- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- eA2-244-987/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09436-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- J. W., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.4.5Teismo, išnagrinėjusio bylą, kurioje procesas atnaujintas, teisės
- 3.4.5.13Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (vardą ir pavardę), kurioje buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 tenkino pareiškėjo J. W. pareiškimą ir panaikino suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-31.2.16E bei suinteresuotą asmenį įpareigojo pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W“. Pastarasis sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir atmesti pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl jo vardo ir pavardės pakeitimo iš „J. V.“ į „J. W.“ dalyje dėl raidės „ł“ (su diakritiniu ženklu) panaudojimo, rašant pareiškėjo vardą ir pavardę.
3. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodo siekianti apginti viešąjį interesą, tai yra valstybinės lietuvių kalbos tinkamą vartojimą viešajame gyvenime, nepažeidžiant įstatymo, kuriame nėra įtvirtintas leidimas Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentuose rašant vardą ir pavardę naudoti raidę „ł“ (su diakritiniu ženklu).
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas ir sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 vykdymas dalyje dėl įpareigojimo suinteresuotą asmenį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“, panaudojant raidę „ł“ (su diakritiniu ženklu), iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo J. W. pateikė atsiliepimą, prašydamas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos pozicija iš esmės reiškia lenkų tautybės asmenų, kurie priklauso tautinei mažumai, privataus gyvenimo ribojimą bei diskriminaciją, kuomet vieniems Lietuvos Respublikos piliečiams (susituokusiems su užsieniečiais) yra leidžiama rašyti pavardę su raidėmis su diakritiniais ženklais, o kitiems (kurių tautybė ne lietuvių) neleidžiama. Pažymi, kad prokuratūra nepateikė duomenų, jog raidžių su diakritiniais ženklais naudojimas suinteresuoto asmens varde ir pavardėje darytų žalą lietuvių kalbos išsaugojimui ar kitaip pažeistų viešąjį interesą.
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens nuomone, prokuratūra neįrodė šioje byloje viešojo intereso egzistavimo, todėl neturi teisės paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
7. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė rašytinę poziciją, kad prokuratūros prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas, nes pagal galiojančius teisės aktus, taikant išimtis Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėja, siekdama apginti valstybinės kalbos tinkamą vartojimą, neabejotinai gina viešąjį interesą, bei nutarė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti:
Žemesnės instancijos teismas
- ar Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903, aktuali redakcija 2022 m. sausio 18 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kiek yra neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti), naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą;
- ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 27 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 19 punktas ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad:
Žemesnės instancijos teismas
- Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (perrašymo, nurašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose taisyklės išimtis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka; pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius įrodymus bei prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jei pageidaujama teikti žodinius paaiškinimus.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas J. W. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo jo vardas ir pavardė buvo rašomi naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ tiek pareiškėjui prisijungiant prie informacinės sistemos www.esvaikata.lt, tiek pareiškėjui perkant internetu automobilio stovėjimo vietą. Pareiškėjas pažymi, kad jis kaip mokslininkas nuo 1996 m. yra publikavęs daugiau nei 50 straipsnių lenkų kalba, kuriuose jo kaip autoriaus vardas ir pavardė buvo rašomi naudojant ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad internetinėje svetainėje https://p.wikipedia.org jo vardas ir pavardė, skelbiant informaciją apie pareiškėją lenkų kalba, taip pat rašomi naudojant ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“.
Teismo sprendimas keičiamas.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos piliečio teisės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose vardą ir pavardę rašyti naudojant ne lietuvių kalbos abėcėlės (lotyniškos abėcėlės pagrindo) rašmenį su diakritiniu ženklu - „ł“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – AVPRDĮ) 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis.
15. Įstatymo leidėjas įtvirtino dvi šios taisyklės išimtis.
16. Pirmoji išimtis yra taikoma atvejui, kuomet ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis paprašo, kad jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pastarosios išimties apibrėžties, įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos piliečiui kaip pakankamą priežastį, leidžiančią pateikti tokio pobūdžio prašymą, įvardino buvimą ne lietuvių tautybės.
17. Antroji išimtis taikoma atvejams, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis paprašo ne įrašyti, o perrašyti ir nurašyti savo ar savo vaikų vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose iš kito dokumento šaltinio (AVPRDĮ 4 straipsnis). Kaip matyti iš pastarosios išimties apibrėžties, įstatymo leidėjas įvardino konkrečius keturis atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis (nebūtinai ne lietuvių tautybės) turi teisę reikalauti, kad jo pavardė Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų nurašoma arba perrašoma lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių atvejų (aktualus nagrinėjamam ginčui) yra ir atvejis, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis pateikia įrodymus, kad jo vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis (AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklių (toliau – AVPRDT) 10 ir 15 punktais abejų išimčių (numatytų AVPRDĮ) taikymo atveju, tiek rašant, tiek nurašant ir perrašant Lietuvos Respublikos piliečio ir jo vaikų vardus ir pavardes turi būti naudojami lotyniškos abėcėlės rašmenys (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kurios naudojamos lietuvių kalbos abėcėlėje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas pažymi, kad AVPRDT 19 punkte buvo įtvirtinta dar viena (trečioji) išimtis (kuri nebuvo numatyta net ir AVPRDĮ), leidžianti Lietuvos Respublikos piliečiui vardą ir pavardę nurašyti/perrašyti ne lietuvių abėcėlės rašmenimis, tačiau Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau- LRKT) 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažinus pastarąją išimtį prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui ir AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui, teismas plačiau dėl šios išimties turinio nepasisako, pastarajai nebegalint būti taikomai nuo LRKT nutarimo paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis).
20. Taigi, teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti/pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose naudojant nelietuviškus rašmenis, daro išvadą, kad tokiu atveju gali būti leidžiama naudoti tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje be diakritinių ženklų (tai yra „X“, „Q“, „W“,).
21. Kadangi teisės normos, apibrėžiančios Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti/pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, yra imperatyvios, jos negali būti aiškinamos plečiamai, kas reiškia, kad (priešingai nei pageidauja pareiškėjas) įrašant/kečiant Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę dokumentuose negali būti naudojami rašmenys su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
22. Teismas pažymi, kad LRKT 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo leidžiama tik tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos piliečiui dokumentuose įrašyti/perrašyti/nurašyti vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LRKT tokios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad įstatymo leidėjas, kuris siekė visuomeniškai reikšmingų tikslų (tarp kurių yra ir valstybinės kalbos vientisumo išsaugojimas bei žmogaus teisių paisymas, įskaitant teisės į asmens privataus gyvenimo apaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę), tinkamai įgyvendino jam suteiktus įgaliojimus įtvirtindamas būtent tokią Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose tvarką, nes gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (tai yra specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčios institucijos) išvadą, kad būtent tokios apimties išimčių taikymas nesudarys prielaidų kilti pavojui bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui (nutarimo 11.5 punktas, 18.2 punkto pirmoji pastraipa, 18.4 punkto antroji pastraipa, 18.5 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. W. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vardo ir pavardės pakeitimo ir pakeisti jo vardą iš „J. V.“ į „J. W.“. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra lenkų tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, kurio šeimoje puoselėjamos gilios lenkų tautos tradicijos; pareiškėjas pateikė įvairius dokumentų šaltinius, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjo prosenelis, senelis ir tėvas naudojo giminės pavardę „W.“, taip pat naudojo lenkų tautinio vardyno vardus „L.“, „K.“, „S.“. Pareiškėjas nurodė turintis tikslą išsiskirti ir pabrėžti savo priklausomumą lenkų tautai. Pareiškėjas citavo tarptautinius teisės aktus, kurie pareiškėjo nuomone, įpareigoja valstybę leisti pareiškėjui naudoti jo vardą ir pavardę originaliais rašmenimis; nurodė, kad techninių kliūčių naudoti jo originalius vardą ir pavardę nėra; teigė, kad įstatymo leidėjui leidus naudoti pareiškėjo varde tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, teismas turi leisti pareiškėjo varde naudoti ir rašmenį su diakritiniu ženklu, kurio nėra lietuvių kalbos abėcėlėje (el. dok. Nr. CBP-9418/2022 ir priedai pavadinimais „LVIA_pazyma_apie gimima_A.jpeg“, „LCVA_Prosenelio mirties liudijimo vertimas.pdf“, „LCVA Pažyma apie K. V. gyvenimą Lietuvoje.pdf“, „TESTAMENT_orig.pdf“, „TESTAMENT_vertimas.pdf“, „HIPOTEKOS ISRASAS.pdf“, „HIPOTEKOS ISRASAS_vertimas.pdf“).
