- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- II-141-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01553-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pažeidėjas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- A. Š., L. Š., UAB „Ievutė“
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G. ir jo atstovui Rimantui Astrauskui, nukentėjusiajam A. Š., nedalyvaujant nukentėjusiajai L. Š., nukentėjusiojo UAB „Ievutė“ atstovui, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008-06-04 nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektorius 2008-05-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 861643 A. G. dėl to, kad jis, 2007-09-15, 13.05 val., Lentvario g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 196 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 12).
Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007-09-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 820075 A. Š. dėl to, kad jis, 2007-09-15, 13.05 val., Lentvario g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į važiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 ir 171 punktų reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 16).
Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaras inspektorius 2008-06-04 nutarimu Nr. E 861643 A. G. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 150 litų baudą, o 2008-06-04 nutarimu Nr. E 820075 A. Š. atžvilgiu bylą nutraukė (b. l. 6-7, 13, 18).
Šalies argumentai
A. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimus panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su priimtais nutarimais. A. Š. prisipažino kaltas dėl įvykio ir tai patvirtino savo parašu administracinio teisės pažeidimo protokole. Pareigūnas neteisėtai ir nepagrįstai priimdamas nutarimą, rėmėsi 2008-04-30 ekspertizės aktu Nr. 11-3441 (07), neturinčiu teismo ekspertizės statuso, o ekspertas, atlikdamas ekspertizę, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju A. Š. pažeidė KET reikalavimus, ir tai pats pripažino. Jis važiavo dideliu greičiu, tai patvirtina automobilio „MB 190“ apgadinimai: stipriai apgadintas galinis lonžeronas. A. G. važiavo Lentvario g., link Vilniaus ir nuvažiavo ne mažiau kaip 21 m nuo šalutinio kelio vidurio linijos, kai jį pasivijo ir į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs A. Š. Šiuo šalutiniu keliu automobilių judėjimas yra dviem kryptimis, todėl sankryžos užapvalinimai jo judėjimo trajektorijai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, nes jis iš šalutinio kelio turėjo išvažiuoti ir važiavo savo juosta, kuri yra pakankamai nutolusi nuo sankryžos užapvalinimų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prieš automobilių susidūrimą A. G. vairuojamas automobilis buvo tik įvažiavęs į Lentvario g. Taip pat nurodo, kad abu nutarimai yra nemotyvuoti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl įvykio kaltas A. Š., dėl to jam turi būti paskirta administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą (b. l. 2-5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. G. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jis išvažinėjo iš šalutinio į pagrindinį kelią ir matė, kad A. Š. vairuojamas automobilis buvo už 50 m. Jis prieš įvažiuodamas į sankryžą, buvo sustojęs, apsidairė, A. Š. automobilis buvo dar toli. Jau padarius posūkį į kairę ir važiuojant pagrindiniu keliu apie 40 km/h greičiu, pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė A. Š. vairuojamas automobilis. Smūgis buvo stiprus, todėl mano, kad A. Š. važiavo didesniu greičiu ir tai sprendžia iš jo automobilio sugadinimų. Jis, įvažiavęs į pagrindinį kelią važiuoti greičiau negalėjo, nes prieš jį važiavo kiti automobiliai. Oro sąlygos buvo blogos, dulksnojo ir kelias buvo šlapias. Po smūgio jis šiek tiek pavažiavo ir sustojo, o A. Š. vairuojamas automobilis sustojo iš karto. Leistinas greitis tame kelyje yra 90 km/h, mano, kad A. Š. važiavo apie 100 km/h greičiu, nes jis važiavo iš užmiesčio, leidosi nuo kalniuko, todėl nespėjo sustoti. Gatvė toje vietoje plati, todėl A. Š. galėjo pasukti į dešinę ir išvengti susidūrimo. Susidūrimas įvykio abiems automobiliams važiuojant pagrindiniu keliu. Kartu su juo automobilyje važiavo jo brolis G. G. (b. l. 112-116). A. G. atstovas R. Astrauskas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko tiesiame kelyje, o ne sankryžoje, ir A. G. jau buvo nuvažiavęs pakankamą atstumą, todėl A. G. nepažeidė KET 158 p. reikalavimų. Byloje esantis ekspertizės aktas yra ydingas, jis negali būti prilyginamas ekspertizės aktui, tai tik konsultacija, o eksperto padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. Š. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad važiavo iš Mūrinės Vokės link Vilniaus miesto, važiavo neviršydamas leistino, 90 km/h greičio. Pastebėjo iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį. Nemanė, kad jam esant taip arti, kitas automobilis išvažiuos priešais jo vairuojamą automobilį. Jis norėjo automobilį apvažiuoti iš dešinės, tačiau autobusų stotelėje stovėjo daug žmonių, todėl jis nerizikavo. Iš kairės pusės, priešpriešinėje eismo juostoje važiavo sunkvežimis, todėl jis galėjo tik stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė. Smūgis buvo į galinę A. G. vairuojamo automobilio dalį, po smūgio A. G. automobilis dar pariedėjo, jo automobilis pariedėjo taip pat apie 5 metrus. Smūgis nebuvo labai stiprus, nes jo automobilio apgadinimai buvo labai menki. Po įvykio prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį nuteikė taip, kad jis pasijaustų kaltas. Net du kartus buvo apklausiamas, abu kartus pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Pareigūnams paaiškino, kad jo automobilio žibinto šukės buvo apie 5 metrus už jo automobilio, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Mano, kad A. G. ne laiku išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, dėl to ir įvyko susidūrimas. Jis A. G. automobilį pastebėjo jau būdamas pakankamai arti prie sankryžos - apie 30 – 40 metrų. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu, prieš kalniuką buvo sustojęs praleisti automobilio. A. G., prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, buvo pristabdęs, bet ne sustojęs. Važiavo, nes nesitikėjo, kad A. G. išvažiuos į pagrindinį kelią ir sustos. Susidarė įspūdis, kad A. G. jo nepastebėjo. Prieš susidūrimą jis visą kelią stabdė, tačiau ant kelio dangos buvo vandens, kelias išvažinėtas automobilių. Su eismo įvykio vietos schema susipažinęs, joje susidūrimo vieta pažymėta ne toje vietoje. Po smūgio jis pariedėjo, o šukės liko susidūrimo vietoje. Jis buvo šoko būsenoje. Čiuožimo pėdsakų negalėjo būti, nes kelio danga buvo šlapia, jis čiuožė. Eismo įvykio vietos schemoje pasirašė, nes pareigūnai paaiškino, kad jei pasirašys, galės važiuoti toliau. Po įvykio buvo sukrėstas, todėl norėjo kuo greičiau važiuoti namo (b. l. 112-116). Taip pat paaiškino, kad dėl įvykio kaltas A. G., jis neatsižvelgė į susidariusias eismo sąlygas kelyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2010-01-27 apklaustas ekspertas Miroslavas Račkovskis paaiškino, kad tyrimui buvo pateiktas eismo įvykio protokolas ir vairuotojų paaiškinimai, kurie buvo surašyti eismo įvykio vietoje. Sprendžiant iš nubraižytos schemos, buvo nustatyta, kur susidūrimo vieta ir kad automobilis, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu jau važiuojančiam automobiliui, ko pasekoje įvyko susidūrimas. Tokias išvadas padarė remiantis automobilių padėtimis, užfiksuotomis protokole. Automobiliai yra sustoję labai netoli sankryžos. Protokole stiklo šukių užfiksuota nėra, todėl jų nevertino. Tik atlikus papildomą tyrimą, galima įvertinti A. G. teiginį, kad jis važiavo 40 km/h greičiu. Tačiau vertinant preliminariai, niekas labai nepasikeistų: greitį būtų galima patvirtinti arba paneigti, tačiau tai nieko nekeičia, nes jis įvažiavo į pagrindinį kelią ir važiavo lėčiau nei tas automobilis, prieš kurį jis išvažiavo. Jei automobilis juda 90 km/h greičiu, tai 50 metrų jis pasiektų per 2 sekundes, jei nebūtų stabdomas. Jei važiuotų 75 km/h greičiu, tai 50 metrų pasiektų per 2,4 sekundes. Tokie paskaičiavimai gaunami naudojant formulę t= (s*3,6)/v, (t – laikas, s – atstumas metrais, v – automobilio greitis km/h, 3,6 yra daugiklis, kuris verčia metrus per sekundę 36 km/h =10 m/s). Susidūrimo vietą nustatė remiantis automobilių padėtimis po eismo įvykio. Šalutinio kelio judėjimas yra dviejų krypčių, į tai savo skaičiavimuose atsižvelgė. Greičių skirtumas buvo, automobiliai susidūrė judėdami. Realiai susidūrimo vieta buvo nuo A. Š. automobilio galinių ratų arčiau sankryžos. Kiek tiksliai, pasakyti negali. Tiksliai nežino matmenų, nuo kur buvo matuojami 15 metrų, bet jei buvo matuojama nuo važiuojamosios dalies ir buvo važiuojama apskritimu, tai A. G. automobilis galėjo nuvažiuoti virš 20 metrų. Skaičiavimuose šito nenurodė, nes duomenys nebūtų tikslūs. Kokiu greičiu važiavo pirmasis automobilis negali nustatyti. Papildomų duomenų neprašė, nes buvo ir taip viskas pakankamai aišku. Tai, kad antrasis automobilis važiavo 75 km/h greičiu nustatė remdamasis vairuotojo paaiškinimais. Buvo pateikta visa medžiaga, ja ir vadovavosi. Nustatant automobilio gabaritus rėmėsi katalogu. Turi programą, kurioje yra išsamūs automobilio techniniai duomenys, taip pat katalogus, kuriuose nurodyti tam tikri automobilių sugadinimai pagal atitinkamus greičius. Vertinant automobilių apgadinimus, turėjo būti apie 15 km/h automobilių greičių skirtumas, nes padaryti labai nežymus sugadinimai. Jei būtų 50 km/h greičių skirtumas, tai automobilių deformacijos siektų apie 20 cm automobilio ilgio.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Ką konkrečiai po įvykio aiškino vairuotojai jis nepamena, nes įvykis įvyko seniai. Eismo įvykio protokolas pildomas, jei pažeidėjas pripažįsta kaltę, jei nesutinka – pildoma kitokia forma. Eismo įvykio vietos schema yra neinformatyvi, nes ji supaprastintos formos. Tokia schema braižoma, kai pažeidėjas sutinka su pažeidimu. Su eismo įvykio protokolu asmuo susipažįsta ir pasirašo savo valia.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Z. parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Vienas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, o kitas išsuko iš šalutinio kelio. Nepamena ar kuris nors iš vairuotojų pripažino kaltę. Supaprastintas eismo įvykio protokolas pildomas tada, kai kaltininkas pripažįsta savo kaltę, tada įvykio dalyviai nerašo paaiškinimų, užpildomas eismo įvykio protokolas, pasirašo abu vairuotojai, o įvykio kaltininkui surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Koks tame kelyje leidžiamas greitis nežino. Įvykio dalyviai protokole pasirašo savo valia.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad A. G. yra jo brolis ir įvykio dieną automobiliu jie važiavo kartu, automobilį vairavo A. G., o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės iš dešinės pusės. Kelio danga buvo šlapia, automobilių buvo daug, todėl greitai važiuoti negalėjo. Važiavo iš „Regitros“ į miesto pusę. Iš šalutinės gatvės jie išvažinėjo į pagrindinę gatvę, ties kelių susikirtimu buvo sustoję. Prieš išvažiuojant į pagrindinį kelią nematė automobilio, kuris vėliau atsitrenkė į jų automobilį. Tiksliai nepamena ar A. G. prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią buvo sustojęs, ar tik pristabdęs. Iki automobilių susidūrimo pagrindine gatve pravažiavo nedidelį atstumą. Po smūgio jų automobilis pavažiavo į priekį. Prieš įvažiuojant į pagrindinę gatvę su A. G. nekalbėjo, kelio įdėmiai nestebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007-09-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 820075 A. Š. dėl to, kad jis, 2007-09-15, 13.05 val., Lentvario g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į važiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino, tuo pažeidė KET 172 ir 171 punktų reikalavimus (b. l. 16). Atlikus faktinių aplinkybių tyrimą paaiškėjo, kad būtent A. G. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, dėl to Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektorius 2008-05-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 861643 A. G. dėl to, kad jis, 2007-09-15, 13.05 val., Lentvario g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė KET 196 punkto reikalavimus (b. l. 12). Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaras inspektorius 2008-06-04 nutarimu Nr. E 861643 A. G. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 150 litų baudą, o 2008-06-04 nutarimu Nr. E 820075 A. Š. atžvilgiu bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 6-7, 13, 18).
ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, o to paties straipsnio 3 d. nustatyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2007-09-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 8200075 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo, buvo surašytas A. Š., t. y. būtent jis buvo kaltinamas eismo įvykio, kurio metu susidūrė A. G. ir A. Š. automobiliai, padarymu. Administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta A. Š., 2008-06-04 nutarimu Nr. E 820075 nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 7, 18). Taigi nutarimas A. Š. atžvilgiu priimtas tik 2008-06-04, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau byloje yra Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008-03-14 nutarimas, kuriuo, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., nutarta terminą skirti administracinę nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-26162, pratęsti iki 2008-09-14 (b. l. 13). Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008-03-14 nutarime nurodyta, kad jis priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-26162, tuo tarpu ant 2007-09-15 A. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 820075 nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. – 3-23832, o Nr. 3-26162 nurodytas ant 2008-05-21 A. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 861643. Kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2010-03-24 rašte Nr. 10-10-S-5158, pareigūnas 2008-03-14 nutarime klaidingai įrašė įvykio bylos numerį dėl to, kad 2008-03-14 nutarimo tekstą jis rinko kompiuteriu panaudodamas 2007-05-07 nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus 2006-11-06 eismo įvykio byloje pavyzdį. Vėliau Nr. 3-26162 per klaidą buvo įrašytas A. G. atžvilgiu 2008-05-21 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E 861643, o pastebėjus klaidą – ji buvo ištaisyta, procesiniame dokumente užrašant teisingą bylos Nr. - 3/5-23832. 2008-03-14 nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas A. Š. atžvilgiu iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-23832 (b. l. 163). Pareigūno, priėmusio 2008-03-14 nutarimą, V. B. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad jis klaidingai nurodė bylos numerį dėl techninės klaidos, nes 2008-03-14 nutarimą spausdino ant 2007-05-07 kompiuteryje likusio nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus pavyzdžio, dėl to įvyko techninė klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta ir nurodytas teisingas numeris - 3/5-23832 (b. l. 104). Todėl 2008-03-14 nutarime klaidingai nurodytas bylos Nr. 3-26162 laikytinas technine klaida.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybai atlikus faktinių bylos aplinkybių tyrimą paaiškėjo, kad būtent A. G. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, todėl jam 2008-05-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2007-09-15 įvykusio eismo įvykio Lentvario g. 7, Vilniuje, bei 2008-06-04 nutarimu skirta administracinė nuobauda (b. l. 12, 13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 str. nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 2 (316–317 psl.). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra procesinių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, buvo pratęstas, juolab, kad nutarimas būtų išsiųstas A. G.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai taip pat privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymais procesinių terminų pratęsimo klausimu.
