Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas R. N. buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2006-10-26 iki 2017-01-03. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla atsakovo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtintas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2375,48 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-405-613/2018, BUAB (duomenys neskelbtini)bankrotas pripažintas tyčiniu. 2019 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-177-613/2019 bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini)veikla pripažinta pasibaigusia bei nustatyta, jog liko nepatenkinti bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini)kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų 2375,48 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nurodė, jog įmonės valdymo organo - vadovo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsiskaitymo eiliškumo pažeidimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra visuma aplinkybių, leidžiančių BUAB (duomenys neskelbtini)bankrotą pripažinti tyčiniu. 2019 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-177-613/2019 bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini)veikla pripažinta pasibaigusia, skolininkė BUAB (duomenys neskelbtini)ieškovės (kreditorės) reikalavimo bankroto byloje neįvykdė. Konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, bei 2019 m. vasario 21 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatyta, jog kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui įsiskolinimas susidarė per 2008 metus. R. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo žinoti, kad nuo darbuotojams priskaičiuoto ir jiems išmokėto atlyginimo turi būti mokami atitinkami mokesčiai, tačiau nevykdė teisės aktais nustatytos prievolės tokiems mokesčiams mokėti, vykdė kitokius mokėjimus, pažeisdamas lėšų mokėjimo eiliškumą. Taigi, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, bei 2019 m. vasario 21 d. sprendimu nustatytus faktus, kurie šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo nesąžiningi ir kalti veiksmai, priežastinis ryšys, pagrindinės skolininkės BUAB (duomenys neskelbtini)negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, nes ši skolininkė yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovės (kreditorės) reikalavimo dalis pagrindinės skolininkės bankroto byloje liko nepatenkinta. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės (kreditorės) žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia). Atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos, todėl atsakovas yra atsakingas ieškovei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tesimas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti ir kalti veiksmai (vadovo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsiskaitymo eiliškumo pažeidimai), skolininkės BUAB (duomenys neskelbtini)negalėjimas įvykdyti prievolės ieškovei (kreditorei), nes skolininkė yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ieškovės (kreditorės) reikalavimas skolininkės BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje liko nepatenkintas, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo BUAB (duomenys neskelbtini) įvykdyti prievolės ieškovei, todėl atsakovas R. N. turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Žala nagrinėjamu atveju yra lygi likusiai nepatenkintai ieškovės kreditorinio reikalavimo daliai BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, tai yra 2375,48 Eur.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteisiama 53 Eur žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2375,48 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių Eur 48 ct) dydžio žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2375,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, j. a. k. 193180814.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 53 Eur (penkiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.