Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. A. 2 100 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. vasario 3 d. atsakovas L. A. nuo Lietuvos Respublikos ambasados, esančios Londone, Didžiojoje Britanijoje, nuplėšė prie ambasados durų kabėjusią ambasados iškabą su atstovybės pavadinimu ir ją išsinešė. Pažymėjo, jog minėtos ambasados patalpos buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu, draudėjas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Dėl minėto 2023 m. vasario 3 d. įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2 100 Eur dydžio draudimo išmoką už naujos ambasados iškabos pagaminimą pagal Į.V. M. M. sąskaitą-faktūrą Nr. 1351. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtą žalos atlyginimą.

2. Atsakovui L. A. procesiniai dokumentai buvo įteikti elektroniniu paštu („(duomenys neskelbtini)“), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau patvirtino apie dokumentų gavimą (elektroninio pašto teisingumą), taip pat pateikė teismui kelis elektroninius laiškus, kuriuose nurodė, jog neturi galimybės sumokėti virš 2 000 Eur sumos, neturi iš ko skolintis, reikėtų bent kelių mėnesių susitaupyti tokią sumą. Atsakovas viename iš elektroninių laiškų nurodė, jog atsiprašo ir gailisi dėl savo poelgio bei padarytų nuostolių. Taip pat nurodė, kad neturi noro ginčytis, todėl pilnai sutinka, jog turi sumokėti žalą. Tik pati padaryta žala jam atrodo didelė, prašo pagal galimybes sumažinti. Pabrėžė, kad jo prasta finansinė padėtis, vos padengia būtinąsias pagrindines gyvenimo išlaidas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovas iki paskirto teismo posėdžio prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo civilinėse bylose pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

6. Byloje nustatyta, jog 2023 m. vasario 3 d. įvykio metu, kuomet nuo Lietuvos Respublikos ambasados, esančios Londone, Didžiojoje Britanijoje, pastato buvo nuplėšta prie durų kabėjusi ambasados iškaba, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei buvo padaryta materialinė žala. Iš į bylą pateikto verslo draudimo liudijimo Nr. 752826056 ir jo priedų matyti, jog minėtos ambasados patalpos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. (taigi ir minėto įvykio metu) buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu, draudėjas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Dėl minėto 2023 m. vasario 3 d. įvykio metu padarytos žalos ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28064345 išmokėjo 2 100 Eur dydžio draudimo išmoką už naujos ambasados iškabos pagaminimą pagal Į.V. M. M. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 1351. Ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.

7. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), žalos (CK 6.249 straipsnis), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kaltės (CK 6.248 straipsnis) – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 2 100 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo L. A. Ieškinyje nurodo, jog remiantis pateikta informacija, dėl Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei padarytos žalos yra atsakingas būtent atsakovas L. A.

9. Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje 2024 m. gegužės 17 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo bei 2023 m. vasario 8 d. Tarnybinio pranešimo Nr. TP-436 matyti, jog 2023 m. vasario 3 d. apie 15.08 val. atsakovas L. A. atvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pasikeisti asmens dokumentų ir išėjęs iš ambasados konsulinio aptarnavimo patalpų nuplėšė prie ambasados pagrindinių durų kabėjusią ambasados iškabą su atstovybės pavadinimu ir ją išsinešė. Dėl įvykio buvo nedelsiant iškviesta Metropoliteno policija. Atvykusiems policijos pareigūnams buvo parodyti vaizdo įrašai, perduoti žalą padariusio asmens duomenys, įvykiui suteiktas Nr. 6508815/23. Dėl tokių atsakovo L. A. veiksmų Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei buvo padaryta materialinė žala. Pažymėtina, jog atsakovas nurodytų aplinkybių neginčijo, pateiktuose teismui elektroniniuose laiškuose teismui nurodė, jog gailisi dėl savo poelgio bei padarytų nuostolių.

10. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės patvirtina, jog lentelė su ambasados pavadinimu atsakovo buvo paimta nuo Lietuvos Respublikos ambasados be jokio teisėto pagrindo. Pats atsakovas šias pripažįsta ir neginčija, konkrečių lentelės paėmimo priežasčių nepaaiškino. Taigi, šios aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilusią žalą. Lietuvos Respublikos ambasada, dėl atsakovo veiksmų (paėmus lentelę be teisėto pagrindo ir neinformavus ambasados), turėjo užsakyti naujos lentelės pagaminimą, kuri būtina ambasados veiklai.

11. CK 6.247 straipsnis nustato, jog yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėtai paimtos ambasados lentelės), kilo poreikis naujos lentelės gamybai. Senoji lentelė savalaikiai ambasadai nebuvo grąžinta. Byloje pateikta 2023 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1351, iš kurios matyti, jog naujos iškabos gamyba Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje kainavo 2 100 Eur. Minėtas išlaidas 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28064345 apmokėjo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėtina, jog atsakovas L. A. iš esmės neginčijo nei žalos dydžio nei ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, jog minėta žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Teismui pateiktuose elektroniniuose laiškuose nurodė, kad neturi noro ginčytis, todėl pilnai sutinka, jog turi sumokėti žalą. Tik pati padaryta žala jam atrodo didelė, prašė pagal galimybes sumažinti. Pabrėžė aplinkybes, kad jo prasta finansinė padėtis, vos padengia būtinąsias pagrindines išlaidas. Pastebėtina, jog teismas kelis kartus atsakovui siūlė pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Išaiškino, jog žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, o įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl nurodyto žalos dydžio. Kaip jau minėta, atsakovas žalos dydžio neginčijo, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog minėta žala būtų neproporcingai didelė. Atsakovas iš esmės sutiko, kad jis turi atlyginti padarytą žalą, tik prašė ją sumažinti dėl jo sunkios finansinės padėties.

12. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalą, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, siekiant padaryti žalą Lietuvos Respublikos ambasadai. Nenustatyta, kad tokie veiksmai galėtų būti prilyginami neatsargumui, atidumo ar rūpestingumo stokai, tačiau atsakovas dėl tikėtina chuliganiškų paskatų (byloje neįrodytas joks teisėtas pagrindas atsakovui nuimti šią lentelę ir išsinešti be ambasados sutikimo ar informavimo) be jokio teisėto pagrindo nuplėšė prie ambasados pagrindinių durų kabėjusią ambasados iškabą ir ją išsinešė, savalaikiai negrąžino, taip padarydamas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei materialinę žalą. Pats atsakovas savo kaltės neneigė, neteikė teismui paaiškinimų ar įrodymų, jog žala atsirado dėl jo neatsargumo/atidumo stokos, kokių nors pateisinamų aplinkybių (priežasčių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas sumažinti atlygintinos žalos dydžio nemato pagrindo. Kartu pastebėtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių jo sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų.

14. Atlikus byloje pateiktų įrodymų visapusišką įvertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė žalos faktą ir dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jų. Taigi, nagrinėjamu atveju, egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai).

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 2 100 Eur žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų

16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

18. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 47 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

20. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur sumos, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo) (CPK 92 straipsnis).

21. Kadangi atsakovas savo tikslios gyvenamosios vietos neatskleidė, jam įteikiami procesiniai dokumentai el. paštu, papildomai (kartu išsiuntus el. paštu) tikslinga atsakovui įteikti teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje teismo nustatytą pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teismas (Laisvės pr. 79A, Vilnius) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-11776-1153/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. A. dėl žalos atlyginimo. Teismo sprendimu, priimtu 2024 m. liepos 18 d., teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Šalys informuojamos, kad sprendimas laikomas įteiktas pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Daugiau informacijos teirautis (8 5) 210 41 81 ar atvykus į Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.