Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-452/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-452/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01581-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
M. Ž.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-452/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01581-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. B2-5299-232/2012 dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus santekna“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Vilniaus santekna“ iškėlimo. Nurodė, kad 2011-09-26 skolos perkėlimo sutartimi (toliau ir Sutartis) atsakovo skola jam yra 16 686,03 Lt. Pagal minėtą sutartį atsakovas UAB „Vilniaus santekna“ perėmė iš pradinio skolininko E. B. teises ir pareigas kylančias iš 2011-05-02 sudarytos rangos sutarties t. y. pareigą sumokėti skolą ieškovui gautą avansu už statybos darbus. Tačiau šio įsipareigojimo daugiau kaip pusę metų ieškovas neįvykdė, be to, 2011-11-29 pranešė apie minėtos Sutarties nutraukimą dėl sunkios bendrovės finansinės situacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ieškinys nenagrinėtinas teisme). Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 5 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiama teisė į teisminę gynybą, nes tik minėti subjektai gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis. Kadangi bankroto procesas susijęs su turtinių reikalavimų tenkinimu, todėl kol subjekto suinteresuotumas neįgijo turtinio reikalavimo išraiškos, jis nelaikytinas teisiniu suinteresuotumu pagal ĮBĮ ir negali būti ginamas remiantis bankroto teise.

Teismas, įvertinęs minėtos 2011-09-26 skolos perkėlimo sutarties III dalies 2 punkto nuostatą, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB „Vilniaus santekna“ tapus nemokiam arba iškėlus bankroto bylą, savaime atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės ir pareigos, atsakovo 2011-11-29 raštą, kuriame nurodyta, jog dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (AB Snoro banko nacionalizavimo ir bankroto) buvo nutarta stabdyti įmonės veiklą neapibrėžtam laikotarpiui, o jos finansinis balansas – neigiamas, sprendė, jog atsakovas ieškovą informavo, jog įmonė yra nemoki, todėl pagal Sutarties dalies III dalies 2 punktą savaime atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės ir pareigos.

Sprendė, kad nepaisant to, jog įmonės nemokumą nustato teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, tačiau šiuo atveju, atsakovui iškėlus bankroto bylą ieškovas pagal Sutarties III dalies 2 punktą neturėtų kreditorinio reikalavimo į atsakovą. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie kitus kreditorius, jie nėra pateikę pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Vilniaus santekna“, t. y. nepatenka į ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytą subjektų sąrašą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas be pagrindo sprendė, jog jis neturi reikalavimo teisės į atsakovą (nėra kreditorius), nes pastarajam iškėlus bankroto bylą ieškovas neturėtų kreditorinio reikalavimo pagal Sutarties III dalies 2 punktą. Tik teismas gali nustatyti įmonės nemokumo faktą, iškeldamas bankroto bylą, ir tik teismui priėmus atitinkamas nutartis šiuo klausimu ieškovui atsirastų teisė išsireikalauti skolą iš pradinio kreditoriaus E. B., o naujasis kreditorius UAB „Vilniaus santekna“ nuo prievolės būtų atleistas.

2. Teismas netinkamai vertino atsakovo 2011-11-29 raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame yra aprašyta atsakovo finansinė padėtis, nes šis raštas nėra pagrindas atnaujinti pradinio skolininko prievoles pagal Sutarties III dalies 2 punktą. Tai yra atsakovas yra atsakingas už Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, o šiam jų nevykdant, yra pagrindas manyti, kad atsakovas yra nemokus.

3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netekintinas.

