Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo advokato Vytauto Garlos (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. O. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš L. L. 4 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000 Eur sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš L. L. valstybei 331,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiosios atstovavimą apmokėti ir 26,56 Eur proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Neišieškotos proceso išlaidos už L. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 356,67 Eur sumai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. L. 2022 m. kovo 23 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smaugė rankomis G. O. kaklą, ranka sudavė nukentėjusiajai G. O. ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, rankos kumščiu sudavė G. O. ne mažiau penkių smūgių į krūtinės sritį, ištempė G. O. laikydamas už plaukų iš lovos ir tampė po grindis, bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajai į kojas, tuo nukentėjusiajai G. O. padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, kakle ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, tai yra G. O. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. L. gynėjas advokatas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį L. L. išteisinti, nepadarius BK 140 straipsnio 1 dalies veikos, civilinį ieškinį 4000 Eur atmesti.

2.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nuteistojo L. L. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nėra pagrįsta patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus įrodymus vertino prieš L. L., nuteistojo kaltę grįsdamas tik nukentėjusiosios parodymais ir kitų liudytojų parodymais. Nuteistasis L. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo, nes jo nepadarė.

2.2. Nurodoma, kad nei vienas liudytojas nematė, kad L. L. būtų smurtavęs. Jie apie įvykį sužinojo tik iš nukentėjusiosios. Išskyrus liudytojų parodymus, kurių informacijos šaltinis yra nukentėjusioji, byloje kaltinimas nesurinko nei vieno objektyvaus įrodymo, kad kaltinime nurodytu laiku, L. L. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

2.3. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, kad L. L. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Yra nurodęs, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja, tačiau nebuvo pasilikęs su ja vienas, buvo kompanijoje su L. K. ir M. P., jokio tikslo, jokio motyvo smurtauti prieš neįgalią moterį neturėjo ir nesmurtavo.

2.4. Nurodoma, kad teismas nepatikėjo nuteistojo L. L. parodymais, atmetė visas galimas versijas, kad nukentėjusioji nepagrįstai apkaltino prieš ją smurtavus, remiantis iš esmės tik jos vienos parodymais. Nukentėjusiosios parodymai sukelia daug abejonių, ar taip galėjo būti. Būdama neblaivi nukentėjusioji įvykio aplinkybių negalėjo detalizuoti. Nukentėjusiosios atsakymai į konkrečius klausimus rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais. Pažymima, kad faktinių aplinkybių detalizacija turi didelės reikšmės, o tai išaiškinti yra baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos pareiga.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo L. L. gynėjo advokato Vytauto Garlos apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pripažinimu kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat posėdžio metu gynėjas advokatas prašė sumažinti civilinį ieškinį, jeigu teismas netenkins apeliacinio skundo sprendžiant kaltės klausimą.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog L. L. 2022 m. kovo 23 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smaugė rankomis G. O. kaklą, ranka sudavė nukentėjusiajai G. O. ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, rankos kumščiu sudavė G. O. ne mažiau penkių smūgių į krūtinės sritį, ištempė G. O. laikydamas už plaukų iš lovos ir tampė po grindis, bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajai į kojas, tuo nukentėjusiajai G. O. padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, kakle ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, tai yra G. O. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Atsakant į skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl aukštesnės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria minėtame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl nuteistojo L. L. kaltės ir papildomai pasisako dėl nuteistojo gynėjo skundo motyvų.

8. Nors apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nuteistojo kaltė iš esmės grindžiama tik vienos nukentėjusiosios parodymais, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. L. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios G. O. parodymais, liudytojų A. K., Š. P., L. K., M. P., L. B. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl L. L. kaltės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog byloje esantys įrodymai buvo išnagrinėti neišsamiai, o minėtas nuosprendis priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog nuteistasis 2022 m. kovo 23 d. lankėsi G. O. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas neigia naudojęs fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu ir tikina, jog su nukentėjusiąja nebuvo pasilikęs vienas, buvo kartu L. K. ir M. P., jokio tikslo ir motyvo prieš nukentėjusiąją smurtauti neturėjo. Teisėjų kolegijai dar kartą įvertinus bylos įrodymus toks apelianto skundo argumentas yra laikytinas nuteistojo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai ne tik kad nepatvirtina tokių jo parodymų, bet ir juos paneigia.

