- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- N-63-5136-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 15 d. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su šiuo susidūrė, įvykio metu apgadino abu automobilius. Protokole pažymėta, jog A. G. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
II.
2008 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaras inspektorius, priėmė nutarimą Nr. E 861643, kuriuo A. G. pripažino kaltu, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 150 litų baudą. Tos pačios dienos nutarimu Nr. E 820075 A. Š. bylą vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, išnagrinėjęs A. G. skundą dėl Institucijos nutarimo Nr. E 861643, jį panaikino ir bylą nutraukė, nurodęs, jog yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, o nutarimą Nr. E 820075 paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti teismui iš naujo, nustatęs, kad teismas teismo posėdyje netyrė rašytinių įrodymų, kuriais remdamasis priėmė ginčijamą nutarimą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2010 m. balandžio 12 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. E 861643, kuriuo A. G. paskirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukė, o nutarimą Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, paliko nepakeistu.
Teismas pažymėjo, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, taip pat atkreipė dėmesį, jog to paties straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Nustatė, jog 2007 m. rugsėjo 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 8200075 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymo, buvo surašytas A. Š., t. y. būtent jis buvo kaltinamas eismo įvykio, kurio metu susidūrė A. G. ir A. Š. automobiliai, padarymu, tačiau jo atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla 2008 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Institucija 2008 m. kovo 14 d. nutarimu pratęsė terminą skirti administracinę nuobaudą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, o netinkamai nurodytą administracinio teisės pažeidimo bylos numerį laikė technine klaida. Konstatavo, jog Eismo priežiūros tarnybai atlikus faktinių bylos aplinkybių tyrimą paaiškėjo, kad būtent A. G. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, todėl jam 2008 m. gegužės 21 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2007 m. rugsėjo 15 d. įvykusio eismo įvykio, o 2008 m. birželio 4 d. nutarimu skirta administracinė nuobauda. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas nenustatė, jog būtų procesinių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje buvo pratęstas, juolab, kad nutarimas būtų išsiųstas A. G.. Nesant byloje duomenų, kad A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, teismas padarė išvadą, kad nuobauda jam paskirta praleidus įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuobaudai skirti, todėl vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Dėl Institucijos 2008 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, teismas pažymėjo, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-3441(07) konstatuota išvada, kad automobilio „MB 190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai (t. y. A. G.) - iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio ir sudarė kliūtį - buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad A. Š. kaltė dėl 2007 m. rugsėjo 15 d. eismo įvykio nenustatyta, todėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareigūnas, nagrinėdamas A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl A. G. skundo teiginys, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu, yra nepagrįstas.
IV.
Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-141-624/2010 dalį, kuria nutarta Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla ir paskirti A. Š. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla A. Š. atžvilgiu nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad atlikus faktinių aplinkybių tyrimą paaiškėjo, kad būtent A. G. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog realiai abu automobiliai važiavo pagrindiniu keliu, o į priekyje pagrindiniu keliu važiuojantį jo automobilį atsitrenkė A. Š. vairuotas automobilis. Pažymi, jog abu 2008 m. birželio 4 d. nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 861643 ir Nr. E 820075 yra visiškai be motyvų. Mano, jog nebuvo ir nėra jokio pagrindo pakeisti vairuotojų teisinės padėties, kadangi, kaip nustatyta iš pat pradžių, jis buvo nukentėjęs asmuo, o administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu tapo neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole A. Š. pripažino kaltę dėl eismo įvykio. Apelianto nuomone, eismo įvykį sukėlė per dideliu greičiu važiavęs A. Š., o šį faktą patvirtina automobilio sužalojimas: stipriai sužalotas galinis lonžeronas. A. G. teigia, jog A. Š. galėjo būti ir neatidus, o šiai aplinkybei nustatyti teismas turėtų pareikalauti, kad būtų pateiktos jo 2007 m. rugsėjo 15 d. 12-14 val. mobiliojo telefono pokalbių išklotinės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas šį jo prašymą atmetė be pagrindo, kaip ir prašymą nurodyti įvykdyti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus V. B. 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimą kuriuo jis nutarė „skirti autotechninę ekspertizę“. Apelianto nuomone, iš esmės teismui pateikta ne ekspertizė, o tik konsultacija, kuria teismas turėtų visiškai nesivadovauti. Teigia, jog eksperto išvada nėra objektyvi, svari, ji nepagrįsta visapusiško objektų ištyrimo rezultatais, mokslinėmis, techninėmis žiniomis, yra šališka, akte padarytos neteisėtos ir nepagrįstos išvados, kurios pagrįstos tik prielaidomis. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad apie 2008 m. rugsėjo 18 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdį jam nebuvo pranešta, jam nebuvo atsiųstas ir priimtas nutarimas. Apeliantas taip pat nurodo dokumentų pildymo, taisymo, tvarkymo bei rengimo taisyklių pažeidimus, kurie, jo manymu, turėjo įtakos priimant nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
A. Š., nesutikdamas su pateiktu apeliaciniu skundu, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. G. skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas versiją dėl viršyto leistino greičio iškėlė jau nagrinėjant bylą, tačiau tokia įvykio versija yra paneigta remiantis rašytiniais bylos įrodymais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada. A. Š. nuomone, akivaizdu, kad šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jis privalo įvertinti ne tik pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės greitį, bet ir atstumą iki jos, kad galėtų saugiai įvažiuoti į pagrindinį kelią. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas pats painiojasi teiginiuose, apeliaciniame skunde pamiršta, jog byloje nustatyta, kad A. G., išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę, sustojo apsidairyti ir matė jam iš dešinės pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį. A. Š. nuomone, neteisinga, jog techninio pobūdžio klaida leidžia apeliantui išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs, kad skiriant nuobaudą buvo praleisti jos skyrimo terminai. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo A. Š. atžvilgiu, kuomet byla buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi, jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas būtent A. Š..
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Eismo įvykis įvyko 2007 m. rugsėjo 15 d. Pažymėtina, kad šiuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą nei A. G., nei A. Š. nėra pritaikyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog nuo pažeidimo padarymo nei A. G., nei A. Š. nepaskyrus administracinės nuobaudos, praėjo daugiau nei dveji su puse metų, ir nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3, 4 dalys), sprendžia, kad, atsižvelgiant į ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą (pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. G. atžvilgiu buvo nutraukta, o A. Š. atžvilgiu buvo paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo jo atžvilgiu byla taip pat buvo nutraukta, nei A. G., nei A. Š. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama, todėl teismas nevertins apelianto argumentų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.