- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 2-1278-231/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00790-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- BAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Romas Žėkas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui BAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti 2011-09-29 ieškovės sudarytą darbo sutartį Nr. 197 su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuota; pripažinti 2011-09-29 ieškovės sudarytą darbo sutartį Nr. 197 su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-25 nutraukimą pagal LR DK 126 str. 1 d., neteisėtu; nustatyti, kad 2011-09-29 darbo sutartis Nr. 197 yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovei 11000 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-02-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas nurodė, kad 2011-09-29 ieškovė sudarė darbo sutartį Nr. 197 su BAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji buvo priimta pardavimų vadovės pareigoms už 5500 Lt mėnesinį atlyginimą. Darbo sutartis buvo terminuotam laikui, buvo numatyta, kad ji sudaroma iki atskiro kreditorių (komiteto) nutarimo. Ieškovė 2012-04-01 išėjo nėštumo, o 2012-08-06 - vaiko priežiūros atostogų. 2014-02-12 ieškovė pateikė prašymą nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir nuo 2014-02-26 grįžo į darbą. Atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P., gavęs ieškovės prašymą grįžti į darbą, inicijavo atsakovo kreditorių komiteto susirinkimą, kuris 2014-02-25 priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė nuo 2014-02-26 nutraukti 2011-09-29 terminuotą darbo sutartį Nr. 197. 2014-02-25 atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. įsakymu Nr. 8A atšaukė ieškovę iš vaiko priežiūros atostogų. 2014-02-25 atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. įsakymu Nr. 51K atleido atsakovę iš darbo nuo 2014-02-26, vadovaujantis LR DK 126 str. 1 d. Mano, kad sudarydamas darbo sutartį atsakovas pasielgė neteisėtai pateikdamas pasiūlymą sudaryti terminuotą darbo sutartį, kadangi draudžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui. Ieškovės darbas atitinka nuolatinio pobūdžio darbą – (8 darbo valandos, 5 dienos per savaitę) bei realiai dirbto darbo, taigi pardavimų vadovės darbas yra nuolatinio pobūdžio. Darbo sutartyje numatytas terminas nustatytas netinkamai, kadangi jis leidžia darbdaviui vienašališkai savo nuožiūra nutraukti terminuotą darbo sutartį ir ieškovei nėra žinomas konkretus darbo sutarties terminas, t.y. iki kada konkrečiai ieškovė dirbs pagal terminuotą darbo sutartį. Tokiu būdu ieškovės interesai buvo pažeisti, ji neturėjo galimybės kontroliuoti darbdavį, kada kreditorių susirinkimas priims vienokį ar kitokį sprendimą. Nurodė, kad komitetas atleisti nesavarankiškai tai nusprendęs, bet šį kreditorių komiteto sprendimą inicijavo bankroto administratorius įgaliotas asmuo, kai tik ieškovė pateikė prašymą grįžti į darbą. Darbo sutartyje nurodyta ne konkreti formuluotė, todėl darbo sutartyje netinkamai buvo nustatytas darbo sutarties terminas, todėl pripažintina, kad buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Atsakovo BAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsilipime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-01 nutartimi 2011-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Bankroto administratorius 2011-09-07 registruotais laiškais įspėjo įmonės darbuotojus, kad po 15 darbo dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t.y. 2011-09-28, su jais bus nutrauktos darbo sutartys LR DK 137 str. ir Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. nustatytais pagrindais. 2011-09-29 buvo nutrauktos darbo sutartys su visais BAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. 2011-12-30 vykęs kreditorių susirinkimas nustatė darbuotojų skaičių, su kuriais gali būti sudarytos terminuotos darbo sutartys. Po darbo sutarčių nutraukimo BAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naujas terminuotas darbo sutartis, tame tarpe ir su ieškove. Bankroto administratorius 2014-02-18 kreipėsi į atsakovo kreditorių komitetą siūlydamas priimti nutarimą dėl ieškovės 2011-09-29 terminuotos darbo sutarties Nr. 197 nutraukimo. 2014-02-25 kreditorių komitetas priėmė nutarimą ir nuo 2014-02-26 nutraukė 2011-09-29 su ieškove sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 197. Atsakovo atstovė nurodė, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu ieškovas su dalimi darbuotojų sudarė terminuotas darbo sutartis. Su ieškove sudarytos terminuotos darbo sutarties terminas apibrėžiamas tam tikrų aplinkybių atsiradimu, t.y. atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas šios darbo sutarties atžvilgiu. Bankroto administratorius gavęs ieškovės pareiškimą grįžti į darbą , įvertino ar įmonė gali duoti ieškovei sutartyje sulygto darbo, ar gali pasiūlyti kito įmonėje esančio darbo pagal ieškovės turimą profesiją bei kvalifikaciją. Kadangi atsakovas ieškovės atostogų metu performavo savo veiklą, įmonė mažmeninės komercinės veiklos nebevykdo, pardavimų vadovas įmonei tapo nereikalingas, ieškovės neštumo atostogų metu niekas jos nepavadavo. Kadangi ieškovės ieškinys teisme gautas 2014-03-28, kai tuo tarpu ieškovė turėjo į teismą kreiptis iki 2014-03-26, prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys teisme gautas 2014-03-28, kai ieškinį teistumui dėl atleidimo galima pareikšti per 1 mėnesį, t.y. šiuo atveju ieškinys turėjo būti paduotas iki 2014-03-26. Lietuvos pašto čekis (b.l. 62) patvirtina, kad ieškinys teismui buvo išsiųstas 2014-03-25. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė nepraleido terminą ieškiniui pateikti, todėl ieškinio senatis netaikytina.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas atleido darbuotojus ir esant galimybei ir atsakovo poreikiams buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys su dalimi atsakovų darbuotojų. Byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2011-09-29 sudarė darbo sutartį Nr. 197, kuria buvo sutarta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo. Ieškovė priimta pardavimų vadove. Sutartyje numatyta, kad ieškovės darbo dienos trukmė yra 5 darbo dienos, 8 valandos. (b.l. 7-8). Ieškovė laikotarpiu nuo 2012-04-01 buvo išėjusi gimdymo atostogų, o nuo 2012-08-06 – vaiko priežiūros atostogų (b.l. 54). 2014-02-25 BAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. 8 A ieškovė atšaukta iš atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sueis dveji metai. (b.l. 9).
BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus 2014-02-18 pranešimu siūlė priimti nutarimą dėl E. A. 2011-09-27 terminuotos sutarties Nr. 197 nutraukimo. (b.l. 54)
2014-02-25 protokoliniu įrašu Nr. 12 dėl bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo, kuriuo nutarta nuo 2014-02-26 nutraukti 2011-09-29 terminuotą darbo sutartį Nr. 197, sudarytą tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavimų vadovės E. A.. (b.l. 12-13). 2014-02-25 BAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. 51 K atleido pardavimų vadovę E. A. iš darbo nuo 2014-02-26 pagal DK 126 str. 1 d. – suėjus sutarties terminui (b.l. 10).
Šiuo atveju ieškovė mano, kad su ja turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis bei terminuotos sutarties termino suėjimo momentas nurodytas netinkamai.
Ieškovės argumentas, kad su ja turėjo būti sudaroma neterminuota darbo sutartis (dėl nuolatinio darbo pobūdžio) atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė pagal terminuotą darbo sutartį į darbą pardavimų vadove priimta 2011-09-29, t.y. jau iškėlus atsakovui bankroto bylą.
Darbo kodekso 109 str. 2 d. numatyta, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys. Kadangi ieškovės darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, jam taikytinas Įmonių bankroto įstatymas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 19 str. 4 d., darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius. Taip pat ĮBĮ 19 str. 1 d. numatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Sistemiškai aiškinat šias normas konstatuotina, kad bankrutuojantį įmonė su darbuotoju gali sudaryti tik terminuotas darbo sutartis. Todėl šiuo atveju ta aplinkybė, kad ieškovės darbo pobūdis yra nuolatinio pobūdžio, darbo sutarties rūšiai įtakos nedaro.
Ieškovės argumentas, kad 2011-09-29 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje terminas apibrėžiantis sutarties pasibaigimo terminą yra neteisėtas ir netinkamas, atmestinas kaip nepagrįstas. Darbo Kodekso 109 str. 1 d. numatyta, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Pagal DK 110 str. 1 d., darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Iš 2011-09-29 darbo sutarties matyti, kad terminuotos darbo sutarties pasibaigimo terminas apibrėžtas tam tikrų aplinkybių atsiradimu, t.y. iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, o bankroto procesas apima tiek teismo, tiek ne teismo tvarka vykdomas įvairias procedūras, darytina išvada, kad konkrečia data termino nustatyti negalima, todėl sutarties terminas nustatomas konkrečių aplinkybių atsiradimu.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas performavo savo veiklą, nebevykdo mažmeninės komercinės veiklos, todėl atsakovui pardavimų vadovas tapo nebereikalingas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareigybių sąrašas 2014 m. vasario 26 dienai (b.l. 74-75). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus darbo sutartyje numatyti termino pabaigą, apibrėžtą aplinkybe, kad sutartis sudaroma iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo, darytina išvada, kad 2011-09-29 darbo sutartyje numatyta aplinkybė, kuriai esant laikoma, kad terminuota darbo sutartis pasibaigė, buvo konkrečiai apibrėžta. Šiuo atveju matyti, kad kreditorių susirinkimo sušaukimą dėl 2011-09-29 darbo sutarties nutraukimo įtakojo įmonės veiklos performavimas, t.y. pardavimo vadovo pareigybės atsisakymas.
ĮBĮ 11 str. 3 d. 17 punkte numatyta, kad administratorius šaukia kreditorių susirinkimus. Todėl ieškovės argumentas, kad tokį kreditorių sprendimą inicijavo ne savo iniciatyva, o bankroto administratoriaus įgalioto asmens vertintinas kritiškai. Administratorius bankroto procese užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, prižiūri, kaip vykdoma įmonės ūkinė komercinė veikla, todėl šiuo atveju administratorius įvertinęs tai, kad ieškovės pareigybė BAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikalinga, galėjo ir turėjo teisę siūlyti nutraukti 2011-09-29 darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinių ieškinio reikalavimų, t.y. pripažinti 2011-09-29 ieškovės sudarytą darbo sutartį Nr. 197 su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-25 nutraukimą pagal LR DK 126 str. 1 d., neteisėtu; nustatyti, kad 2011-09-29 darbo sutartis Nr. 197 yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovei 11000 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką nuo 4014-02-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Visi kiti šalių paaiškinimai, byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos. Atsakovas neprašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išvadas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.