- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1313/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00350-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-2561-661/2014.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi RUAB „Jondras“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą priimta 2011 m. lapkričio 28 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Molesta“ 2014 m. kovo 17 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į atsakovo RUAB „Jondras“ kreditorių sąrašą, atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pareikšti. Dėl šio prašymo pareiškėjas paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. ginčas tarp šalių dėl pareiškėjo reikalavimo dydžio išspręstas tik 2012 m. sausio 12 d. įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovo administratorius nesiėmė jokių veiksmų įtraukti pareiškėją į įmonės kreditorių sąrašą, neatsakė į jo prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymų netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas į atsakovo restruktūrizavimo administratorių kreipėsi 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 23 straipsnio 3 dalis, CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą buvo skelbiama viešai www.bankrotodep.lt internetinėje svetainėje, atsakovo statusas užregistruotas viešame juridinių asmenų registre, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su viešais duomenimis.
Teismas, pasiremdamas teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta VĮ „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-175/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis, priimta UAB „Kivida“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 2-532/2010), nurodė, kad į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą įrašius įmonę pažeidžiant ĮRĮ įtvirtintus terminus ir tvarką, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta įmonės restruktūrizavimo paskirtis ir tikslai, kiltų grėsmė dėl galimybių apskritai sugriauti patvirtintą restruktūrizavimo planą ir paneigti jame nustatytus įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus ir įmonės tikslus, taip pat įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kitų kreditorių teisėtus lūkesčius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį nurodydamas, kad atsakovo administratoriui apie jo reikalavimus buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų įtraukti jo į atsakovo kreditorių sąrašą. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimą, teisę reikšti reikalavimus. Kadangi iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas pareiškėjo reikalavimas, prieš jį negali būti panaudotas faktas, jog apie restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimą buvo pranešta internetinėje svetainėje ir viešame registre.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo administratorius prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl atskirojo skundo, kuriuose suformulavo prašymus atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį, kadangi apeliantas praleido ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje iškilęs kreditorių turtinių reikalavimų, pareikštų restruktūrizuojamai įmonei ne restruktūrizavimo byloje iki jos iškėlimo, tvirtinimo restruktūrizavimo byloje tvarkos klausimas.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Viena esminių prielaidų restruktūrizavimo proceso sėkmei – tinkama įmonės kreditorinių įsipareigojimų apskaita. Ji įgyvendinama tikrinant kreditorių reikalavimų pagrįstumą materialiąja arba (ir) procesine prasme teismine tvarka (ĮRĮ 23 straipsnis). Pagal bendrą taisyklę, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, siekiantys dalyvauti skolininko restruktūrizavimo byloje, inter alia patenkinti savo reikalavimus, turi per teismo nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, pateikti savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus restruktūrizavimo administratoriui (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 1, 3 dalys). Šis, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, perduoda juos tvirtinti teismui per įstatyme nustatytą terminą (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į kreditorių reikalavimų pobūdį, t. y. ar jie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, ar ne, juos formaliai patvirtina (procesinė kontrolė) arba atlieka išsamią jų pagrįstumo analizę (materialioji kontrolė). Aptarta tvarka turi išimtį.
Restruktūrizavimo procese nėra taikomas bylų akumuliavimo principas (kitose civilinėse bylose iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui). Dėl to galimos situacijos, kai kitoje civilinėje byloje teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama kreditoriaus reikalavimo teisė į restruktūrizuojamą įmonę, įsiteisėja po nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Kad tokių kreditorių teisės dalyvauti skolininko restruktūrizavimo procese nebūtų ribojamos dėl paminėtos priežasties, jie privalomai turi būti įrašomi į kreditorių sąrašą, nurodomą restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo apibrėžiamas kreditoriaus reikalavimas, atitinkamai tikslinami kreditorių sąrašas ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 7 dalis).
Dėl šių normų aiškinimo ir taikymo teisminėje praktikoje išskiriama, kad kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei turtinius reikalavimus pareiškę kreditoriai turi būti privalomai įrašomi į kreditorių sąrašą, nurodomą restruktūrizavimo plane. Pareigą tą atlikti turi tiek restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai, tiek teismo paskirtas administratorius. ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 1 bei 3 dalyse nustatyti terminai nurodytiems kreditoriams netaikomi ir jie neturi pareikšti pakartotinių reikalavimų skolininko administratoriui. Tuo atveju, kai teismo sprendimas, priimtas atskiroje civilinėje byloje, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, įsiteisėja suėjus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytam naikinamajam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, taikytinos kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą reglamentuojančios ĮRĮ teisės normos. Tai reiškia, kad įsiteisėjus atskiroje civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui, kuriuo patvirtinama iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi kreditoriaus reikalavimo teisė, įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, nespręsdamas dėl tokio kreditoriaus reikalavimo esmės materialiąja prasme, turi atlikti formalų kreditorių sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą, kuris sudaro pagrindą vėliau atitinkamai patikslinti ir patį restruktūrizavimo planą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą RUAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 2-2674/2013; 2014 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 2-1066/2014).
Pagal pateiktus duomenis, atsakovui restruktūrizavimo byla iškelta 2011 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Apeliantas ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškė 2009 m. lapkričio 11 d., t. y. iki atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonės restruktūrizavimo planas patvirtintas 2011 m. lapkričio 28 d., tačiau į jame nurodytą kreditorių sąrašą apeliantas įrašytas nebuvo. Teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo apeliantui priteista 316 903,33 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 9 034 Lt bylinėjimosi išlaidų, įsiteisėjo 2012 m. sausio 12 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į teismą dėl atsakovo kreditorių sąrašo tikslinimo, įtraukiant į jį apeliantą, atsakovo administratorius nesikreipė nei savo iniciatyva, nei gavęs apelianto prašymą.
Išdėstytos faktinės aplinkybės implikuoja, kad: pirma, apelianto reikalavimai turėjo būti įrašyti atsakovo valdymo organų ar / ir administratoriaus iniciatyva į jų rengtą ir teismo 2011 m. lapkričio 28 d. patvirtintą restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantui netaikytini ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyti terminai ir jis neturėjo atsakovo administratoriui reikšti pakartotinai tų pačių reikalavimų, pareikštų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kitoje civilinėje byloje. Konstatuotas atsakovo valdymo organų ar / ir administratoriaus netinkamas veikimas negali būti kliūtis įgyvendinti apelianto teises atsakovo restruktūrizavimo procese. Pagal esamas faktines aplinkybes apelianto teisės ir teisėti interesai ginami taikant restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašo tikslinimo institutą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktika, kuria atmesdamas apelianto prašymus vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neaktuali dėl faktinių aplinkybių, kurioms esant ji suformuota, netapatumo šios bylos faktiniam pagrindui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija dėl netinkamo ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio nuostatų taikymo naikina apskųstą teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – patikslina atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, įtraukiant į jį apelianto 352 973,39 Lt (316 903,33 Lt + 27 036,06 Lt (316 903,33 Lt x 6 proc. x 519 d. (2009 m. lapkričio 11 d. – 2011 m. balandžio 14 d.) + 9 034 Lt) reikalavimą (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį.
Patikslinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ 352 973,39 Lt reikalavimą.