Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1784-555/2010 pagal ieškovo L. M. ieškinio atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo nustatytą terminą ieškovas L. M. pateikė teismui ieškinio papildymus.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netaikė darbo bylose taikytinas CPK 413, 415 straipsnių nuostatas, numatančias, kokiais atvejais ir kokiu būdu teismas gali taikyti trūkumų šalinimo institutą bei išsireikalauti iš atsakovo tam tikrus dokumentus, jei jų negali pateikti ieškovas. Teismas ieškinį laikė nepaduotu formaliu pagrindu – dėl tariamų trūkumų nepašalinimo. Pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, jo dalyko esmė, prašymo pagrindas ir ribos – suprantami, paremti rašytiniais įrodymais, o tam tikrų netikslumų pašalinimas ar papildymas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena kitai šaliai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, tačiau konkrečių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų teismas nenurodė ir tokiu būdu suvaržė ieškovo teisę žinoti aplinkybes, kurias ieškovas turėtų pašalinti, kad vėl galėtų realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Darbo bylos turi būti išnagrinėtos operatyviai, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šios kategorijos byloms keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas L. M. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą bei neturtinės žalos priteisimo. Teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, o ieškovui nustatytu terminu nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų 2010 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 20, 35).

Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių. CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti dėl to, jog įstatymų leidėjas atsižvelgė į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Vienas iš pagrindinių proceso ypatumų tokio pobūdžio bylose yra teismo pareiga būti aktyviam (pvz., dažniausiai visais su ginčo byla susijusiais dokumentais disponuoja darbdavys, todėl teismas įpareigotas pats aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/205, 2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005, kt.). Pasirengimas nagrinėti darbo bylą teisme, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 str. 2 d.). Proceso koncentruotumui darbo bylose užtikrinti CPK numatyti tam tikri šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymu ir, kaip jau pažymėta, aktyvesnio nei paprastai civilinėse bylose teismo vaidmens įtvirtinimu. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas (CPK 415 str. 1 d.).

Ieškovo pateiktas ieškinys, papildytas ieškinys (b. l. 3-6, 23-25) patvirtina tai, kad ieškovas nurodė, kad buvo atleistas iš užimamų pareigų, taip pat nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo atleistas, kad atsakovė su ieškovu nebendrauja, todėl teismas šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus galėjo išsireikalauti pats (CPK 413 str. 2 d., 415 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais, kad teismas nurodytus trūkumus, kurie kliudytų priimti byloje sprendimą (kada ir kokiu pagrindu buvo atleistas ieškovas) gali pašalinti pats, išreikalaudamas šiuos dokumentus (įrodymus) iš darbdavio (CPK 413 str. 2 d., 415 str. 1 d.). Ieškinyje nurodytų dokumentų neturėjimas ir negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškinys yra su trūkumais. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad ieškinys susideda iš dviejų reikalavimų, kad ieškinį pagrindžiantys argumentai iš esmės susiję su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl šios ieškinio dalies reikalavimų nagrinėjimo teismas nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, todėl vien tai, kad ieškinys pateiktas ne pačiai bendrovei, o jos direktorei (teismo pažymėta, kad darbo sutartis sudaryta su UAB ,,Felicija“ o ne su šios bendrovės direktore), negali būti laikoma pakankamu pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas – neįvertino ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų turinio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai yra iš darbo teisinių santykių (CPK XX skyriaus nuostatos), todėl nepagrįstai nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, naikintina, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo L. M. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.