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo dalyką ir faktinį pagrindą, nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra lenkų tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, prašo pakeisti jo vardą ir pavardę dokumentuose naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį „w“ ir ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“, nes dokumentų šaltiniuose jo tėvo, senelio ir prosenelio vardai ir pavardės įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo faktinę situaciją, daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas lenkų tautybės bei pateikęs rašytinius įrodymus apie dokumentų šaltiniuose jo protėvių originalias pavardes, kurios buvo rašomos ne tik lietuviškos abėcėlės rašmenimis, atitinka AVPRDĮ įstatyme įtvirtintus reikalavimus, suteikiančius pareiškėjui teisę naudotis abejomis AVPRDĮ įstatyme įtvirtintomis išimtimis, leidžiančiomis pareiškėjui savo vardą ir pavardę įrašyti/perrašyti/nurašyti ne tik lietuviškais rašmenimis (AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
26. Tačiau (priešingai nei pareiškime teigė pareiškėjas), įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs aiškiai apibrėžtą Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė (taikant įstatyme numatytas išimtis) gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje (tai yra „X“, „Q“, „W“,) be diakritinių ženklų (AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 straipsnis, AVPRDT 10 punktas, 15 punktas).
27. Taigi (priešingai nei pareiškime teigė pareiškėjas), įstatymo leidėjui įtvirtinus aiškiai apibrėžtą Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarką, neliko jokios įstatymo (teisės) spragos, kurią teismas privalėtų šalinti, spręsdamas asmens prašymą dėl jo teisės įrašyti/nurašyti/perrašyti vardą ir pavardę ne lietuviškos abėcėlės rašmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismui konstatavus, kad yra aiškiai apibrėžta įstatymo leidėjo įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarka, kuri yra imperatyvi ir negali būti aiškinama plečiamai, teismas atmeta kaip nedarančius įtakos galutiniam teismo sprendimui pareiškėjo argumentus apie technines galimybes rašyti jo vardą ir pavardę naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenis su diakritiniais ženklais bei pareiškėjo (papildomus, po proceso atnaujinimo pateiktus) argumentus apie pareiškėjo naudojimą kasdieniame gyvenime ir mokslinėje veikloje vardą ir pavardę su ne lietuviškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 442 straipsnio 7 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime nurodytą tikslą – pakeisti vardo ir pavardės rašymą dokumentuose, siekiant pabrėžti pareiškėjo priklausymą lenkų tautybei - sprendžia, kad įstatymo leidėjui suteikus galimybę pareiškėjui įrašyti/perrašyti dokumentuose vardą ir pavardę „J. W.“, naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį (be diakritinio ženklo) „w“ bei leidžiant pareiškėjui naudoti lenkų tautinio vardyno vardą, taip pat leidžiant nesilaikyti lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rašant pareiškėjo vardą ir pavardę (be vyriškos giminės galūnių, kurios privalomos nurodant lietuviškus vyriškos giminės vardus ir pavardes) (AVPRDT 4 punktas, 10 punktas), pareiškėjui yra suteikta galimybė akivaizdžiai pabrėžti jo priklausimą ne lietuvių, o lenkų tautybei bei puoselėti pareiškėjui ir šeimai vertingas tautines tradicijas.
30. Teismas (atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus apie diskriminacinį ir pažeidžiantį tarptautinius aktus teisinį reglamentavimą, kuris neleidžia Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės dokumentuose naudoti su ne lietuvių abėcėlės rašmenimis su diakritiniu ženklu) atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teismui šioje byloje pasikreipus į LRKT, pastarasis 2023 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. KT110-N13/2023 konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, ėmęsis priemonių gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą dėl galimybės Įstatyme nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais ir gavęs tokią išvadą, gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose AVPRDĮ nustatytais atskirais atvejais lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais (nutarimo 18.4 punkto paskutinė pastraipa).
31. Teismas iš pastarosios LRKT išvados turinio sprendžia, kad LRKT išaiškino įstatymo leidėjui, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarautų tokios įstatyminės tvarkos įtvirtinimas, kuri leistų atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečiui vardą ir pavardę rašyti/nurašyti/perrašyti dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, jeigu tokia įstatyminė tvarka būtų nustatyta gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, paneigiančią prielaidų dėl pavojaus bendrinei lietuvių kalbai ir savitumui egzistavimą.
32. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, tai yra leisti pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį (be diakritinio ženklo) „w“ ir atmesti prašymą dalyje dėl reikalavimo leisti pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniško pagrindo ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ (AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, AVPRDT 10 punktas, 15 punktas, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 442 straipsnio 7 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
33. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022, tenkindamas pareiškėjo J. W. pareiškimą visa apimtimi ir panaikinęs suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą visa apimtimi bei suinteresuotą asmenį įpareigojęs pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“, dalyje dėl leidimo pareiškėjui dokumentuose įrašyti/perrašyti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniško pagrindo ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą pastarojoje dalyje (AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, AVPRDT 10 punktas, 15 punktas, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 7 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
34. Atsižvelgiant į išdėstyta (bei pirmosios instancijos teismo sprendimui nebuvus peržiūrėtam apeliacine tvarka), teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos (dėl proceso atnaujinimo) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 dalį, kuri yra neteisėta dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos: pareiškėjo J. W. pareiškimą tenkinti iš dalies; suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą panaikinti dalyje, kuria buvo atmestas prašymas pareiškėjui leisti dokumentuose įrašyti/perrašyti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį „w“; likusioje dalyje pareiškėjo pareiškimą atmesti (AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, AVPRDT 10 punktas, 15 punktas, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinės pagalbos teikimo, teismas priteisia iš antrosios šalies.
36. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus pareiškėjos (dėl proceso atnaujinimo) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimą, pastaroji laikoma byloje dalyvaujančiu asmeniu, kurio naudai yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, o pareiškėjas J. W., kuris atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu (dėl proceso atnaujinimo), kurio (kaip turinčio skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėja) nenaudai buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 7 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
37. Tokiu atveju pareiškėjo J. W. prašymas priteisti 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos teikimo, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atmetamas, pralaimėjusiai procesą šaliai neturint teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš procesą laimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 7 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
38. Vadovaujantis 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs procesinę aplinkybę, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarė teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida, sprendžia, kad proceso atnaujinimo priežastis nėra susijusi su pareiškėjo J. W. neteisėtais veiksmais ar neteistu (nesąžiningu) procesiniu elgesiu išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir nepriteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo J. W. kaip bylą dėl proceso atnaujinimo pralaimėjusios šalies žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleista (kaip ginanti viešąjį interesą) pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 370 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti tokiu būdu:
„pareiškėjo J. V. (gim. 1956 m. gegužės 19 d.) pareiškimą tenkinti iš dalies.
Panaikinti suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-31.2.16E dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį „w“.
Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.