- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1136-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- E. A. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui E. A. P. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2018 m. birželio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo pastatas), galiojimą bei panaikinti šio statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
2. Inspekcija nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas patikrino žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir 2017 m. gruodžio 11 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640, kuriame nustatyta, jog šiame žemės sklype pastatyti du statiniai: Ginčo pastatas ir malkinė. Ginčo pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo yra apie 6,60 m, plotis – apie 5,60 m, ilgis – apie 6,80 m. Malkinės plotis – apie 3,10 m, ilgis – apie 4,10 m, aukštis žemiausioje vietoje nuo žemės paviršiaus – apie 2 m, aukščiausioje vietoje – apie 3 m. Atsakovas E. A. P. 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė paaiškinimą, kuriame patvirtino, jog Ginčo pastato aukštis – 6,5 m, tačiau jam statybos leidimas nebuvo gautas. Projekte aiškiai įvardijama „Nauja statyba, II grupės nesudėtingas statinys (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini))“. Be to, Projekto dalyje Fasadai Nr. 148.1-PP-A-02, statinio aukštis nurodomas 6,65 m. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2018 m. sausio 10 d. statytojui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180110-00001, kuriame nurodė, jog atsakovo pastatytas Ginčo pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Taip pat atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties Ginčo pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Statytojas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šiuo atveju atsakovas vienašališkai nusprendė įregistruoti I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį, pateikdamas 2018 m. birželio 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Ginčo deklaracija) VĮ Registrų centrui be statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas, pateikdamas projektą, pats nurodė, jog statybą leidžiančio dokumento neturi. Be to, Projekte Pjūvis 1-1 Nr. 148.1-PP-A-03 ir Fasadai Nr. 148.1-PP-A-02 numatytas Ginčo pastato aukštis gerokai viršija 5 m, todėl statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, nepaisant statinio ploto. Atsakovo pateiktame 2018 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. 60/18 „Dėl Poilsio paskirties namelio (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ nurodyta: Poilsio paskirties pastatas, II grupės nesudėtingas statinys; statinio plotas su mansarda 49,35 m²; aukštis 6,6 m, plotis 5,6 m, ilgis 6,8 m. Šie konkretūs faktiniai duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog statinys priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Ginčo deklaracijoje nurodyta Ginčo pastato kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Atsižvelgus į faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytas faktus, paties atsakovo pateiktus dokumentus bei remiantis teisiniu reglamentavimu, pateikta ir įregistruota Ginčo deklaracija yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos teisės aktus. Inspekcijoje Ginčo deklaracija nebuvo tvirtinama ir/ar registruojama, todėl Inspekcija prašo panaikinti Ginčo deklaraciją kaip vienašalį sandorį. Neteisėtas, naikintinas dokumentas, kaip šiuo atveju deklaracija, neturi suteikti jokių turtinių teisių atsakovui, todėl nurodyto statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turėtų būti panaikinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Ginčo deklaracijos galiojimą, taip pat panaikino Ginčo pastato teisinę registraciją.
4. Teismas pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 2 skirsnio 2 lentelės Nesudėtingų statinių sąraše įtvirtintų pastatų požymių ir techninių parametrų, kuriais vadovaujantis pastatai ir skirstomi į grupes, nurodoma, kad negyvenamieji pastatai, nepriskirti pagalbinio ūkio paskirties pastatams – be gyvenamųjų patalpų, kitos (šiltnamių) paskirties, pastatams ir sodo namams, I grupės pastato didžiausias aukštis yra 5 m, plotas 50 m², o II grupės pastato didžiausias aukštis – 8,5 m, plotas – 80 m². Pagal šio reglamento 22.7 punktą, jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklausančio Ginčo pastato aukštis yra 6,6 m. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Poilsio namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto dalis „Pjūvis 1-1“ ir „projekto fasadai“, bei 2017 m. gruodžio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-3640 pastatų fotonuotraukos su atliktais matavimais. Taigi, akivaizdu, jog Ginčo pastato aukštis žymiai viršija I grupės pastatui leidžiamą didžiausią aukštį, todėl teismas, vadovaudamasis minėto reglamento 22.7 punktu, sprendė, jog nepaisant to, kad Ginčo pastato plotas nesiekia šios grupės pastatui didžiausio leidžiamo ploto, jis priskirtinas II nesudėtingų statinių grupei. Tai patvirtina ir Poilsio namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas, kuriame nurodoma, kad statinys yra poilsio namai II grupės nesudėtingas statinys/nauja statyba.
6. Teismas pažymėjo, kad Ginčo pastatui negali būti taikomi sodo namams taikytini parametrai, nes pagal STR 1.01.03:2017 7.21. punktą, sodų paskirties pastatai yra sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita), o šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra rekreacinėje teritorijoje, jo naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos.
7. Teismas nustatė, jog atsakovui buvo suteikta galimybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, siekiant teisėtai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau atsakovas, šalindamas savavališkos statybos padarinius, įvykdė tik du įstatymo nustatytus reikalavimus – parengė statinio projektą ir sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau statybą leidžiančio dokumento negavo, vietoje to surašė Ginčo deklaraciją, kurioje nurodė, jog Ginčo pastato kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys ir ją pateikė VĮ Registrų centrui nuosavybės teisei į statinį įregistruoti.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas, surašydamas Ginčo deklaraciją, statybą leidžiančio dokumento nepateikė ir siekdamas šio reikalavimo išvengti nepagrįstai nurodė, kad statinio kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys. Apie savo veiksmus atsakovas 2018 m. spalio 3 d. informavo ieškovę, laikydamas, kad yra įvykdęs privalomąjį nurodymą. Tačiau toks atsakovo subjektyvus aplinkybių vertinimas ir pasirinktas būdas savavališkos statybos įteisinimui neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl negali būti pripažintas tinkamu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas E. A. P. apeliaciniame skunde prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad, jo vertinimu, teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, neteisingai pritaikė norminius aktus, reguliuojančius ginčo santykius. Atsakovas, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.T2-265, patvirtintu Gamtinio karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano V1, V2 rajonų intensyviai naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiuoju planu, kuriame nurodyti visi leidžiamos statinių statybos reglamentai, t. y. statinių plotas iki 80 kv. m., aukštis iki 6,5 m., nutarė pastatyti netgi mažesnį negu leidžia specialusis planas statinį, t. y. I grupės nesudėtingą statinį, kuriam pagal 2016 m. galiojusį Statybos įstatymą ir STR 1.07.01.:2010 priedo p.2.1 statybos leidimas ir rašytinis pritarimas nebuvo reikalingi. Atsakovo statinio parametrai atitinka STR 1.05.01:2017 reikalavimus ir leistinas paklaidas, o tai atitinka I grupės nesudėtingą statinį.
Atsiliepimas
10. Inspekcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo palikti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Inspekcija nurodo, kad pagal paties atsakovo pateiktus Inspekcijai dokumentus Ginčo pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, kas atitinka ir nustatytą teisinį reglamentavimą. Tačiau atsakovas netinkamai siekė pašalinti šiuos savavališkos statybos padarinius, pažeisdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo teisinį reglamentavimą – atsakovas užsakė Ginčo pastato statinio ekspertizę, kurią 2018 m. kovo 12 d. atliko UAB „Statybų ekspertų biuras“, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau statybą leidžiančio dokumento savavališkai pastatytam II grupės nesudėtingosios kategorijos statiniui negavo; atsakovas savavališkai surašė Ginčo deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dėl I grupės nesudėtingosios kategorijos statinio, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad Ginčo pastatas pagal savo parametrus priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ir konstatavęs, kad atsakovas, surašydamas Ginčo deklaraciją apie statybos užbaigimą, statybą leidžiančio dokumento nepateikė ir siekdamas šio reikalavimo išvengti nepagrįstai nurodė, kad Ginčo pastato kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys, Inspekcijos ieškinį tenkino – panaikino Ginčo deklaracijos galiojimą, taip pat panaikino Ginčo pastato teisinę registraciją.
14. Atsakovas nesutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, kad Ginčo pastatas priskirtinas I grupės nesudėtingo statinio kategorijai, kuriam pagal 2016 m. galiojusį Statybos įstatymą ir STR 1.07.01.:2010 priedo p.2.1 statybos leidimas ir rašytinis pritarimas nebuvo reikalingi. Atsakovo statinio parametrai atitinka STR 1.05.01:2017 reikalavimus ir leistinas paklaidas, o tai atitinka I grupės nesudėtingą statinį. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus.
15. Visų pirma, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovo keliamas klausimas, ar Ginčo pastatui jo pastatymo metu buvo reikalingi statybos leidimas ir rašytinis pritarimas, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl pačios Ginčo pastato statybos teisėtumo, bet dėl atsakovo pateiktos Ginčo deklaracijos duomenų tikrumo. Tuo labiau, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui jau buvo suteikta galimybė įstatymų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir sumokėjus atitinkamą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
16. Antra, deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnį. Pagal tokio sandorio sudarymo (atsakovo Ginčo deklaracijos pateikimo) metu galiojančią Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies redakciją statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 punkte nurodyta, kad tokia deklaracija yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Taigi, Ginčo deklaracija yra vienašalis asmens pareiškimas apie atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
17. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus 2 skirsnio 2 lentelę negyvenamieji pastatai, nepriskirti pagalbinio ūkio paskirties pastatams – be gyvenamųjų patalpų, kitos (šiltnamių) paskirties, pastatams ir sodo namams, I grupės pastato didžiausias aukštis yra 5 m, plotas – 50 m², o II grupės pastato didžiausias aukštis – 8,5 m, plotas – 80 m². To paties skirsnio pastabų 22.7 punkte nurodyta, jog jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ginčo pastato aukštis yra 6,6 m, taigi pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą atsakovo Ginčo pastatas atitinka nesudėtingojo statinio II grupę.
18. Todėl nustačius, kad atsakovas, surašydamas Ginčo deklaraciją, statybą leidžiančio dokumento nepateikė ir siekdamas šio reikalavimo išvengti Ginčo deklaracijoje nurodė klaidingą Ginčo pastato nesudėtingojo statinio grupę (vietoje II grupės – I grupę), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokios Ginčo deklaracijos galiojimas turi būti panaikintas.
19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.