Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-6480-937/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2YT-6480-937/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02234-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
M. K. R.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6480-937/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02234-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmenuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis R. R. g. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, yra asmuo iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-06-11 pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1-2 d., 7 str. 4 p. nuostatomis, kurių pagrindu pareiškėjas siekdamas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi įrodyti esantis asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990-03-11, palikuonis. Teigia, jog prašyme nurodė, jog pareiškėjo senelis R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra asmuo iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens, iki 1940-06-15 buvusio Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Nurodo, jog Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog senelis bei jo prosenelis gyveno Lietuvoje bei atvyko į (duomenys neskelbtini) (vėliau į (duomenys neskelbtini)) būdamas Lietuvos pilietis. Teigia, jog daugiau šiuos faktus pagrindžiančių dokumentų neturi. Pareiškėjas remdamasis Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., 38 str. 6 d., nurodo, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Pareiškėjas remdamasis Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., nurodo, jog pareiškėjas yra R. R. vaikaitis, o šį faktą patvirtina: 1) pareiškėjo gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas yra P. R. R. sūnus, 2) pareiškėjo tėvo P. R. R. gimimo liudijime nurodoma, jog R. R. yra jo tėvas.

Faktą, jog pareiškėjo senelis iki 1940-06-15 turėtojo Lietuvos Respublikos pilietybę ir gyveno Lietuvoje, patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Pirmiausia, 2020-08-21 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma, kurioje nurodoma, jog R. R. gimė (duomenys neskelbtini), J. R. ir M. V. šeimoje. R. R. 1940-06-15 buvo nepilnametis, todėl jo pilietybė, pagal tuometį teisinį reguliavimą, įrodinėjama tėvų iki 1940-06-15 turėtos Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiais dokumentais. Antra, 2020-07-17 Lietuvos valstybės centrinio archyvo pažyma, prie kurios pridedamas asmenų, grįžusių ir Rusijos, klausimų lapų byloje esančio P. R. 1921-11-14 klausimo lapas, kuriame nurodoma, jog P. R., P. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), su žmona R. ir vaikais iš (duomenys neskelbtini) grįžta gyventi į Lietuvą. Trečia, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjo proseneliai J. R., P. ir M. V., J. Ketvirta, pabėgėlių registracijos fotonuotrauka, kurioje matoma, jog pareiškėjo J. R. gimė (duomenys neskelbtini), nurodomas Lietuvos piliečiu. Penkta, pabėgėlių registracijos fotonuotrauka, kurioje matoma, jog R. R. gimė (duomenys neskelbtini), taip pat tai, jog jis nurodomas Lietuvos piliečiu. Šešta, Jungtinių Tautų tarptautinės pabėgėlių organizacijos įrašas apie persikėlimą, kuriame nurodoma, jog J. R. gimė (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, jog jis Lietuvos pilietis. Septinta, Australijoje išduotos atvykstančio keleivio kortelės notariškai patvirtinta kopija, kurioje nurodoma, jog R. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir yra Lietuvos pilietis atkeliavę su oficialiais kelionės dokumentais.

Nurodo, jog Pilietybės įstatymo 38 sr. 4-5 d. nėra nurodytas baigtinis iki 1940-06-15 asmens turėtą Lietuvos pilietybę galinčių patvirtinti dokumentų sąrašas, tai patvirtina teismų formuojama praktika. 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 1 p. buvo nurodyta, kas yra laikomi Lietuvos piliečiais. Pasak pareiškėjo, byloje pateikiami rašytiniai įrodymai liudija, jog pareiškėjo senelis gimė ir gyveno Lietuvoje.

Nurodo, jog Migracijos departamento direktoriaus įsakymu priimta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo metodika. Metodikos 4 puslapyje pateikiamas pavyzdys, kuriuo remiantis galima patvirtinti, jog asmuo iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Teigia, jog byloje pateiktas duomenų visetas leidžia daryti išvadą, jog R. R., (kaip ir jo tėvas J. R.) gimė Lietuvoje, iki išvykimo iš Lietuvos gyveno Lietuvoje, ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nėra žinoma duomenų, kurie leistų teigti kitaip.

