Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš nuteistojo asmens saugumo neužtikrinimo.

Bylos duomenimis, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 7/07-969 D. B. buvo perkeltas iš Marijampolės PN Marijampolės sektoriaus į Kybartų sektorių (1 t., b. l. 29); pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (1 t., b. l. 129, 130), o nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. – nuteistųjų drausmės grupei (1 t., b. l. 129, 138).

Pareiškėjas paaiškino, kad, atvykęs į Marijampolės PN Kybartų sektorių, dar karantino patalpose Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojui nurodė, kad 3-ajame būryje turi priešų, juos įvardino, ir informavo, kad gali būti sumuštas, prašė prieš skiriant į būrį įvertinti šią aplinkybę; nepaisant jo pateiktos informacijos, pareiškėjas buvo paskirtas į 3-iąjį būrį, kuriame 2020 m. rugsėjo 27 d., po vakarinio patikrinimo buvo pakviestas į poilsio kambarį, kur prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo sumuštas suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis į įvairias kūno vietas; nors dėl panaudoto fizinio smurto ant pareiškėjo kūno liko žymių, akivaizdžiai matėsi mėlynė kairės akies srityje, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio; pats dėl sumušimo į pareigūnus nesikreipė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje jis buvo sumuštas du kartus – pirmą kartą 2020 m. rugsėjo 27 d., o antro atvejo tikslios datos neprisiminė.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo skunde nurodytus sumušimus 2020 m. rugsėjo 27 d. neturi. Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad teismui rašytinių duomenų apie 2020 m. rugsėjo 27 d. prieš pareiškėją panaudotą fizinį smurtą ir jo žalingus padarinius ir kad pareiškėjas dėl šio įvykio būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą ar Marijampolės PN pareigūnus, nėra pateikta (1 t., b. l.129, 192-193).

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas neginčija faktinės aplinkybės, kad 2020 m. spalio 22 d. prieš D. B. kiti nuteistieji pavartojo fizinį smurtą, taip sukeldami pareiškėjui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 82, 119, 183).

Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą nustato ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 10 punktas apibrėžia, kad įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Instrukcijos 11.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų įstaigose, priežiūrą užtikrinančių elementų - nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane).

EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, būtina nustatyti, ar kalinimo įstaigos administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto. EŽTT vertino, kad kalinimo įstaigos administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes, tačiau padarė išvadą, jog teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktika suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.

Be to, EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06), kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai pareiškėjo sūnus, jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir mirė, yra nurodęs, kad, pagal Konvencijos 2 straipsnį, iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti (žr. L.C.B. v. the United Kingdom, 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1998-III), ir kad tai reiškia, jog valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, kurios atgrasytų nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr. Nachova and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 ir 43579/98, § 160, ECHR 2005-VII), kad tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. EŽTT nurodytame sprendime pažymėjo, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti (žr. pavyzdžiui, Salman v. Turkey [GC], no. 21986/93, § 99, ECHR 2000-VII, o pozityvioji pareiga valstybei kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti (žr. Osman, cituota pirmiau, § 116; Paul and A. E. v. the United Kingdom, no. 46477/99, § 55, ECHR 2002-II ir Bromiley v. the United Kingdom (dec.), no. 33747/96, 1999-11-23). Iš esmės analogiško valstybės pozityviosios teisės aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018).

Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis, atvykęs į Marijampolės PN Kybartų sektorių, dar karantino patalpose Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotoją informavo, jog 3-ajame būryje turi priešų, juos įvardino, ir nurodė, kad gali būti sumuštas, todėl prieš skiriant jį į būrį, prašė įvertinti šią aplinkybę.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir Saugumo valdymo skyrius) vyriausiasis specialistas R. S. ir specialistas R. M. 2020 m. rugsėjo 22 d. parengtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. 4-ojo būrio nuteistasis D. B. atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę 4-ajame nuteistųjų būryje (1 t., b. l. 145–146). D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. pasiaiškinime nurodė, kad jam nuėjus į 4-ąjį būrį, kiti nuteistieji atsisakė jį priimti, todėl jam teko išeiti iš būrio (1 t., b. l. 147). Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. S. nutarimu D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (1 t., b. l. 150), o Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu D. B. buvo perkeltas iš 4-ojo nuteistųjų būrio į 1-ąjį nuteistųjų būrį (1 t., b. l. 131–132). Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu D. B. vėl buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas (1 t., b. l. 152). Kriminalinės žvalgybos skyrius 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei išlaikyti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę, prašė D. B. taikyti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas, laikant jį izoliuotą 48 valandas iki aplinkybių išsiaiškinimo (1 t., b. l. 149). Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymu D. B. tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas iš 1-ojo nuteistųjų būrio į 3-iąjį nuteistųjų būrį (I t., b. l. 133–134).

