- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2-26-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00581-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apygardos prokuratūra
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-664-280/2015 pagal pareiškėjo L. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – Kauno apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų ir prokurorų veiksmais: dėl Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjų bei prokurorų piktnaudžiavimo pareigomis, kyšio reikalavimo, savavaldžiavimo, melagingų teiginių ir kaltinimų bei išvadų, dokumentų klastojimo pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą – neteko sveikatos ir darbo. Kartu su ieškiniu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo pateikto ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo Lietuvos Respublikos atstovais nurodė Kauno apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, o trečiuoju asmeniu įtraukė Kauno apygardos prokuratūrą. Vadovaudamasis Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu ,,Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ teismas nurodė, kad tuo atveju, kai žala atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, Lietuvos Respubliką atstovauja Teisingumo ministerija (3.22.2 p.), kitais atvejais – ta valdžios institucija, dėl kurios pareigūnų aktų atsirado žala (3.23 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pasirinkti valstybę šioje byloje atstovaujančią instituciją ar institucijas, pažymėdamas, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, kurių valstybės pareigūnų (tik teisėjų ar ir prokurorų) veiksmus pareiškėjas traktuoja kaip jam sukėlusius prašomą priteisti konkrečią žalą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas ieškinį, prie jo pridėjo tik savo paties rašytus skundus bei teismų ir prokurorų priimtus aktus bei procesinius sprendimus, dėl kurių jis patyrė žalą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, skirtų pagrįsti nurodomoms aplinkybėms apie konkrečius neteisėtus teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų veiksmus (pavyzdžiui, pareiškėjo minimas raštelis su nurodyta kyšio suma ir banko sąskaitos numeriu), taip pat teigdamas, jog patyrė žalą, pasireiškusią sveikatos būklės pablogėjimu ir darbo netekimu, nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, susijusias su padaryta žala. Dėl to, pasak teismo, pareikštas ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies,135 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, pareiškėjas pateikė tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl teismas įpareigojo jį pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų su priedais ar jų kopijų (CPK 113 str. 1 d.).
Teismas nurodė, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą arba CPK 83 straipsnio 3 dalį turi būti pateikti įrodymai atitinkamai apie neteisėtus konkrečius veiksmus arba apie sunkią pareiškėjo turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde apeliantas L. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismui atsisakius priimti apelianto ieškinį dėl žalos, kurią padarė Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai bei Kauno apygardos prokurorai, atlyginimo buvo šiurkščiai pažeistos Konstitucijos nuostatos (7 str. 1 d., 29 str. 1 d., 31 str., 109 str.).
2. Skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t. y. teismas nenagrinėjo kartu su ieškiniu paduoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų dėl to, kad neteisingai nurodytas atsakovas, kadangi netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, nėra pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 4 d.). Be to, teismo nurodymas vadovaujantis Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 ,,Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nurodyti atsakovo atstovu Teisingumo ministeriją yra netinkamas, nes šis nutarimas taikomas tada, kad žala atlyginama ne teismo keliu, o ją atlygina Teisingumo ministerija. Apeliantas atsakovą buvo nurodęs ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio teismas nenagrinėjo ir galbūt sunaikino.
4. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neteisingai įvardinti tretieji asmenys, t. y. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai pakeisti prokuratūra.
5. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartyje Nr. 2-940/2010, kurioje nurodyta, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu; jei ieškovas negali pateikti tam tikrų įrodymų, teismas juos išreikalauja iš atsakovo; ieškinyje nurodytų dokumentų neturėjimas ir negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškinys yra su trūkumais.
6. Teismo motyvai dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo neatitinka tikrovės, kadangi ieškinyje buvo nurodyta, jog apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje yra atleidžiamas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą apelianto pateikto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įpareigojo apeliantą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: patikslinti atsakovo atstovus, pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamą skaičių procesinių dokumentų ir jo priedų, įrodymus, patvirtinančius, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atstovų apelianto ieškinyje netinkamas nurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negalėtų būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 str. 4 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos teismų ir prokurorų veiksmais, atlyginimo; ieškinyje apeliantas atsakovo (Lietuvos Respublikos) atstovais nurodė Kauno apygardos teismą ir Kauno apylinkės teismą. Taigi apeliantas, pareikšdamas ieškinį, nurodė subjektą, kuriam reiškiamas materialinis reikalavimas, t. y. atsakovą – Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas netinkamai nurodė atsakovo (Lietuvos Respublikos) atstovus, tačiau toks netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro kliūčių pradėti procesą. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas įrodinėja, jog žalą patyrė dėl teismų (teisėjų) ir prokurorų veiksmų, todėl atsakovo (Lietuvos Respublikos) atstovai gali būti nustatyti vadovaujantis Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 ,,Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas taip pat be pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą įpareigodamas apeliantą pateikti papildomus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes; su ieškiniu pateikti įrodymai leidžia nustatyti reikalavimų esmę, o kreipimosi į teismą metu negali būti pareikalauta įrodyti ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymų nepateikimas nesudaro kliūčių pradėti procesą, šie įrodymai galės būti pateikiami vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Kita vertus, apeliantas, nepateikdamas tam tikrų įrodymų, pats rizikuoja, kad jo ieškinys bus atmestas.
Pagal ieškinio reikalavimų pobūdį apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad reikalingi papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo.
Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti dėl to, kad apeliantas nepateikė reikiamo skaičiaus ieškinio ir jo priedų kopijų. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Šiuo atveju apeliantas pateikė vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą įpareigojo apeliantą pateikti reikiamą skaičių (kad tektų teismui ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims) ieškinio ir jo priedų kopijų. Šio teismo nustatyto ieškinio trūkumo atskirajame skunde neginčijo ir apeliantas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas ieškinio trūkumus išvardijo nutarties motyvuojamoje dalyje, o nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nenurodydamas konkrečių ieškinio trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti paliekama nepakeista, apeliantui išaiškinant, kad jis turi pašalinti šį ieškinio trūkumą – pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų. Taip pat patikslintinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – iki 2016 m. sausio 28 d. Apeliantui išaiškintina, kad papildomos ieškinio ir jo priedų kopijos iki nustatyto termino turi būti pateikiamos pirmosios instancijos teismui (Panevėžio apygardos teismui).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.), todėl skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstai nesprendė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, apeliantas ieškinyje trečiuoju asmeniu įtraukė Kauno apygardos teismo prokuratūrą, todėl apelianto teiginys, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai įvardinti tretieji asmenys, t. y. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai pakeisti prokuratūra, yra neteisingas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad skundžiama nutartimi teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakė priimti ieškinį, kaip be kita ko, teigia apeliantas atskirajame skunde.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir nurodant, kad apeliantas L. M. turi pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų iki 2016 m. sausio 28 d.