10. Vertinant skundo argumentą dėl nuteistojo kaltę pagrindžiančių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų pažymėtina, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad liudytojai A. K., Š. P., L. K., M. P., L. B. nuteistojo nepažinojo. L. K. ir M. P. pirmą kartą jį matė pas nukentėjusiąją bute, kai kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o liudytojams išėjus namo, daugiau jo nematė, A. K., Š. P. – žinojo tik apie tai, kad jis atvyks pas nukentėjusiąją, tačiau nei vardo, nei pavardės nežinojo, todėl darytina išvada, kad minėti liudytojai asmeniškumų su nuteistuoju neturėjo, kas rodo, jog jie nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi ir L. L. nuteisimu, be to jie viso proceso metu davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampačius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadavavosi minėtų liudytojų parodymais, jog kitos dienos rytą jiems atvykus pas nukentėjusiąją ją matė sužalotą, o ji papasakojo, kad L. K. ir M. P. išėjus iš nukentėjusiosios buto, L. L. pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą.

11. Analizuojant nukentėjusiosios parodymus matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jį davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir minėtų liudytojų parodymai. Kitą dieną po įvykio, t. y. praėjus trumpam laiko tarpui, apklausta nukentėjusiojo parodė, kad 2022 m. kovo 23 d. su L. L. vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat buvo kaimynė Lena, kuri išėjo apie 21 val., o 21.30 L. L. prieš ją naudojo fizinį smurtą, kadangi nesutiko su juo santykiauti. Be to, iš jos buvo pavogti pinigai 140 Eur. Negalėjo kviesti pagalbos, nes telefoną L. L. padėjo toliau, po įvykio juto didelį skausmą, buvo neblaivi, todėl negalėjo pasiekti telefono (1 t., b. l. 41-43). Vėlesnės apklausos metu nurodė, kad prieš įvykį buvo atėjęs ir M. P., taip pat ir po įvykio buvo atėjęs kartu su L. K., kuri padėjo jai apsivalyti kraują, šiems papasakojo kas įvyko. Taip pat nurodė, kad L. L. kartu su L. K. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau grižo neblaivus, pradėjo konfliktuoti bei sumušė (1 t., b. l. 56-59). Apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad L. K. įleido L. L. į butą, jie kartu vartojo alkoholį, po kurio laiko L. K. ir L. L. išėjo pažiūrėti (duomenys neskelbtini), po dviejų valandų L. L. su L. K. ir M. P. grįžo į jos butą, vėliau jų paprašė išeiti, kad su L. L. pabūtų viena. L. L. norėjo santykiauti, tačiau jai atsisakius, prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. Taip pat nurodė, kad nešioja jokių nėrinių, o raudonų nėrinių neturi. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklus ir papildomi tik patikslinant iki L. L. fizinio smurto panaudojimo buvusias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtais nukentėjusiosios parodymais ir dėl įvykio aplinkybių juos pripažino nuosekliais.