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės PN nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. turėjo būti žinoma apie kitų nuteistųjų priešišką požiūrį į D. B., kuris, teismo vertinimu, leido pataisos įstaigai pagrįstai įvertinti, jog prieš pareiškėją gali būti panaudoti fizinio smurto veiksmai. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis pataisos įstaigos pareigūnams suteikė informaciją, jog 3-ajame būryje turi priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių nuteistųjų ir kad apie tai informavo pareigūnus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas šiai aplinkybei nuginčyti argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų neteikė.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-01-00318-20 „Dėl nuteistojo D. B. sužalojimo“ (toliau – ir Aplinkybių patikslinimo medžiaga) esančio Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. S. 2020 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4/48-3632, parengtame Marijampolės PN direktoriui, apie 3-iojo būrio nuteistąjį D. B. nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 11.00 val. prie kontrolinio praleidimo punkto Nr. 3 atėjęs 3-iojo būrio nuteistasis D. B. pasakė, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų; buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba; atvykę medikai nuteistąjį D. B. apžiūrėjo ir suteikė pirmąją pagalbą, į gydymo įstaigą jo nekonvojavo, D. B. buvo nurodyta pasiaiškinti raštu (1 t., b. l. 73). D. B. 2020 m. spalio 23 d. parengtame pasiaiškinime Nr. 60/05-1838 nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 17 val. 3-ajame būryje buvo sumuštas dviejų nuteistųjų (S., turinčio tatuiruotę ant veido, ir R.), kurių pavardžių nežino, bet gali juos nurodyti; paaiškino, kad buvo sužalota galva ir nugara; prašė dėl šio atvejo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 77).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. spalio 23 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos (toliau – ir medicininė pažyma) duomenimis, D. B. po kaire akimi buvo nedidelė hematoma, nugaroje virš juosmeninės dalies – apie 1-1,5 cm poodinis darinys, galimai hematoma ( 1 t., b. l. 82).

Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2020 m. spalio 26 d. dėl D. B. sužalojimo buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-0-01-00318-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo), kurį atliko Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnioji tyrėja R. B. (toliau – ir R. B.) (1 t., b. l. 72–128).

Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnioji tyrėja R. B. 2020 m. lapkričio 4 d. parengė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačiusi, kad nėra galimybės nustatyti, kada galėjo būti sužalotas nuteistasis D. B., kuris apie savo sužalojimus atsisakė duoti parodymus; kad Marijampolės PN 3-ajame nuteistųjų būryje 2020 m. spalio 22 –23 dienomis konfliktų tarp nuteistųjų nepastebėta; vaizdo kameromis fiksuotų duomenų negauta; sužalotų asmenų 2020 m. spalio 22 d. vakarinio patikrinimo metu, 2020 m. spalio 23 d. rytinio patikrinimo metu neregistruota; Kriminalinės žvalgybos skyriui neturint duomenų, išskyrus nurodytus paties pareiškėjo, kad D. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės kituose Marijampolės PN Kybartų sektoriaus būriuose, ir kad yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (1 t., b. l. 116–121; 2 t., b. l. 6–62).

Atsižvelgus į Aplinkybių patikslinimo medžiagos dokumentus, nagrinėjamoje byloje nustatytus rašytinius įrodymus bei įvertinus pareiškėjo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, daroma išvada, kad D. B. nuo atvykimo į Marijampolės PN Kybartų sektorių patyrė fizinio nesaugumo jausmą, dėl to atsisakydavo eiti į pataisos įstaigos vadovo įsakymu paskirtus būrius, pataisos įstaigos pareigūnus informuodavo apie realiai galimą fizinio smurto prieš jį grėsmę.

Teismo vertinimu, pareiškėjui aiškiai pranešus apie galimą fizinio smurto panaudojimo prieš jį grėsmę, pataisos įstaigos administracija, turinti įstatyminę pareigą užtikrinti nuteistųjų saugumą, privalėjo išsiaiškinti visas pareiškėjo saugumo užtikrinimui svarbias aplinkybes, įskaitant ir nurodytas pareiškėjo. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, kad Marijampolės PN ėmėsi veiksmingų prevencinio pobūdžio priemonių, skirtų užkirsti kelią fizinio smurto grėsmei realizuotis. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, vertinama, kad 2020 m. spalio 22 d. įvykio, kai pareiškėją, buvusį 3-iojo būrio gyvenamojoje patalpoje, atėję du nuteistieji ištempė iš lovos ir prieš jį naudojo fizinio smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymus, nėra pagrindo laikyti visiškai spontanišku, kurio Marijampolės PN administracija negalėjo numatyti.

Minėta, jog tam, kad būtų konstatuotas veikų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos ir jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, Marijampolės PN vykdžius priskirtą nuteistųjų saugumo užtikrinimo funkciją tinkamai, atidžiai bei rūpestingai, būtų išvengta smurto panaudojimo, pareiškėjui nebūtų sukelta žalingų padarinių sveikatai. Nagrinėjamo ginčo atveju konstatuojama, kad Marijampolės PN pareigūnai, skirdami pareiškėją į konkrečius nuteistųjų būrius, nepakankami atidžiai, rūpestingi stebėdami ir prižiūrėdami Marijampolės PN kalinamų asmenų elgesį, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas, atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyti Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pripažintini neteisėtais ir esančiais priežastiniame ryšyje su D. B. patirtu fizinius smurtu, dvasiniais išgyvenimais ir kitais pareiškėjo nurodytas nepatogumais.

Pareiškėjas prašė už pažeminimą, fizinio skausmo sukėlimą, patirtus dėl Marijampolės PN neteisėto neveikimo, priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą nulėmė jo patirtas fizinis smurtas, kurį pavartojo kiti pataisos įstaigoje kalinami nuteistieji. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo patirto fizinio smurto veiksmų mastą, pobūdį ir sukeltus padarinius asmens fizinei sveikatai, sprendžiama, kad patirtai neturtinei žalai dėl konstatuotų neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų atlyginti pakankama suma yra 200 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai buvo palyginti ilgalaikiai, nes pareiškėjas dėl jų ne kartą lankėsi pas psichologą (1 t., b. l. 187). Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnai, pareiškėjui pasiskundus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, palydėjo į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, pareiškėją izoliavo. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui D. B. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai už neužtikrintą asmens saugumą atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.