- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-1161-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00258-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- M. T.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. T. priešieškinį ieškovui A. S. dėl darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 1 177 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2015-05-16 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus atsakovo gyvenamajame name. Nurodė, kad atsakovas savo parašu produkcijos specifikacijos užsakymo Nr. 21207-01 lape patvirtino reikiamus langų matmenis ir papildomas montavimo sąlygas. Sutartyje nurodyta objekto kaina – 3 171 Eur, tačiau suderinus detalesnę specifikaciją, kaina sudarė 3 177 Eur, su ja atsakovas sutiko ir patvirtino parašu. Nurodė, kad sutartimi šalys susitarė, kad darbai atliekami per 15 dienų nuo avanso gavimo dienos, tačiau ta pačia sutartimi šalys susitarė, kad darbai bus atlikti be avanso, o visa suma bus sumokėta po darbų atlikimo. Langai sumontuoti 2015-05-29, sąskaita faktūra Nr. 38 išrašyta 2015-05-17 (3 177 Eur sumai). Sutartimi šalys nustatė, kad darbai priimami ir įvertinami darbų perdavimo–priėmimo aktais. 2015-05-29 ieškovas padavė atsakovui pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo buvo perduota 12 vnt. plastikinių langų ir atlikti montavimo darbai už bendrą 3 177 Eur sumą. Atsakovas akto nepasirašė, nurodydamas, kad vieno lango atspalvis skiriasi. Ieškovas atsakovui stiklo paketą keitė 5 kartus ir tik 6 kartą pakeitus du stiklo paketus, atsakovas nebeturėjo pretenzijų, tačiau atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, nenurodydamas priežasčių. Dėl šios priežasties šį aktą vienašališkai pasirašė ieškovas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas mokėjimo pavedimu Nr. 22 į ieškovo sąskaitą 2015-05-19 pervedė 1 000 Eur, o po langų sumontavimo, t. y. 2015-05-29, mokėjimo pavedimu Nr. 33 pervedė dar 1 000 Eur, daugiau mokėjimų neatliko, motyvų, kodėl neatsiskaito už suteiktus gaminius ir paslaugas, neteikia.Atsakovas M. T. 2016-03-30 atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Pripažino sutarties sudarymo ir avansinių mokėjimų faktą. Pažymėjo, kad visi langai su darbo trūkumais (defektais) buvo sumontuoti tik 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Ieškovas tinkamai darbų pagal sutartį nėra atlikęs iki šiol. Taip pat nebuvo pateikęs pasirašyti atliktų darbų akto, apie jį atsakovas sužinojo tik iš ieškinio. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, yra melagingos. Ieškovas darbus yra atlikęs su trūkumais: nesudėtos plastmasės rėmuose vandeniui išbėgti, nesudėtos langų rankenos, trūksta vyrių plastmasinių apdailos detalių. Keičiant lango Nr. 1 įskilusį stiklą (keistas 6 kartus, nes neatitiko spalva, subraižyti stiklai) buvo sugadintas lango rėmas ir palangė, neteisingai įstačius langą Nr. 12 ir keičiant jo padėtį sulaužytas (įskilęs) lango rėmas. Atsakovas ir jo sutuoktinė ne kartą žodžiu informavo ieškovą apie netinkamai atliktus darbus ir ragino pašalinti darbų trūkumus, atsakovui buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą dėl sutarties pakeitimo, tačiau ieškovas šiuos raginimus ignoravo. Galiausiai nustojo su atsakovu bendrauti ir bendradarbiauti. Ieškovui atlikus darbus su trūkumais ir jų neperdavus atsakovas nesumokėjo ieškovui 1 177 Eur. Ieškovui atsisakius neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus ir nustojus bendradarbiauti bei iškėlus šią civilinę bylą dėl skolos priteisimo, atsakovas kreipėsi dėl trūkumų nustatymo ir defektų akto surašymo ir į kitą rangovą, kuris nustatė, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 2 069,98 Eur, t. y. didesnė nei atsakovo likusi sumokėti ieškovui suma.Atsakovas M. T. 2016-04-11 pateiktu priešieškiniu ieškovui A. S. prašė pripažinti 2015-05-29 darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei priteisti iš ieškovo 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2015-05-16 tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, nes jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jo (užsakovo), kaip fizinio asmens, ir jo šeimos buitinius poreikius, o ieškovas (rangovas) yra verslininkas. Darbai turėjo būti atlikti per 15 dienų, tačiau nėra baigti iki šiol. Darbų perdavimas ir priėmimas nebuvo vykdomas. Ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui pasirašyti atliktų darbų akto. Dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį – dėl ilgą laiką (beveik metus) trukusių darbų, kurie atlikti su trūkumais, atsakovas patyrė tęstinio pobūdžio dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, nuolatinę nervinę įtampą. Patirtą neturtinę žalą vertina 350 Eur.Ieškovas A. S. 2016-04-29 atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad langai buvo pagaminti ir sustatyti tinkamai. Nesutiko su atsakovo nurodytais defektais, nes langai buvo sumontuoti, kai buvo montuojama stogo danga, nebuvo baigtas namo fasadas. Mano, kad langų sugadinimas (jei toks buvo) atsirado dėl kitų statybinių darbų. Plastmasinės detalės, rankenos ir kita langams skirta furnitūra buvo perduota asmeniškai atsakovui. Ji nebuvo montuojama atsakovo prašymu, nes tuo metu objekte dar vyko statybiniai darbai. Dėl gaminių kokybės atsakovas nekėlė jokių pretenzijų, jų atsirado tik tada, kai teismui buvo pateiktas ieškinys. Mano, kad tokiu būdu atsakovas siekia išvengti pareigos tinkamai įvykdyti prievolę. Atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, bendro pobūdžio išsireiškimai apie dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir rūpesčius nėra paremti jokiais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – Priteisė iš atsakovo 977 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 977 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad tarp šalių vartojimo rangos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog langai atsakovo name buvo sumontuoti ieškovo nurodytu laiku per rangos sutartimi nustatytą terminą ir atsakovo bei techninę priežiūrą vykdžiusio asmens priimti, nepasirašant atliktų darbų akto. Dėl to atsakovui atsirado pareiga sumokėti už faktiškai atliktą ir priimtą darbą.Teismas sprendė, kad ieškovo atlikti darbai, susiję su svetainės bei virtuvės langais, turėjo trūkumų, juos ieškovas pripažino. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti šalių sutartą kainą proporcingai kiekvienam langui nustatytiems defektams, nes nors nustatyti defektai neabejotinai kenkia estetiniam vaizdui, kartu su visų langų apdailos detalių trūkumu sukelia nepasitenkinimą ir nepatogumų atsakovui, tačiau netrukdo langų naudoti pagal jų funkcinę paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus, dvasinius išgyvenimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ilgą laiką naudojosi neproporcingai didelės apimties atsiskaitymo sulaikymo teise, į rangos darbų kainos sumažinimą, laikė tai tinkamu galbūt patirtos neturtinės žalos dėl vartotojo teisių pažeidimo atlyginimu. Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgė į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį bei į ginčo sumą (spręsdamas dėl ieškovui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovo darbai pagal sutartį buvo atlikti gerokai vėliau, nei surašytas jų perdavimo–priėmimo aktas, ir nekokybiškai (sugadintas lango Nr. 1 rėmas namo vidinės pusės keičiant įskilusį stiklo paketą; neteisingai įstačius langą Nr. 12 ir keičiant jo padėtį iš namo vidinės pusės sulaužytas (įskilęs) lango rėmas; nesudėtos plastmasės rėmuose vandeniui išbėgti; nesudėtos langų rankenos; trūksta plastmasinių apdailos detalių, trūkęs lango Nr. 8 rėmas iš namo lauko pusės). Mano, kad teismas neteisingai nustatė mažintiną rangos darbų kainą, neįskaičiavo papildomų darbų, t. y. langų demontavimo, langų angokraščių ardymo, naujų langų montavimo, transportavimo. Teigia, kad ieškovo atliktų rangos darbų kaina turi būti mažinama remiantis UAB „Fabrikas“ 2016-03-14 komerciniame pasiūlyme nurodyta langų keitimo kaina, įtvirtinant atsakovo teisę nemokėti trūkstamos 1 177 Eur sumos ieškovui.Teigia, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo surašytas dar nebaigus atlikti darbų ir ieškovui žinant, kad yra jų trūkumų, nebuvo pateiktas atsakovui. Dėl minėtų priežasčių mano, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas nėra teisėtas, todėl yra negaliojantis.Ieškovo į bylą pateiktas 2017-01-25 UAB „Jungtinės statybos“ apžiūros aktas surašytas ir pasirašytas UAB „Jungtinės statybos“ direktoriaus M. K. – asmens, neturinčio tokios teisės, todėl negali būti laikomas rašytiniu įrodymu. Taip pat netinkamu įrodymu laiko antstolės V. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes minėtas aplinkybes konstatavo antstolės padėjėjas, neturintis tam teisės.Palaiko savo poziciją dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išdėstytą priešieškinyje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbai buvo baigti 2015-05-29, tą pačią dieną buvo sudarytas atliktų darbų aktas ir jis pateiktas atsakovui, tačiau atsakovas atsisakė jį pasirašyti, nes atsakovui netiko svetainės lango stiklų tonavimas. Minėtame akte defektų neįrašė, pretenzijų raštu nereiškė.
Teigia, kad dalis defektų, tokių kaip lango rėmo trūkis, jeigu toks ir būtų konstatuotas, galėjo įvykti dėl daugelio kitų, su ieškovo atliktomis paslaugomis nesusijusių priežasčių, tokių kaip namo pamato sėdimas.Teigia, kad atsakovas neįrodė, kad defektų šalinimo kaina bus didesnė nei teismo nustatyta.Mano, kad byloje pateiktus įrodymus teismas vertino tinkamai, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, teismo sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.Pažymi, kad atsakovas neįrodė neva patirtos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Vartojimo rangos sutartimi rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Atliktų rangos darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (LR CK 6.662 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai. Šios išvados nė viena šalių nekvestionuoja, o, kolegijos vertinimu, ji yra pagrįsta tinkama teisės normų analize ir faktinių aplinkybių (atliekami rangos darbai asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovas teikė rangos paslaugas kaip komerciškai besiverčiantis šia veikla profesionalas, atsakovas veikė kaip fizinis asmuo) vertinimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas iki šiol neatliko visų sutartų darbų. Minėtą aplinkybę atsakovas grindė tuo, kad dalis darbų (konkrečiai – virtuvės, svetainės bei darbo kambario langų montavimas) atlikti su defektais, be to, nėra perduotos langams naudoti skirtos detalės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad virtuvės ir svetinės langai sumontuoti su trūkumais, kurie neabejotinai kenkia estetiniam vaizdui, kartu su visų langų apdailos detalių trūkumu sukelia nepasitenkinimą ir nepatogumų atsakovui (užsakovui), tačiau netrukdo langų naudoti pagal jų funkcinę paskirtį. Teismo nustatytus atliktų darbų trūkumus atsiliepimu į apeliacinį skundą pripažino ir pats ieškovas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatyti defektai nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti. Priešingai, minėti teismo nustatyti trūkumai reiškia, kad dalis darbų buvo atlikta su nežymiais defektais, kurie netrukdė darbų rezultatą priimti ir netrukdo daiktais naudotis pagal paskirtį. Minėtą išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas ieškovo atliktais darbais naudojasi daugiau nei pusantrų metų. Dėl to pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas ne tik laiku atliktų darbų, bet ir darbų priėmimo–perdavimo faktas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui kilo pareiga sumokėti pagal rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju darbų perdavimo–priėmimo akto (ne)buvimas nėra reikšmingas dėl to, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga sumokėti už atliktą darbą atsakovui atsirado, nes jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl minėto akto teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to atsakovo reikalavimas dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu atmestas pagrįstai.Konstatavus darbų atlikimo ir perdavimo faktą, sprendžiant dėl atsakovo pažeistų teisių gynimo, esminę reikšmę įgyja nustatytų defektų vertinimas. Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagos) ir kt. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais „Vartojimo rangos“ normose, „Vartojimo pirkimo–pardavimo“ normose ir kituose su vartotojų teisių apsauga susijusiuose įstatymuose (CK 6.672 straipsnio 2 dalis), be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Taikant užsakovo teisių gynybos būdus ir sprendžiant dėl jų atitikties proporcingumo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros principui, turi būti įvertinta vartojimo rangos sutarties dalyko specifika. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis; užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 straipsnis.Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovo pažeistų teisių gynimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.678 straipsniu, nes, minėta, darbai atlikti ir perduoti atsakovui, o konstatuoti defektai nustatyti darbo rezultato naudojimosi metu.CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Dėl nurodytų normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lambatas“, išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą.Apeliantas nustatytų atliktų darbų trūkumų nelaiko esminiais. Grįsdamas apeliacinį skundą remiasi įrodymais, patvirtinančiais defektų šalinimą atliekant atitinkamus langų montavimo darbus iš naujo, tačiau sutarties nutraukti ir, galbūt, patirtų nuostolių atlyginti neprašė. Apelianto siekis – nemokėti trūkstamos 1 177 Eur sumos ieškovui, proporcingai nustatytiems defektams būtų sumažinta darbų kaina.Pasisakydamas dėl nustatytų defektų ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sumažintos atliktų darbų kainos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų defektų pobūdžio ir jų kainos vertinimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės dėl langų. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytu mažintinos kainos dydžiu grindė UAB „Fabrikas“ komerciniais pasiūlymais. Tačiau remtis minėtais pasiūlymais nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, nes pasiūlymai susiję išimtinai su langų, dėl kurių nustatyti atitinkami defektai, demontavimu ir naujų langų montavimu (ir su tuo susijusiais kitais darbais). Kadangi apeliantas nustatytų atliktų darbų trūkumų nelaiko esminiais, juos naudoja, todėl keisti jų naujais nėra jokios būtinybės. Vien jau tuo aspektu minėtas apelianto pateiktas įrodymas (komercinis pasiūlymas) nelaikytinas tinkamu, nustatant defektų pobūdį ir mažintinos kainos dydį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nustatyti langų defektai, jų skirtingas pobūdis iš esmės sąlygoja ir skirtingą mažintinos už kiekvieną langą kainos dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas darbų atlikimo kainą sumažino 200 Eur suma, kai vieno lango, įstatyto atsakovui, vidutinė vertė nedaug viršija minėtą dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teisės apgintos tinkamai. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sumažinus atliktų darbų kainą, patenkinami ne tik atsakovo turtiniai, bet ir neturtiniai interesai. Atsakovas iki ieškovo ieškinio teismui pateikimo ieškovo atliktų darbų rezultatu naudojosi. Jei minėtas rezultatas atsakovui keltų nepatogumų, papildomų rūpesčių, nuolatinę nervinę įtampą, dėl ko atsakovas patirtų tęstinio pobūdžio dvasinių išgyvenimų, manytina, kad atsakovas per tokį pakankami ilgą laikotarpį būtų kreipęsis dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau byloje nėra duomenų apie prieš tai nurodytus atsakovo veiksmus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo darbai atlikti su trūkumais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliktų darbų kainos sumažinimas atitinka atsakovo ne tik turtinius, bet ir neturtinius interesus, todėl teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad atsakovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinį skundą atmetus, jis iš atsakovo nepriteistinas.Nustatyta, kad ieškovas patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, minėtos ieškovo turėtos išlaidos priteistinos jam iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. T. ieškovui A. S. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.