Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus VMI bei jo valdomos Bendrovės nemokumą, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 15 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Byloje nėra ginčo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu buvo A. J., taigi jis yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalies subjektas.

Byloje esantys įrodymai (VMI pareiškimas, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas) patvirtina, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. turėjo 28 886,20 Eur mokestinę nepriemoką VMI, kuri iki 2021 m. lapkričio 11 d. padidėjo iki 29 213,32 Eur. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI buvo žinoma, teismo posėdžio metu nurodė, jog gavo pranešimus iš VMi, susiekė dėl skolos mokėjimo išdėstymo.

A. J. parodymai, aukščiau paminėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai (išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, Sodra), patvirtina tai, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas A. J. ar jo įgaliotas asmuo, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės vadovas per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti, teismo posėdžio metu A. J. nurodė, jog negali surinkti tokių dokumentų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

Taigi A. J. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas dėl nevykdytos Bendrovės veiklos). Taip pat teismas įvertina tai, kad šioje byloje nėra nustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. J. 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. J. skirta 1500 Eur bauda, pripažinus jį kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą (b. l. 24-25). Vis gi nors institucija prašo skirti baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, nurodydama, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytas pakartotinai, teismas su tuo nesutinka, nes nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 15 d., o A. J. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas vėliau - 2022 m. vasario 28 d. (ANK 40 straipsnis).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus A. J. neženkliai didesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-445-1072/2022.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.