12. Iš liudytojos A. K. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad 11 metų pažįsta nukentėjusiąją, žinojo, kad pas ją atvažiuos nuteistasis, nes apie jį su nukentėjusiąją kalbėjo. 2022 m. kovo 24 d. apie 7 val. iš ryto buvo atėjusi L. K., kuri nukentėjusiąją apiprausė ir sutvarkė kambarį, o apie 9 val. atėjo Š. P., kuri informavo, jog ryte buvo atėjusi pas nukentėjusiąją, ją rado sumuštą. Nukentėjusioji jai sakė, kad L. L. buvo ant jos atsisėdęs, su viena ranka smaugė, o su kita mušė, tampė ją po kambarį (1 t., b. l. 87-89). Liudytoja Š. P. nurodė, kad įėjusi į nukentėjusiosios namus pamatė, juose buvo be nukentėjusiosios L. K. ir M. P.. G. O. gulėjo lovoje, matė sumušta veidą, kraujo žymes, pati nukentėjusioji buvo išsigandusi. Veidas buvo patinęs, ant kūno buvo mėlynių. Virtuvėje ir ant patalynės matėsi kraujo žymės. Nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė draugas (L. L.), tačiau nenurodė dėl ko (1 t., b. l. 95-102). Liudytoja L. K. parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs pas nukentėjusiąją L. L. su kuriuo ėjo į parduotuvę ir pirko alkoholį, grįžo pas nukentėjusiąją ir ši paprašė eiti aprodyti L. L. parką. Pabuvus parke nuėjo su L. L. pas save į namus ir tada pas nukentėjusiąją, po kurio laiko atėjo M. P. ir jie vartojo alkoholį. Vėliau nukentėjusioji paprašė ją palikti vieną su L. L., išeinant G. O. namai buvo tvarkingi, ji pati buvo sveika, nesužalota. Kitos dienos ryta nukentėjusioji paskambinusi pasakė, kad buvo sumušta ir kvietė ateiti, kartu pasikvietė ir M. P.. Nukentėjusiajai buvo kairiame paakyje mėlynė, kraujuota nosis, koja, patalynė, kraujo buvo ir ant kilimo. G. O. sakė, kad L. L. norėjo lytinių santykių, o jai atsisakius ją sumušė ir smaugė, kai jie išėjo vakare iš jos (1 t., b. l. 107-114, 115-118). Liudytojas M. P. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir L. K.. Jis patvirtino, kad Prieš išeinant ant G. O. nematė ant jos kūno jokių smurto žymių, namai buvo tvarkingi. Po skambučio ryte užėjus G. O. jau buvo viena namuose, ji sunkiai šnekėjo, jos veide matėsi mėlynės, jai skaudėjo kojas, buvo kraujo ant veido, džemperio ir grindų, namai taip pat buvo netvarkingi. G. O. sakė, jog ją sumušė L. L. (1 t., b. l. 121-124). Liudytoja L. B. parodė, kad atvykusi į iškvietimą rado sumušta moterį, jai buvo sumuštas veidas, skundėsi krūtinės ląstos skausmu ir kairės kojos, kiti sužalojimai užfiksuoti ligonio iškvietimo kortelėje (1 t., b. l. 127-128). Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, kad su nukentėjusiąja L. L. nebuvo vienas pasilikęs vienas, o visada buvo kartu su liudytojais yra paneigta ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų M. P. ir L. K. parodymais, kurie patvirtino nukentėjusios parodymus, kad vakare nukentėjusioji paprašė ją palikti vieną su apeliantu, jie išėjo, ją palikę ją sveiką, be sužalojimų ir tvarkingą butą. Nagrinėjamu atveju, abejoti liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu, kurie iš esmės paneigia nuteistojo L. L. parodymų visumą ir betarpiškai patvirtina kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jokio pagrindo nėra. Liudytojų išdėstytos aplinkybės tapačios tarpusavyje, esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse ir atitinka nukentėjusiosios parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog įvykio metu liudytojai nebuvo kartu su nukentėjusiąja ir L. L., kai prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, neleidžia teismui daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl nuteistojo kaltės. Liudytojai apie įvykį sužinojo kitos dienos rytą, kai nukentėjusioji šiek tiek atsigavo ir galėjo išsikviesti pagalbą, nes L. L. buvo padėjęs jos telefoną taip, kad ji jo nepasiektų, o po patirtų sužalojimų ji buvo nusilpusi, kadangi ir taip turi problemų su sveikata, turi kasdienę priežiūrą ir yra neįgali.

13. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepatikėjo apelianto parodymais, taip pat atkreipia dėmesį ir į paties apelianto parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą viso proceso metu ir pritaria pirmosios instancijos teismo, kuris apelianto nurodytas aplinkybes vertino kritiškai, pagrįstai jas atmesdamas ir jomis nesivadovaudamas, motyvams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. L. nurodė, kad pas G. O. vyko dėl seksualinių paslaugų, prieš atvažiuojant jai pervedė 110 Eur avansą į banko sąskaitą, gavėjo neatsimena, galutinė suma buvo 250 Eur, likutį turėjo atiduoti grynaisiais. Neatsimena kelinta valanda atvyko, bet jau buvo tamsu. Atvykęs ir nuėjęs pas nukentėjusiąją į namus pamatė landynę, viskas buvo apdergta, pabuvęs ne ilgiau nei valandą, išėjo ir laiptinėje sutiko moterį, pravardę „(duomenys neskelbtini)“, pas ją praleido visą likusi laiką. Buvo išėjęs į parduotuvę alkoholio, vartojo alkoholį parke su vietiniais vyrais (2 t., b. l. 154-157). Teisme apklaustas apeliantas nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad sutarė su nukentėjusiąja, jog ši suteiks seksualines paslaugas už 300 Eur, kaip avansą pervedė 150 Eur. Taip pat nurodė, kad nuvažiavo dienos metu į Panevėžio rajoną pas ją į namus, niekas jo neįleido ir tada priėjo moteris „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo raktą ir atrakino duris. Pas G. O. prabuvo apie 2 val. ir per tą laiką galvas kaišiojo vyrai. Atėjęs matė, kad ant G. O. kaklo buvo raudonos spalvos nėriniai ir matėsi smaugimo žymės. Per tą laiką, jie gėrė alkoholį, kartu buvo ir „(duomenys neskelbtini)“. Buvo išėjęs į parduotuvę pirkti alkoholio, vėliau kartu su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į parką, ten vartojo alkoholį ir vėliau ėjo pas ją į namus, tačiau nemiegojo, o grįžo į savo namus. Po parko pas G. O. negrįžo. Būnant pas G. O. susipažino su vyru, su kuriuo bendravo. Smaugimo žymias matė, nes sedėjo arti jos. Kaip matyti L. L. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė vis kitokias įvykio aplinkybes ir dėl atvykimo laiko, dėl tariamai mokėtos pinigų sumos, dėl atvykio tikslo, dėl kartu su liudytojais L. K. ir M. P. vykusių išgertuvių, dėl matytų smaugimo žymių, dėl nerinių ant kaklo ir pan. Minėtos aplinkybės, leidžia pagrįstai spręsti, jog tokie nenuoseklūs L. L. parodymai, kurie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, negali būti laikomi patikimais ir kuriais galima būtų vadovautis sprendžiant dėl įvykio aplinkybių.

14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatytos paodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruose, smakre, viršutinėje lūpoje, kalke ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, G. O. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 23 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikio pasekoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. L. L. veiksmai sukėlė G. O. fizinį skausmą. G. O. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 137). Taigi, minėta specialisto išvada patvirtina nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą ir mąstą, todėl nėra pagrindo abejoti, jog L. L. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Dėl civilinio ieškinio

15. Teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas advokatas prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, jog priteista suma yra per didelė.

16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

17. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį įvertino tai, kad nurodyto įvykio metu dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, ji lyg šiol jaučia skausmą, baimę. Iš byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Aukštesnės instancijos teismas atkreipią dėmesį dar į tai, kad iš pačios nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, jog pablogėjo nukentėjusiosios fizinė būklė – iki įvykio nukentėjusioji galėjo nueiti iki virtuvės ar tualeto, po įvykio negali be pagalbos vaikščioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš L. L. priteista 4 000 Eur suma neturtinė žala yra pagrįsta, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą bei dvasinius išgyvenimus, tai, kad žala buvo padaryta neįgaliam asmeniui, todėl dar labiau ją mažinti, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu visuma išanalizuotų aplinkybių leidžia spręsti, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

20. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 26 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad L. L. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 106,67 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (3 t., b. l. 177-180).

21. BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

22. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šią nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis dirba, tačiau Skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri paliekama nepakeista. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. L. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. L. advokato gynėjo Vytauto Garlos apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo L. L. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.