Teigia, jog pareiškėjo senelio išvykimo iš Lietuvos iki 1990-03-11 faktą patvirtina A. E. F. pabėgėlių registracijos įrašo fotokopija, kurioje nurodoma, jog pareiškėjo senelis Vokietijoje registruotas kaip pabėgėlis, Australijoje išduotos atvykstančio keleivio kortelės notariškai patvirtinta kopija, kurioje nurodoma, jog senelis 1949 m. atvyko į Australiją, taip pat pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas. Nurodyti duomenys patvirtina, jog senelis yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11 nuolat gyventi į kitą valstybę – Australiją, kur šiuo metu gyvena R. R. palikuonys.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą teismo prašo bylą nagrinėti savo nuožiūra.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. K. R. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog jos senelis R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti pareiškėjo senelio R. R. iki 1940-06-15 turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, ir pasiūlė dėl tokio juridinio fakto nustatymo kreiptis į teismą. Taigi pareiškėjo nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI apibrėžta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Pareiškėjo nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar R. R.buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ir antra, ar tuo atveju, jeigu R. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ar Lietuvos Respublikos pilietybę jis turėjo iki 1940-06-15.

2020-09-21 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir M. R. sūnus R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020-07-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, jog R. J. R., J. ir M., gyveno Lietuvoje bei dokumentų apie jo iki 1940-06-16 turėtą arba netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyvo saugomuose fonduose nėra, tačiau iš prie pažymos pateikto klausimo lapo 18596 matyti, jog P. R., P., gimęs (duomenys neskelbtini), su žmona R. ir vaikais J., A., Z. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Lietuvos. 2022-02-02 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie santuoką matyti, jog (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) susituokė J. R., P. sūnus ir M., J. dukra. duomenys neskelbtini)A.E.F. pabėgėlio registracijos įrašas paliudija, jog J. R. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o duomenys neskelbtini) A.E.F. pabėgėlio įraše matoma, jog R. R. nurodoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Australijos Sandraugos atvykstančio keleivio kortelėje nurodoma, jog R. R. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), atvykimo į Australija data yra 1945-05-23. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, galima daryti išvadą, jog R. R. gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje, bei Lietuvoje gyveno iki tuomet, kuomet duomenys neskelbtini) Vokietijoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Tokios aplinkybės suponuoja, kad R. R. atitiko 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę įtvirtintus formaliuosius požymius asmenų, kurie buvo laikomi Lietuvos piliečiais.

Byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad yra labiau tikėtina, jog R. R. iki emigracijos į Vokietiją, o vėliau į Australiją, buvo Lietuvos pilietis, t. y. kad jis ne tik atitiko formaliuosius teisės aktuose nustatytus pilietybės įgijimo reikalavimus, tačiau ir faktiškai buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad R. R. gimimo vieta, jo šeimos ryšys su Lietuva, paties R. R. gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, taip pat antrinių dokumentų turinys (keleivio kortelė, įrašai, pažymos ir pan.) sudaro pagrindą pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad R. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kai 1945 metais išvyko į Vokietiją, o vėliau į Australiją (CPK 185 straipsnis). Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Priešingai, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo, nekelia abejonių.

Kiek tai susiję su antrosios sąlygos, kad R. R. iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos pilietybę, egzistavimu, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi į bylą pateiktas A.E.F. pabėgėlio įrašas, Australijos Sandraugos atvykstančio keleivio kortelė, taip pat 2020-07-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurioje nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių R. R. turėtą arba netektą Lietuvos Respublikos pilietybę archyve saugomose fonduose nėra. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad R. R., emigravusi į Vokietiją, o vėliau į Australiją, iki 1940-06-15 būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1945 metais Lietuvos Respublikos, emigravęs į Vokietiją, o vėliau į Australiją, iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui M. K. R. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. K. R. senelis R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir emigravęs į Vokietiją, o vėliau į Australiją, iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo M. K. R., g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja