- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e1-322-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52930-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, išsiskyręs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininku, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei J. M., o būtent – 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei J. M. į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, II ir III dantų išnirimą viršutinio žandikaulio kairėje pusėje.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
4. Kaltinamojo A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad jis gyvena jam priklausančiame bute adresu – (duomenys neskelbtini), su sugyventine J. M. ir jos pilnamečiu sūnumi. Su J. M. kartu gyvena apie penkerius metus. Santykiai su sugyventine geri. Kaltinamasis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 18.00 val. jis po darbo grįžo į namus ir atsinešė butelį degtinės, jį išgėrė kartu su sugyventine. Moteris išgėrusi pradėjo konfliktuoti ir ėmė iš kaltinamojo reikalauti pinigų. Nenorėdamas konfliktuoti, kaltinamasis išėjo į kiemą. Kaltinamojo sugyventinė J. M. taip pat išėjo į kiemą ir ėmė kaltinamąjį mušti, sudavė jam ne mažiau negu tris smūgius į kairiąją ausį bei lūpas. Nuo suduotų smūgių jam sutino ausis bei buvo prakirsta lūpa. Gindamasis nuo sugyventinės, jis vieną kartą delnu sudavė jai į veido sritį, po suduoto smūgio J. M. nuėjo į namus. Kaltinamasis nepastebėjo, ar sužalojo sugyventinę, kraujo ant jos veido jis nematė (b. l. 42-43).
4.2. A. M. 2019 m. gruodžio 31 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimą jis perskaitė, viską suprato, savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažino. Papildomai paaiškino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei į veido sritį, nes moteris jį išvedė iš kantrybės. Kaltinamasis paaiškino, kad sugyventinė jį nuolat išveda iš kantrybės, jis nesusivaldo ir prieš ją smurtauja. Po to, kai jis sugyventinei sudavė kumščiu į veidą, ji pusiausvyros neprarado, apsisuko ir nuėjo į namus, kraujo ant jos veido nematė. Kaltinamojo manymu, įvykio metu jo sugyventinė kojos susižaloti negalėjo. Nurodė, kad moteris ilgai serga podagra ir jai skauda abi kojos, ji vaikšto su lazdomis. Pažadėjo daugiau niekada nesmurtauti sugyventinės atžvilgiu (b. l. 49-50).
4.3. Nukentėjusioji J. M. apklausos metu davė parodymus bei paaiškino, kad ji su savo sugyventiniu A. M. gyvena apie penkerius metus, jam priklausančiame bute adresu – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 16.00 val. sugyventinis grįžo į namus išgėręs ir atsinešė butelį degtinės bei alaus. Valgydamas jis išgėrė alkoholio, ji taip pat išgėrė tris stikliukus degtinės. Vėliau nukentėjusioji paprašė sugyventinio, kad jis nuvažiuotų į parduotuvę nupirkti cigarečių. Apie 17.20 val. jis su dviračiu išvažiavo, o ji liko namuose. Praėjus maždaug valandai nukentėjusioji išėjo link parduotuvės ieškoti kaltinamojo. Priėjusi prie stotelės, esančios prie parduotuvės, ji pamatė, kad atremtas į suoliuką stovi kaltinamojo dviratis, tačiau jo paties parduotuvėje nebuvo, jis stovėjo kitoje kelio pusėje. Nukentėjusioji perėjo gatvę, priėjo prie sugyventinio ir delnu nestipriai sudavė sugyventiniui per petį, pasakydama „tai tu taip nuėjai cigarečių“. Po šių žodžių kaltinamasis kumščiu sudavė jai į veidą, ji susvyravo ir nikstelėjo kairę koją. Nukentėjusioji grįžo į namus, namuose jos laukė sūnus. Nukentėjusios sūnui paklausus, kas nutiko, nukentėjusioji jam paaiškino, kad jai trenkė kaltinamasis. Ji liepė sūnui ją nufotografuoti, o pati iškvietė policiją. Nukentėjusioji nežino, kur tuo metu buvo kaltinamasis. Nukentėjusioji paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis prieš ją smurtauja (b. l. 11-12).
4.4. J. M. 2019 m. gruodžio 19 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji palaiko pirmosios apklausos metu duotus parodymus ir patikslino, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.00 val., jai atėjus prie parduotuvės, sugyventinis kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, ji prarado pusiausvyrą ir nikstelėjo kairę koją. Po sugyventinio suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajai buvo praskelta viršutinė lūpa ir išmušti du dantys viršutinio žandikaulio kairėje pusėje, taip pat po minėto smūgio ji susižalojo kairę koją. Įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi, o kaltinamasis – išgėręs (pavartojęs) alkoholio. Konflikto metu prie parduotuvės nieko nebuvo ir konflikto niekas nematė. Nukentėjusioji jokių smūgių kaltinamajam nesudavė, jo nesužalojo. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka, pažymėjo, kad civilinio ieškinio neteiks (b. l. 22-23).
4.5. Liudytojas V. S. apklausos metu parodė, kad jis dažnai būna pas savo motiną J. M., ji gyvena su savo sugyventiniu A. M.. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 14 d. jis buvo pas motiną, vėliau išvažiavo. Namuose liko blaivi mama, o kaltinamasis tuo metu dar buvo darbe. Apie 20.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad kaltinamasis išvažiavo į parduotuvę ir ilgai negrįžta, bei paprašė, kad sūnus kartu su ja eitų ieškoti kaltinamojo. Kai liudytojas grįžo į namus, pamatė, kad mama sumušta, jai iš burnos bėgo kraujas, buvo išmuštas vienas dantis, kuris įstrigo viršutinėje lūpoje. Nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamasis sudavė jai kumščiu vieną kartą į veido sritį ir išmušė du dantis, tačiau nepapasakojo, kurioje vietoje įvyko konfliktas, o jis pats įvykio nematė (b. l. 31).
4.6. Policijos įvykių suvestinė patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 14 d. nukentėjusioji J. M. pranešė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis, kuris sudavė jai į veidą, kraujuoja lūpos. 2019 m. gruodžio 14 d. 23.20 val. Žalgirio ligoninės medicinos slaugytoja pranešė, kad į ligoninę 21.51 val. buvo pristatyta J. M., kuriai nustatyta dantų trauma. Suteikus medicininę pagalbą, ji išleista į namus (b. l. 3).
4.7. 2019 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.20 val. žodinio konflikto metu vyras A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), trenkė kumščiu į veido sritį – išmušė kelis dantis bei praskėlė abi lūpas. Moteris patyrė fizinį skausmą, ji buvo apžiūrėta ir išvežta į Žalgirio kliniką. Vyras sulaikytas 20.00 val. ir pristatytas į operatyvaus valdymo padalinį. Kitų asmenų mačiusių įvykį nėra. Detaliai apklausti nukentėjusiosios nebuvo galimybės, kadangi ji buvo išvežta į medicinos įstaigą (b. l. 4-5).
4.8. 2019 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra šalikelė, esanti (duomenys neskelbtini). Šalikelė – smėlėta, 1,20 metro pločio, toliau yra griovelis ir auga žolė. Kitoje gatvės pusėje, šalia gatvės, įrengtas šaligatvis, yra autobusų stotelė, stovi suoliukas, šiukšliadėžė, o už stotelės yra parduotuve su iškaba „KOOPS“ (b. l. 6-7).
4.9. Remiantis 2019 m. gruodžio 20 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, J. M. nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, II ir III dantų išnirimas viršutinio žandikaulio kairėje pusėje. Pažymėta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai sudavus smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 28).
4.10. Remiantis 2019 m. gruodžio 14 d. 21.44 val. alkotesterio parodymais, A. M. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas (b. l. 45).
4.11. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas patvirtina, kad A. M. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 16,79 Eur žalą dėl nukentėjusiosios J. M. gydymo, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereikš (b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo, nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sugyventinei į veido sritį, dėl tokio kaltinamojo veiksmo jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti kaltinamajam 75 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 parų areštą).
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 63-64).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); be to, kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas pagal tą patį BK straipsnį – BK 140 straipsnio 2 dalį. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 75 parom. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2019 m. gruodžio 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 14.44 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant dvejoms arešto paroms (b. l. 34-36).
13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 50 parų arešto bausmę, areštą atliekant areštinėje.
A. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2019 m. gruodžio 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 14.44 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem arešto paroms, ir nustatyti, kad A. M. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 parų arešto bausmė, areštą atliekant areštinėje.
A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, A. M. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.