Kaip nustatyta aukščiau, teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vilniaus santeksta“ pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kiekviena subjektinė teisė, įskaitant ir teisę kreiptis teisminės gynybos, asmeniui sukelia teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 5 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas subjektų, kurie turi teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei: kreditorius, savininkas, įmonės administracijos vadovas, o esant ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sąlygai – likviduojamos įmonės likvidatorius. Taigi teismas teisingai nurodė, jog kiti subjektai neturi teisės pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, jog toks teisinis reglamentavimas nepažeidžia asmens teisės į teisminę gynybą, nes tik minėti ĮBĮ išvardyti subjektai gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Dėl to kaip nepagrįsti atmetami su tuo susiję pareiškėjo M. Ž. atskirojo skundo argumentai (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. Ž. save įvardija atsakovo kreditoriumi, turinčiu teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p.) ir savo reikalavimą atsakovui grindžia 2011-09-26 skolos perkėlimo sutartimi (toliau ir Sutartis). Iš teismui pateiktos Sutarties turinio matyti, kad pradinis skolininkas E. B. įsipareigojo kreditoriui M. Ž. nuo 2011-11-28 iki 2012-03-01 grąžinti 16 000 Lt skolą dalimis, t. y. po 3 200 Lt kas mėnesį, Sutartyje nustatytais terminais (Sutarties I dalies 1 p.). Sutarties I dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pradiniam skolininkui E. B. nesumokėjus dviejų įmokų iš eilės pagal sudarytą skolos grąžinimo grafiką jis perduoda skolą naujajam skolininkui UAB „Vilniaus santekna“ ir pastarasis perima pradinio skolininko visas iš 2011-05-02 rangos sutarties kylančias prievoles, t. y. pradinio skolininko pareigą grąžinti kreditoriaus sumokėtą avansą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas prievoles per 10 darbo dienų, skaičiuojamų nuo 2012-03-01. Kaip nustatė teismas, Sutarties III dalies 2 punkte šalys susitarė, jog „naujajam skolininkui UAB „Vilniaus santekna“ tapus nemokiam arba iškėlus bankroto bylą, savaime atnaujinamos pradinio skolininko E. B. prievolės bei visos papildomos teisės ir pareigos“. Ši Sutartis yra pasirašyta kreditoriaus, pradinio ir naujojo skolininko (13-14 b. l.).

Kaip žinoma, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, spręsti dėl sutarčių galiojimo, jei tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl šalims privalu laikytis jos nuostatų ir sąžiningai ją vykdyti (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reiškia, jog šalys (kreditorius, pradinis ir naujasis skolininkai), susitardamos dėl Sutarties III dalies 2 punkto, laisva valia vienareikšmiai nusprendė dėl sąlygų, kurioms įvykus minima Sutartis dėl skolos perkėlimo netenka galios ir UAB „Vilniaus santekna“ netenka šia Sutartimi jam tekusios prievolės vietoje pradinio skolininko E. B. sumokėti pareiškėjui M. Ž. minimą skolą, – atstatomas šalių status quo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia sutartinė nuostata buvo skirta visapusiškai užtikrinti kreditoriaus interesus, išvengti galimo teisinio ginčo ir pan. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog UAB „Vilniaus santekna“ 2011-11-29 informavus kreditorių apie sustabdytą ūkinę komercinę veiklą, neigiamą balansą, t. y. finansinį nepajėgumą vykdyti prisiimtas prievoles, tarp jų ir pagal Sutartį, ir tai pareiškėjui traktuojant kaip įmonės nemokumą, M. Ž. atgavo reikalavimo teisę pagal 2011-05-02 rangos sutartį į pradinį skolininką E. B.. Tuo labiau, kad kaip matyti iš minimo atsakovo rašto, apie tai buvo informuotas ir kreditorius, ir pradinis skolininkas, o byloje nėra duomenų, jog tarp pradinio ir naujojo skolininko dėl to būtų kilęs ginčas. Šios sutartinės nuostatos neginčija ir pats pareiškėjas.

Sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėtos sąlygos aiškinimu (tapus nemokiam arba iškėlus bankroto bylą), pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantas, ji nenumatė, kad UAB „Vilniaus santekna“ nemokumas privalo būti konstatuotas teismo nutartimi iškelti bankroto bylą. Priešingai, įmonės nemokumas ir bankroto bylos iškėlimas nurodoma kaip galima alternatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas teisingai nurodė, kad naujajam skolininkui pranešus kreditoriui apie savo finansinę padėtį ir šiam tai traktuojant kaip įmonės nemokumą, yra pagrindas konstatuoti, jog atsirado Sutartyje nurodyta sąlyga. Dėl to pareiškėjas pagrįstai teismo pripažintas netinkamu subjektu pagal ĮBĮ 5 straipsnį, turinčiu teisę kreiptis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas M. Ž. 2012-10-31 kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus santekna“16 922,74 Lt skolos ir palūkanų, trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvauja pradinis skolininkas E. B. Šio ieškinio reikalavimams užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2380-599/2013, teisminio proceso Nr. 2-01-3-15564-2012-2).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pagal Sutarties nuostatas pareiškėjas kreipimosi į teismą momentu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilniaus santekna“ nebuvo jo kreditoriumi, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą šiuo teisiniu pagrindu ir ginti savo teises, remdamasis bankroto teise (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p., CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Dėl to pareiškėjo M. Ž. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas