėtų būti konstatuojama J. A. kaltė. Kitokių įrodymų, liudijančių netinkamą J. A. elgesį, nesurinkta. Liudytojas E.K. neigia girdėjęs pokalbio tarp J.A. ir D.L. turinį, kitų įvykio liudytojų nenustatyta.
Dėl šios priežasties laikytina, kad ši tarnybinio patikrinimo dalis atlikta neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. A. nemandagiai ir nedalykiškai bendravo su D. L., todėl šis tarnybinis nusižengimas šalintinas iš Išvados.
Išvadoje taip pat konstatuota, jog pareiškėja, 2011-09-14 paaiškinime teigdama, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautas D. L. prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo patvirtintas Panevėžio apylinkės prokurorės, nurodė neteisingas aplinkybes, tuo pažeidė Etikos kodekso 4.20 punkte nustatytą reikalavimą, kad policijos pareigūnas privalo vengti piktybiškai sakyti netiesą. Teismo manymu, šis Etikos kodekso pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai, kadangi pareiškėja, 2011-09-14 paaiškinime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29), nurodė, jog „<...> ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2011-08-10 įtariamojo D. L. prašymas prokurorui dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei visos medžiagos dokumentų kopijų darymo. Šis prašymas tyrimą kontroliuojančios prokurorės G. P. yra patenkintas. <...>“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš tikrųjų D.L. 2011-08-10 yra parašęs prašymą, kuris 2011-08-11 užregistruotas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje ir ant jo yra 2011-08-16 prokurorės viza, leidžianti D.L. susipažinti su bylos medžiaga. (b.l.46) Taigi, J. A., 2011-09-14 rašydama paaiškinimą, tik konstatavo minėto D. L. prašymo gavimo faktą bei prokurorės sprendimą dėl jo, tačiau neteigė, kad toks prašymas buvo gautas 2011-08-10 ir kad juo remdamasi ji leido D.L. susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis .
Iš to daroma išvada, jog pagrindo teigti, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 4.20 p. reikalavimus, nėra. Ši Išvados dalis neatitinka faktinių aplinkybių, todėl šis pažeidimas šalintinas iš Išvados.
Kaip matyti iš Tvarkos priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos, šiame pranešime privaloma nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai galimą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), galimo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A2 - 473/2007). Taigi, Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.), tačiau neprivaloma pateikti tikslios teisinės galimai padaryto nusižengimo kvalifikacijos, kuri yra nustatoma ir paaiškėja tik atlikus tarnybinį patikrinimą bei surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas pažymi, kad J. A. įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą Etikos kodekso 4.20 p. pažeidimo objektyvieji požymiai iš viso nėra paminėti. Tai suvaržė J. A. teises duoti paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir laikytina esminiu procedūros pažeidimu, taip pat neleidžiančiu laikyti paskirtos nuobaudos už šią veiką teisėta.
Išvadoje konstatuota, kad J. A., pranešdama D. L. nukentėjusiosios I. B. mobilaus ryšio telefono numerį ir perskaitydama iš I. B. pateikto išrašo iš medicininių dokumentų apie jos sužalojimus, paskelbė įtariamajam D. L. ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo, tokiais veiksmais pažeidė LR BPK 177 str. 1 d. reikalavimus. Šioje BPK normoje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 11 d. įsakymu patvirtintos Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijos tarp ikiteisminio tyrimo duomenų vardija informaciją apie liudytojų ir kitų proceso dalyvių asmens duomenis, ir papildomai įtvirtina principą, kad ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti paskelbiami tik prokuroro leidimu.
Pareiškėja neneigia užrašiusi D. L. nukentėjusiosios I. B. telefono numerį, tačiau nemano, jog šie duomenys yra neskelbtini, kadangi nukentėjusiosios telefono numeris yra viena iš susisiekimo priemonių su ja, kad asmuo, padaręs žalą nukentėjusiajai, galėtų ją atlyginti. J.A. savo poziciją grindžia Rekomendacijose suformuluota ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo sąvoka - tai informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme.
Teismas atmeta tokius pareiškėjos teiginius kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį į LR BPK 177 str. 1 d. tikslą – šia teisės norma siekiama ne tik apsaugoti ikiteisminio tyrimo duomenis nuo patekimo į visuomenės informavimo priemones, bet ir neleisti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys būtų atskleisti bet kuriam visuomenės nariui, neturinčiam teisės jų žinoti. Todėl duomenų apie kitus proceso dalyvius perdavimas net ir vienam įtariamajam be prokuroro leidimo laikytinas ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimu, juolab kad šis asmuo nebuvo įpareigotas neatskleisti gautų duomenų.
Dėl šios priežasties teismas pripažįsta pagrįsta Išvados dalį, kurioje konstatuota kad J. A., pranešdama D.L. I.B. mobilaus ryšio telefono numerį, pažeidė LR BPK 177 str. 1 d. ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tačiau teismas negali laikyti tinkamai įformintu nusižengimu J.A. veiksmų, kai ji perskaitė D.L. duomenis apie I. B. sužalojimus. Visų pirma, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad šie duomenys yra kitokie, nei nurodyti D.L. anksčiau pareikštame įtarime, antra , pagal aukščiau minėtus procedūrinius reikalavimus, šios faktinės aplinkybės turėjo būti nurodytos Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, o to padaryta nebuvo.
Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Procesiniai terminai Lietuvos teisėje skaičiuojami pagal įprastas taisykles. t.y. dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po to įvykio, kuriuo apibrėžiama termino pradžia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas 2011-08-30, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas 2011-09-29, t. y. trisdešimtą tarnybinio patikrinimo atlikimo dieną. Svarbios aplinkybės, neleidusios baigti tarnybinio patikrinimo per 30 dienų ir tapusios pagrindu jo pratęsimui, taip pat egzistavo, nes patikrinimo metu buvo papildomai gautas V. M. tarnybinis pareiškimas, kurį reikėjo patikrinti bei spręsti J.G. tarnybinės atsakomybės klausimą. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad tarnybinio atlikimo terminas yra praleistas ir visi veiksmai, atlikti po tarnybinio patikrinimo atlikimo pratęsimo, yra neteisėti, laikomas nepagrįstu.
Pagal Statuto 26 straipsnį, pareigūnui skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, atsižvelgiant į tarnybinių nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybinės nuobaudos pagal griežtumą skirstomos nuo pastabos, kaip švelniausios, iki atleidimo iš pareigų, kaip griežčiausios nuobaudos. Šioje skalėje papeikimas yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda.
Teismas mano, kad parenkant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nebuvo tinkamai atsižvelgta į aukščiau minėtas aplinkybes. J. A. padarytas tarnybinis nusižengimas – ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas be prokuroro leidimo (t. y. nukentėjusiosios telefono numerio atskleidimas) – yra gana formalus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, juolab, kad pats įtariamasis D. L. po kelių dienų gavo leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir šią informaciją galėjo sužinoti pats. Minėti J. A. veiksmai buvo sąlygoti noro padėti autoįvykio dalyviams susitaikyti ir atlyginti materialinę žalą. J. A. ankščiau neturėjo tarnybinių nuobaudų, per tarnybos laikotarpį yra du kartus skatinta, tiesioginio vadovo charakterizuojama labai gerai, todėl tarnybinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti ir švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas įsakymas keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. paskirtą tarnybinę nuobaudą - papeikimą - pakeisti pastaba.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.