- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-721-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02355-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- L. D.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamojo L. D. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria L. D. pratęsta kardomoji priemonės – suėmimas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas 4 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, tai yra kad
2017 m. sausio 16 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, panaudodamas fizinį smurtą V. D. atžvilgiu, pasikėsino lytiškai su ja santykiauti prieš nukentėjusiosios valią – gulinčiai lovoje papurškė dujų balionėliu į veidą, užgulė ją savo kūnu, laikė prispaudęs rankas, jėga atsegė kelnių sagą ir bandė numauti kelnes, tuo padarė jai abiejų akių cheminį I° ragenos ir junginių nudegimą, poodines kraujosruvas kairiajame žaste ir kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, taip ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji V. D. aktyviai priešinosi bei pradėjo verkti greta kambaryje miegojęs mažametis V. D. sūnus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis 2017 m., sausio 16 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo išžaginti V. D. metu, matydamas, kad greta tame pačiame kambaryje miega mažametis N. D. gim. 2015 m., tyčia papurškė V. D. bei N. D. dujų balionėliu į veidą, ko pasėkoje cheminio agento poveikyje padarė mažamečiui N. D. cheminį abiejų akių junginių nudegimą ir taip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį N. D., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi L. D. skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo laikino sulaikymo dienos – 2017 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 1 mėnesiui. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas taip pat dar 1 mėnesiui.
Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Kaltinamojo L. D. gynėjas advokatas Gintaras Platūkis skunde prašo teismo nutartį panaikinti ir skirti kitą – švelnesnę kardomąją priemonę. Mano, jog kardomosios priemonės –suėmimo terminas L. D. pratęstas trims mėnesiams nepagrįstai, nes kaltinamasis suimtas jau ilgą laiką – beveik 7 mėnesius, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyveno su motina, dirbdavo, todėl jo socialiniai ryšiai tiek šeimoje, tiek ir Lietuvoje yra tvirti. Užsienyje kaltinamasis ryšių neturi, duomenų, kad vyktų į užsienį, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali bėgti, slėptis nuo teismo. Nepagrįstai, kaltinamojo gynėjo manymu, suėmimas pratęstas ir tuo pagrindu, kad L. D. gali daryti kitus nusikaltimus. Gynėjas pažymi, kad nors bausmės griežtumas, remiantis teismų praktika, ir priskiriamas BPK „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas. yra pasisakęs, jog sprendžiant šį klausimą būtina kreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka. Duomenų, kad kaltinamasis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų, nėra. Skunde teigiama, kad byloje nėra pagrindo išvadai, kad jis linkęs daryti nusikaltimus, nes nėra kaltinamas eilės savanaudiškų ar kitų nusikaltimų padarymu, nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis gali sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą procesinį sprendimą, nes duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, ekspertus, byloje taip pat nėra.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, teismo nutartį panaikinti.
Prokuroras prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam L. D. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindas ir sąlygoms.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui ir jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, jog joje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad L. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant (tęsiant) kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą, konstatuoja, jog teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo L. D. klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio nuostatų nepažeidė, įvertino visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, neišnykę.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apylinkės teismas spręsdamas dėl šio pagrindo buvimo visapusiškai įvertino visas aukščiau paminėtas įstatyme nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino tai, kad L. D. nėra sukūręs savo šeimos – nevedęs, vaikų neturi, dirbo tik labai trumpą laiką, gavo nedideles pajamas. Be to, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, iš įkalinimo įstaigos grįžo gyventi pas mamą, yra įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašą. Duomenų, kad turėtų rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų pernelyg sunku ilgai keliauti, ar jis turėtų būtinybę nuolat lankytis gydymo įstaigose Lietuvoje, nėra. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais Lietuvoje. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl minėto suėmimo pagrindo, įstatymas numato, jog atsižvelgiama taip pat ir į ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, būtent tai, kas akcentuojama ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, kaip skunde nurodo gynėjas. Apylinkės teismas spręsdamas dėl suėmimo pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. D. anksčiau keturis kartus teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės rodo ne tik netinkamą (nusikalstamą) gyvenimo būdą, antivisuomeninių nuostatų susiformavimą, tai, kad nusikaltimai kartojasi (laisvėje prabuvus gan neilgus laiko tarpus), bet ir tai, jog kaltinamasis gerai supranta laisvės atėmimo bausmės griežtumą bei neišvengiamumą. Būtent šios aplinkybės ir tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeimyniniais ir socialiniais ryšiais, šiuo metu kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų, nukreiptų prieš artimus žmones, prieš mažametį asmenį, padarymu ir jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas neišnykęs, šiuo metu vis dar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminą L. D. pratęsė pagrįstai.
Suėmimo terminas L. D. taip pat pratęstas nustačius, jog neišnyko ir kitas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti tęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl suėmimo pagrindų, paminėtų teisės normų nepažeidė, išsamiai įvertino įstatyme nurodytas paminėtas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl šio pagrindo buvimo, todėl aukštesnysis teismas neturi priežasčių abejoti pagrįstumu teismo išvados, kad neišnykęs pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Šiuo atveju veikos, kurių padarymu kaltinamas L. D., yra smurtinio pobūdžio, nukreiptos prieš artimus žmones, tame tarpe ir prieš mažametį asmenį. Be to, L. D. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 180 straipsnis), o šiuo metu kaltinamas įvykdęs smurtinį nusikaltimą prieš mažametį bei pasikėsinęs padaryti naują sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su asmens seksualinio apsisprendimo laisve. Naujas pavojingas nusikalstamas veikas L. D. kaltinamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui. Pažymėtina, jog kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už plėšimus ir vagystes, tame tarpe ir iš mažamečių (BK 178 ir 180 straipsniai), pastovaus, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nusikalstamos veikos, neilgai išbuvus laisvėje, kartodavosi, šiuo metu kaltinamas dar dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog L. D. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog suėmimo terminas L. D. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu pratęstas taip pat pagrįstai.
Skunde gynėjas taip pat nurodo ir argumentus dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo pagrindu suėmimas nepratęstas, teismas motyvų dėl šio pagrindo buvimo nenurodė, todėl šie skundo argumentai išsamiau neaptariami. Pažymėtina tik tai, jog teismo išvada dėl trukdymo procesui šiuo atveju sietina būtent su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Akivaizdu, jog kaltinamajam pasislėpus, užtruktų bylos procesas, tai neabejotinai trukdytų teisingumo įgyvendinimui, būtų trukdoma užtikrinti viešąjį interesą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes – veikų, kurių padarymu kaltinamas L. D. pobūdį, pavojingumą, gresiančios bausmės ir atsakomybės sunkumą, griežtumą, kaltinamojo asmenybę bei pastovių, artimų socialinių, šeiminių ryšių nebuvimą, pritartina teismo išvadai, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra galimybių užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama skunde, net ir įvertinus suėmimo trukmę (daugiau kaip 7 mėnesiai), yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui, todėl proporcingumo principo nepažeidžia.
Apibendrinant darytina išvada, jog skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Gintaro Platūkio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.