Minėta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008-03-14 nutarimu terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-23832. Iš 2008-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 861643 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylai, iškeltai A. G. atžvilgiu, suteiktas Nr. 3/5–23832, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl 2007-09-15 Lentvario g. 7, Vilniuje, įvykusio įvykio. Taigi, nesant byloje duomenų, kad A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, teismas daro išvadą, kad nuobauda A. G. paskirta praleidus įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuobaudai skirti. Pagal ATPK 250 str. 7 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Dėl to, kad administracinė nuobauda A. G. paskirta praleidus ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą nuobaudai skirti, terminas tinkamu procesiniu dokumentu pratęstas nebuvo, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008-06-04 nutarimas Nr. E 861643 naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. G. atžvilgiu nutraukiama.
A. G. taip pat ginčija Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008-06-04 nutarimą Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Šiuo atveju bylos svarstymo dalykas - ar A. Š. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y., ar jis padarė administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytą KET 171 ir 172 p. (2002-12-11 redakcija Nr. 1950) reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. KET 171 p. nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o KET 172 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje nustatyta, kad 2007-09-15 Lentvario g. 7, Vilniuje, susidūrė automobilis „Mercedes Benz 190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. G. ir automobilis „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Š.
Kaip rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 30) ir teismo posėdžio metu paaiškino A. G., jis, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę, sustojo apsidairyti ir matė jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantį A. Š. automobilį „Mitsubishi Lancer“, kuris buvo už maždaug 50 metrų. A. Š. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, važiuodamas pagrindiniu keliu, mažesniu nei leistina greičiu – apie 75-80 km/h, matė, kad maždaug už 30-40 metrų, iš šalutinio kelio link pagrindinio, artėja automobilis „Mercedes Benz“ (b. l. 29). Kadangi jis važiavo pagrindiniu keliu, o atstumas buvo nedidelis, nemanė, kad automobilis „Mercedes Benz“ išvažiuos į pagrindinį kelią jo nepraleisdamas. Jis stabdė, tačiau kalio danga buvo slidi, todėl išvengti susidūrimo nebuvo galimybės. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdyje duotas eksperto Miroslavas Račkovskis paaiškinimas, kad jei automobilis juda 90 km/h greičiu, tai 50 metrų atstumą jis pasiektų per 2 sekundes, jei nebūtų stabdomas, o jei važiuotų 75 km/h greičiu, tai 50 metrų pasiektų per 2,4 sekundes. Tai rodo, kad A. Š. neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008–04–30 ekspertizės akte Nr. 11-3441(07) konstatuota, kad automobilio „MB 190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio ir sudarė kliūtį - buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Akte taip pat nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančio 75 km/h greičiu, sustabdymo atstumas susidariusioje eismo situacijoje, važiuojant šlapia asfalto danga buvo apie 65 m (b. l. 22). Kaip matyti iš eismo įvykio protokole esančios schemos, automobilis „Mitsubishi Lancer“ po susidūrimo sustojo 15 m atstumu nuo įvažiavimo į šalutinį kelią krašto (b. l. 25). Atsižvelgiant į nustatytą sustabdymo kelią ir automobilio „Mitsubishi Lancer“ poziciją (atstumą iki sankirtos su šalutiniu keliu) važiuojamojoje dalyje po eismo įvykio, darytina išvada, kad A. G., išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir pažeidė KET 196 p. reikalavimus, kuriame nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir šie neteisėti veiksmai buvo vienintelė ir tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis. Pažymėtina, kad KET 50 p. ir 53 p. (2002-12-11 redakcija Nr. 1950) numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad A. Š. kaltė dėl 2007-09-15 eismo įvykio nenustatyta, todėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008-06-04 nutarimas Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Pagal ABTĮ 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnas, nagrinėdamas A. Š. administracinę bylą, ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl A. G. skundo teiginys, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu, yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,
nutaria:
A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008-06-04 nutarimą Nr. E 861643, kuriuo A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą A. G. atžvilgiu nutraukti.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008-06-04 nutarimą Nr. E 820075, kuriuo A. Š. atžvilgiu pagal ATPK 250 str. 1 p. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, palikti nepakeistą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.