Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-981-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
e1-981-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04599-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. Y.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-981-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04599-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. vasario 5 d., apie 17.06 val., Vilniuje, S. Nėries gatvėje, ties pastatu Nr. 5, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Y., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie 1 metus gyvena Lietuvoje, turi leidimą gyventi, visą laiką oficialiai dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 5 d., apie 15 val. su draugu S., kurio pavardės nežino, jo namuose išgėrinėjo viskį, visą 0,7 l talpos butelį. Tada, kai baigėsi alkoholis, jie nutarė atsisveikinti, jis (A. Y.) pasiūlė S. pavėžėti iki namų, esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Šis sutiko. Buvo dviese, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, neatsimena, kiek įpūtė pirmu pūtimu, o antru – virš 3 promilių. Jis visai nesijautė toks neblaivus. Automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Darbdavys jam davė, kad naudotųsi darbo reikalais. Gailisi dėl savo elgesio. Alkoholį vartoja nedažnai.

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK VTV SPS specialistu. Jo funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas, bei eismo priežiūra ir reagavimas į pranešimus apie galimai įvykdytus teisės pažeidimus pagal Vilniaus AVPK OVS budėtojo nurodymą. 2023 m. vasario 5 d., dirbdamas kartu su Vilniaus AVPK VTV SPS A. J., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, apie 16.54 val. gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, link Ukmergės važiuoja automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas galimai neblaivus. Priėjus prie automobilio, už automobilio vairo sėdėjo vyriškis. Bendraujant su vyriškiu, jam prisistatė ir nurodė, kad reikia pateikti automobilio dokumentus, bei vairuotojo pažymėjimą. Šiam pateikus vairuotojo pažymėjimą paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas yra (duomenys neskelbtini) pilietis A. Y. gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su minėtu piliečiu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Panaudojus alkotesterį „Drager ARKB-0224“ jam buvo patikrintas girtumas ir pirmu pūtimu, apie 17.06 val., jam buvo nustatyta 2,91 prom. girtumas, antru pūtimu, apie 17.24 val., buvo nustatytas 3,64 prom. girtumas. Dėl vairavimo neblaiviam A. Y. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Jų akivaizdoje jis alkoholio nevartojo.

2023 m. vasario 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. vasario 5 d., 17.00 val. A. Y. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo teigė, kad alkoholio nevartojo. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 17.06 val. jam buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 17.24 val. jam buvo nustatytas 3,64 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0224 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2022 m. gruodžio 7 d. patikros sertifikato Nr. 1753535 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0224 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. birželio 6 d.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra MB (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“, 2004 metų gamybos, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2023 m. vasario mėnesį buvo 1 330 Eur su PVM.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos N. K. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo kontaktų nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti A. Y. gyvenamosios vietos adreso, elektroninio pašto adreso bei telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų, todėl buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) direktoriumi L. Ž. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pažadėjo, kad visus procesinius dokumentus, gautus į jo nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini), perduos savo darbuotojui.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. Y. 2023 m. vasario 5 d., apie 17.06 val., Vilniuje, S. Nėries gatvėje, ties pastatu Nr. 5, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. Y. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. Y. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis su draugu vartojo alkoholį, kai alkoholis baigėsi, jis (A. Y.) pasiūlė draugą pavėžėti iki namų, šis sutiko. Jam vairuojant įmonei priklausantį automobilį, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, neatsimena, kiek įpūtė pirmu pūtimu, o antru – virš 3 promilių. Tai, kad A. Y. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,91 promilių girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Y. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. Y. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 1 metus.

Teismas, skirdamas bausmę A. Y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. Y. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 5 d., 17.25 val., iki 2023 m. vasario 6 d., 15.17 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis A. Y. prašė teismo leisti baudą sumokėti per 1 metus. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostatomis, baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Y. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokią išvadą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo A. Y. prašymas netenkintinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam kreiptis į teismą su nauju prašymu jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tuo pačiu pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius duomenis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis A. Y. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. Y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,5 promilės), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtų tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. Y. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. Y. 2023 m. vasario 6 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu A. Y. nuo 2023 m. vasario 6 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. Y. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 6 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis A. Y. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo darbovietei). Kaltinamasis A. Y., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtas automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba, automobilis jam buvo duotas naudotis darbo reikalais. Taigi, iš šių kaltinamojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1330 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. Y. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. Y. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. Y. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. Y. išieškotina automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1 330 eurų.

Kaltinamajam A. Y. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – A. Y. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. Y. paskirti 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. Y. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 5 d., 17.25 val., iki 2023 m. vasario 6 d., 15.17 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad A. Y. nubaustas 32 MGL, tai yra 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų bauda.

Paskirti A. Y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Y. išieškoti automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 330 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt) eurų.

Kaltinamajam A. Y. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. Y. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. Y., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė