- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- A-425-756/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05923-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei jo patikslinimu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2R-276(4R-694) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2R-276(4R-694)) ir įpareigoti VAGK iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784(12.4) (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-8784(12.4)) panaikinimo ir naujo sprendimo, kuriuo Agentūra būtų įpareigota užtikrinti trūkstamos paramos dalies apmokėjimą, priėmimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad VAGK Sprendimu Nr. 2R-276(4R-694) nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-8784(12.4). Pažymėjo, kad VAGK yra panaikinusi ankstesnį Agentūros sprendimą, tačiau tai Agentūrai neužkirto kelio priimti naują sprendimą, kuriuo Agentūra ignoravo VAGK suformuotą poziciją. Agentūros iš naujo priimtas Sprendimas Nr. BRK-8784(12.4) yra ne VAGK sprendimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, o pagrindas VAGK priimti naują sprendimą, kuriuo Agentūra būtų įpareigota užtikrinti trūkstamos paramos dalies išmokėjimą pareiškėjai. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti savo nuožiūra. Agentūra pabrėžė, kad pareiškėja skunde VAGK aiškiai nenurodė, ką konkrečiai ji skundžia ir kokius reikalavimus kelia, iš skundo nėra aišku, ar pareiškėja nori užtikrinti tinkamą VAGK sprendimo vykdymą, ar ginčija Agentūros Sprendimą Nr. BRK-8784(12.4). Agentūros manymu, VAGK turėjo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, skundą pareiškėja galėjo patikslinti dar kartą, aiškiai suformuluodama savo reikalavimą. Pareiškėjai skundo trūkumų nepašalinus, VAGK galėjo atsisakyti jį priimti, tačiau kitais pagrindais nei nurodyta VAGK Sprendime Nr. 2R-276(4R-694).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamas VAGK Sprendimas Nr. 2R-276(4R-694) priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1519 patvirtintų Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 18.2 punktu, t. y. VAGK atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustačiusi, kad skunde keliamas ginčas yra nepriskirtinas VAGK kompetencijai, nes tokiam ginčui nagrinėti Administracinių ginčų komisijų įstatyme yra įtvirtinta kitokia tvarka. VAGK Sprendime Nr. 2R-276(4R-694) rėmėsi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsnio nuostata, pagal kurią pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą, jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo komisijos sprendimo. Teismas konstatavo, kad VAGK turi teisę šiuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjų skundus. Iš esmės to neginčija ir pareiškėja, tačiau ji nesutinka su VAGK Sprendime Nr. 2R-276(4R-694) padaryta išvada, kad jos skundas yra dėl VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo įvykdymo užtikrinimo.Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime konstatavo, jog Agentūros 2015 m. liepos 17 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jį panaikino ir įpareigojo Agentūrą pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. mokėjimo prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūros Sprendimas Nr. BRK-8784(12.4) buvo priimtas, vadovaujantis minėtu VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. pateiktą mokėjimo prašymą. Agentūros Sprendime Nr. BRK-8784(12.4) nurodyta, kad pareiškėjai skiriama ne visa prašyta paramos suma, t. y. vietoje 39 715,17 Eur pareiškėjai skiriama 20 025,29 Eur. Taigi Agentūra ir po pakartotinio mokėjimo prašymo vertinimo nusprendė nekompensuoti dalies mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų. Nesutikdama su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VAGK, prašydama užtikrinti trūkstamos paramos dalies apmokėjimą. Vertindamas ginčijamo VAGK Sprendimo Nr. 2R-276(4R-694) teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pabrėžė, kad kreipdamasi į VAGK dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-8784(12.4) pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog Agentūra, priimdama naują sprendimą dėl paramos skyrimo, ignoravo VAGK pastabas, kurios lėmė VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Taigi pareiškėja patikslintame skunde iš esmės nurodė, kad Agentūra vėl priėmė sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo, o tai reiškia, kad pareiškėja nesutinka su tuo, kad Agentūra tinkamai įvykdė VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kreipdamasi į teismą pareiškėja pateikė kitokį minėtos situacijos vertinimą, t. y. pareiškėja nurodė, kad tai, jog Agentūra ignoravo VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo aprašomojoje dalyje suformuotą poziciją, nėra minėto VAGK sprendimo neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad VAGK pozicija dėl Agentūros 2015 m. liepos 17 d. sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms ir dėl VAGK galimybių įvertinti Agentūros veiksmų pagrįstumą yra suformuota ne aprašomojoje, o motyvuojamojoje VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalyje. Be to, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vertina tuos dokumentus, kuriais remiantis VAGK priėmė ginčijamą sprendimą. VAGK, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, spręsdama pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja neginčija VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo įvykdymo tinkamumo, o tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas VAGK Sprendimas Nr. 2R-276(4R-694), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAGK Sprendimą Nr. 2R-276(4R-694) ir Agentūros Sprendimą Nr. BRK-8784(12.4) bei įpareigoti VAGK iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-8784(12.4) panaikinimo ir naujo sprendimo, kuriuo Agentūra būtų įpareigota užtikrinti trūkstamos paramos dalies apmokėjimą, priėmimo. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai pasisakyti, ar išduos vykdomąjį dokumentą dėl VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, o jei neišduos, tuomet VAGK Sprendimas Nr. 2R-276(4R-694), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, jog dėl ankstesnio sprendimo turi būti išduotas vykdomasis dokumentas, yra neteisingas. Aplinkybė, kad pareiškėja yra nepatenkinta Agentūros, vykdant VAGK sprendimą, priimtu Sprendimu Nr. BRK-8784(12.4), yra pagrindas VAGK panaikinti šį Agentūros sprendimą, o ne pagrindas pareiškėjai kreiptis į administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra VAGK Sprendimo Nr. 2R-276(4R-694), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad: pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundu bei 2015 m. rugpjūčio 27 d. jo patikslinimu dėl trūkstamos paramos dalies grąžinimo kreipėsi į VAGK; VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-363(AG-267/01-2014) panaikino Agentūros 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. BRK-6715(12.4) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. mokėjimo prašymą bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; Agentūra, vykdydama VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, 2015 m. spalio 12 d. priėmė Sprendimą Nr. BRK-8784(12.4), kuriuo pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. pateiktą mokėjimo prašymą bei kompensavo dalį pareiškėjos prašomos skirti paramos; pareiškėja 2015 m. lapkričio 14 d. skundu bei 2015 m. lapkričio 30 d. jo patikslinimu dėl trūkstamos paramos dalies apmokėjimo kreipėsi į VAGK, nurodė, jog Agentūra Sprendimu Nr. BRK-8784(12.4), ignoruodama VAGK išaiškinimus, pareiškėjai vėl skyrė tik dalį paramos; VAGK 2015 m. gruodžio 3 d. Sprendimu Nr. 2R-276(4R-694) atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja kelia ginčą dėl VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja iš esmės ginčija VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo įvykdymo tinkamumą, o tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme, darė išvadą, jog ginčijamas VAGK Sprendimas Nr. 2R-276(4R-694), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog tai, kad ji yra nepatenkinta Agentūros, vykdant VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priimtu Sprendimu Nr. BRK-8784(12.4), yra pagrindas šį Agentūros sprendimą panaikinti, o ne pagrindas kreiptis į administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą.Agentūra su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka, nurodo, kad pareiškėja skunde VAGK nesuformulavo aiškaus reikalavimo, iš skundo nebuvo aišku, ar pareiškėja siekia užtikrinti VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymą, ar ginčija Agentūros Sprendimą Nr. BRK-8784(12.4). Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai VAGK skundžiamu Sprendimu Nr. 2R-276(4R-694), konstatavo, jog pareiškėja į VAGK kreipėsi dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1534 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), kuriame nustatyta, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (9 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (15 str. 1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą (16 str.). Vadovaujantis ABTĮ (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1507 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d.) 91 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka (1 d.). Jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos (2 d.).Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad teisę kreiptis į teismą dėl VAGK sprendimo vykdymo užtikrinimo pareiškėjas turi tik tais atvejais, kai toks sprendimas apskritai nėra vykdomas, t. y. kai viešojo administravimo subjektas neatlieka jokių veiksmų (nepriima administracinio akto) pagal VAGK sprendimą. Tokią išvadą suponuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsnio formuluotė „per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo“. Todėl atvejai, kai viešojo administravimo subjektai, vykdydami VAGK sprendimus, priima administracinius aktus, kurie pareiškėjų netenkina, nelaikytini VAGK sprendimo nevykdymu, o yra susiję su naujai priimto administracinio akto ginčijimu, t. y. viešojo administravimo subjektui priėmus sprendimą, pagrįstą naujais argumentais, pareiškėjas įgyja teisę šiuos argumentus skųsti teisės aktų nustatytą tvarka ir terminais, išdėstydamas dėl to savo motyvus, kurie nebuvo įvertinti prieš tai ginčą sprendžiant ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymėtina, jog tokios pozicijos, spręsdamas dėl VAGK sprendimų vykdymo užtikrinimo, laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-546-492/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VAGK 2014 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-363(AG-267/01-2014) panaikino Agentūros 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. BRK-6715(12.4) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. mokėjimo prašymą bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūra šį VAGK sprendimą įvykdė, t. y. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. kovo 13 d. mokėjimo prašymą bei priėmė dėl jo 2015 m. spalio 12 d. Sprendimą Nr. BRK-8784(12.4) (atsakovas aiškiai nurodė, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas – VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymas). Iš pareiškėjos skundo VAGK matyti, kad pareiškėjos netenkino Agentūros naujai priimtu Sprendimu Nr. BRK-8784(12.4) jai apskaičiuota mokėtina paramos suma, t. y. pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko iš esmės bei prašė užtikrinti trūkstamos paramos dalies apmokėjimą. Pažymėtina, jog būtent taip pareiškėjos skundo turinį iš pradžių įvertino ir VAGK, 2015 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. 2R-264(4R-653) nurodydama, jog iš pareiškėjos skundo ir jo priedų galima manyti, kad pareiškėjos netenkina Agentūros Sprendimas Nr. BRK-8784(12.4), bei nustatydama terminą skundo trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovą, ginčijamą aktą bei suformuluoti dėl jo savarankišką reikalavimą. Aplinkybė, kad tikslindama skundą pareiškėja VAGK, be kita ko, nurodė, jog naujai priimtame Sprendime Nr. BRK-8784(12.4) Agentūra neatsižvelgė į VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, savaime nereiškia, kad pareiškėja nesutinka su minėto VAGK sprendimo vykdymu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės yra vienas iš Agentūros naujai priimto Sprendimo Nr. BRK-8784(12.4) ginčijimo motyvų, o ne prašymas užtikrinti VAGK sprendimo vykdymą Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad VAGK nepagrįstai pareiškėjos 2015 m. lapkričio 14 d. skundą bei 2015 m. lapkričio 30 d. jo patikslinimą laikė prašymu užtikrinti tinkamą VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymą bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną VAGK kompetencijai. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog tiek 2015 m. lapkričio 14 d. skunde, tiek 2015 m. lapkričio 30 d. jo patikslinime pareiškėja nenurodė atsakovo, konkretaus skundžiamo veiksmo bei nesuformulavo reikalavimo, atitinkančio Nuostatuose įtvirtintas VAGK galimų priimti sprendimų rūšis. Vadovaujantis ABTĮ (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1507 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d.) nuostatomis, paduodant skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus (25 str. 2 d.). Nuostatų (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.) 18.3 ir 18.4 punktuose nustatyta, jog, įvertinęs skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, VAGK pirmininkas gali nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus, o per nustatytą terminą neištaisius skundo (prašymo) trūkumų – atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla yra pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto VAGK yra saistoma pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Taigi VAGK turi būti pakankamai aktyvi ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises bei pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Todėl tuo atveju, jeigu VAGK mano, kad pareiškėjo skundo pagrindas ir (ar) dalykas nėra pakankamai tikslus, ji turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Kaip minėta, šiuos veiksmus VAGK atliko 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2R-264(4R-653) nustatydama pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovą, ginčijamą aktą bei suformuluoti dėl jo savarankišką reikalavimą. Pareiškėjai pateikus 2015 m. lapkričio 30 d. patikslintą skundą, VAGK pirmininkas privalėjo vertinti, ar nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai buvo tinkamai pašalinti bei, ar pareiškėjai pateikus papildomus paaiškinimus, susijusius su tuo, jog Agentūra neatsižvelgė į VAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, neegzistuoja pagrindas pakartotinai pareiškėjai pasiūlyti patikslinti skundą. Įvertinęs šias aplinkybes, VAGK pirmininkas galėjo priimti sprendimą dėl pakartotinio termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo (Nuostatų 18.3 p.) arba atsisakyti priimti skundą tuo pagrindu, kad nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai nebuvo pašalinti (Nuostatų 18.4 p.), o ne atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną VAGK kompetencijai. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, netenkindamas pareiškėjos skundo ir pripažindamas, jog VAGK Sprendimu Nr. 2R-276(4R-694) pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant VAGK Sprendimą Nr. 2R-276(4R-694) ir įpareigojant VAGK pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pažymėtina, jog skundo priėmimo klausimą sprendžia VAGK, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VAGK priimti pareiškėjos skundą bei jį išnagrinėti iš esmės netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos I. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2R-276(4R-694) ir įpareigoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.