- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-383-513/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- Romanos Lankutienės
- Trečiasis asmuo
- Linas Saukaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1111-225/2017 pagal ieškovės Romanos Lankutienės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo Linas Saukaitis, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Romana Lankutienė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 9 753 Eur draudimo išmoką, 315,30 Eur palūkanų iki ieškinio pareiškimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:Ieškovė 2015-10-27 su atsakove sudarė transporto priemonės BMV (USA) 33281 2DR COUPE, valst. Nr. HUV330, draudimo sutartį. Sutarties galiojimo terminas iki 2016-10-29.2016-07-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadinta apdraustoji transporto priemonė, užpildyta eismo įvykio deklaracija. Ieškovė nurodė, jog pagal draudimo sutartį draudimo sumą sudarė transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną. AB „Lietuvos draudimas“ žalų eksperto 2016-08-02 surašytame Transporto priemonių techninės apžiūros akte ir pateiktoje išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę, pagal transporto priemonės apžiūros protokolą, skirtumas tarp transporto priemonės likutinės vertės (3 337 Eur) ir vardinės transporto priemonės vertės (13 150 Eur) sudarė 9 813 Eur, iš kurio atėmus draudimo sutartyje numatytą 60 Eur besąlyginę išskaitą, susidaro mokėtina draudimo išmoka.Atsakovė draudimo išmokos nemokėjo nurodydama, jog tiria eismo įvykio aplinkybes. Ieškovės advokatą informavo, jog perdavė bylą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Byla pridėta prie 2015 metais pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ieškovė pažymėjo, jog nei jai, nei automobilį vairavusiam L. Saukaičiui įtarimai nepareikšti, apie vykstantį ikiteisminį tyrimą jie nieko nežinojo.Ieškovės teigimu, situacija, kai neapibrėžtą laiką atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, pažeidžia jos, kaip draudėjos, teises.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:Atsakovė nurodė, kad atlikus šio ir kitų eismo įvykių tyrimą nustatyta, kad galbūt inscenizuotuose įvykiuose dalyvavo tie patys asmenys, todėl esant įtarimams, kad įvykiai yra suklastoti, medžiaga buvo perduota teisėsaugos institucijoms, Klaipėdos apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15471-15 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu), kuris nėra baigtas. Pagal Taisyklių 9.16.2 punktą draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, jei yra keliama baudžiamoji byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas, taisyklių 8.1.17 punktas numato draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas pateikė aiškiai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, todėl atsakovė negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos ir apie tai informavo ieškovę. Atsakovės teigimu, ji turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas (jo atstovas) pateikė aiškiai klaidingus duomenis. Argumentavo, jog įvykio tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo suponuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovės atstovas pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius. Manė, jog turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimą, o ikiteisminiam tyrimui turėjus logišką baigtį – ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovei iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 9 753 Eur draudimo išmoka, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1188 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pagrindiniai sprendimo motyvai:Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovės automobilis, draustas AB „Lietuvos draudimas“, 2016-07-29 eismo įvykio metu buvo sugadintas. Atsakovė apie eismo įvykį buvo informuota, eismo įvykio dalyviai pateikė rašytinius paaiškinimus apie įvykį, atsakovė apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, kuri, atskaičius besąlyginę išskaitą, sudarė 9 753 Eur, tačiau draudimo išmokos nesumokėjo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neneigė tarp automobilių buvusio kontakto ir žalos dydžio, tačiau eismo įvykio aplinkybės atsakovei sukėlė abejonių, todėl surinkta medžiaga buvo perduota Klaipėdos apskrities VPK. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pateikė informaciją, kad atsakovės pateikti duomenys apie 2016-07-29 eismo įvykį yra pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15471-15, atliekamo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, medžiagos. Procesinis sprendimas dėl įvykio nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nenurodė, kad ieškovė būtų pažeidusi draudimo sutarties sąlygas ar įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju, nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą atsakovę atleisti nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teismas konstatavo, jog pagrindas išmokėti draudimo išmoką yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, ir nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2016-07-29 ir daugiau negu metus laiko atsakovė nepriėmė sprendimo dėl šio eismo įvykio, todėl toks terminas negali būti pripažįstamas protingu ir nepažeidžiančiu ieškovės, kaip draudėjos, interesų. Teismas taip pat nenustatė Draudimo taisyklių 9.16.2 punkte nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti draudimo išmokos mokėjimą, nes duomenų, kad draudėjai ar trečiajam asmeniui, vairavusiam automobilį, būtų keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas, atsakovė nepateikė.Teismo vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl 315,30 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2016-08-03 (žalos apskaičiavimo dienos) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, priteisimo, nes draudikas pasinaudojo Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kreipėsi į policijos pareigūnus dėl eismo įvykio aplinkybių, o apie tyrimo eigą ieškovę informuodavo kas 30 dienų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-10-30 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Atsakovė pripažįsta faktines aplinkybes. Nurodo, jog atlikus šio ir kitų eismo įvykių tyrimą nustatyta, kad galbūt inscenizuotose įvykiuose dalyvavo tie patys asmenys, eismo įvykiai įvyko panašiomis aplinkybėmis, naudojant panašius objektus, todėl kilus įtarimams, kad įvykiai buvo suklastoti, žalos bylų medžiagos perduotos teisėsaugos institucijoms. Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15471-15 dėl sukčiavimo stambiu mastu, kuris tęsiasi iki šiol. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasi Taisyklių 9.16.2 ir 8.1.17 punktais negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos. Atsakovė argumentuoja, jog du kartus prašė civilinę bylą sustabdyti iki minėto baudžiamojo proceso pabaigos, kuriame nustatytos aplinkybės ir faktai turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities VPK 2017-05-19 raštu Nr. IBPS-S-70279 nurodė, kad procesiniai veiksmai yra atliekami ir dėl ginčo automobilio, tačiau teismas netenkino prašymų dėl bylos sustabdymo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas CPK normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, reiškiantį asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, todėl nebuvo išsiaiškintos visos teisingam ginčo išsprendimui būtinos aplinkybės ir nebuvo atskleista ginčo esmė. Ieškovė Romana Lankutienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Ieškovės teigimu, atsakovė ilgą laiką eismo įvykio netyrė ir netiria, o perdavė draudimo medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurios ją pridėjo prie dar 2015 m. pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriame nei ieškovė, nei transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo nefigūruoja jokiu statusu, jiems nepareikšti įtarimai, todėl apeliantė nepagrįstai Taisyklių 9.16.2 punkto pagrindu siekia atidėti draudimo išmokos išmokėjimą.Pažymi, jog draudikui tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių jis neišmoka draudimo išmokos, egzistavimą. Nurodo, jog sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), o atsakovės Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Pažymi, jog vartojimo sutarties sąlygos turi būti suprantamos ir aiškios, atitikti sąžiningumo principus. Atsakovės draudimo taisyklių 9.16.2 punkto nuostata „keliama baudžiamoji byla“ yra nekonkreti ir teisiškai neapibrėžta, nes šiuo metu galiojančiame BK tokios sąvokos ir stadijos nėra. Teigia, jog neapibrėžtumas turi būti aiškinamas vartotojo naudai, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą baudžiamosios bylos iškėlimu laikomas kaltinamojo akto perdavimas teismui (BK 220 straipsnis).Ieškovės teigimu, atsakovė negali nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir nepagrįstai remiasi Taisyklių 8.1.17 punktu, numatančiu draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas pateikė aiškiai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o spėjimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja minėtame punkte numatyta sąlyga. Mano, kad apeliantė piktnaudžiauja teise be pagrindo skųsdama savo klientus dėl draudžiamųjų įvykių ikiteisminio tyrimo institucijoms ir taip vilkindama draudimo išmokų išmokėjimą.Ieškovė pažymi, jog teismas netenkino atsakovės prašymų stabdyti bylą, tačiau teismo nutarčių atsakovė neskundė. Apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl civilinės bylos nesustabdymo, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė nurodo kasacinio teismo praktiką, paneigiančią jos argumentus dėl bylos sustabdymo būtinumo. Ieškovė pažymi, jog atsakovė teismo sprendimą iš dalies įvykdė, t. y. po apeliacinio skundo padavimo draudimo išmoką sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnio). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog šalys 2015-10-27 sudarė transporto priemonės – automobilio BMV (USA) 33281 2DR COUPE, valst. Nr. HUV330, draudimo sutartį. Sutarties galiojimo terminas nuo 2015-10-30 iki 2016-10-29. 2016-07-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadinta apdraustoji transporto priemonė, užpildyta eismo įvykio deklaracija. Pagal draudimo sutartį draudimo sumą sudaro transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas 2016-08-02 surašė Transporto priemonių techninės apžiūros aktą ir 2016-08-03 pateikė išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1745634, t. y. skirtumas tarp transporto priemonės likutinės vertės (3 337 Eur) ir vardinės transporto priemonės vertės (13 150 Eur) sudaro 9 813 Eur, atėmus draudimo sutartyje numatytą 60 Eur besąlyginę išskaitą, skirtumas sudaro draudėjai mokėtiną 9 753 Eur draudimo išmoką.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl draudiko delsimo išmokėti apskaičiuotą draudimo išmoką. Atsakovė tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į ieškinį argumentavo tuo, jog negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes kilus abejonių, kad įvykis galėjo būti inscenizuotas, įvykio medžiagą perdavė teisėsaugos institucijoms, medžiaga pridėta prie Klaipėdos apskrities VPK pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15471-15 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu), kuris nėra baigtas, medžiagos. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už nustatytą įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (nurodyto straipsnio 7 dalis). Byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2016-07-29 įvyko eismo įvykis. Atsakovė taip pat nenurodė, kad ieškovė būtų pažeidusi pareigą informuoti apie įvykusį įvykį, neteikusi duomenų apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes ar kitaip pažeidusi sudarytos sutarties sąlygas. Iš atsakovės procesinių dokumentų ir paaiškinimų matyti, jog jai kilo abejonių dėl galbūt inscenizuoto įvykio, todėl medžiagą perdavė ikiteisminio tyrimo institucijoms, medžiaga, pagal Klaipėdos apskrities VPK pateiktą informaciją, pridėta prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15471-15 dėl sukčiavimo stambiu mastu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir atsakovė nenurodo, kad ieškovei ar eismo įvykio metu sugadintą automobilį vairavusiam asmeniui būtų pareikšti įtarimai ar jie turėtų kitą statusą ikiteisminiame tyrime, taip pat nėra ir atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl šių asmenų būtų atliekami ar atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir procesinis sprendimas nepriimtas. Pagal šalių sudarytos draudimo sutarties Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 8.1.17 punktą, kuriuo argumentuoja atsakovė, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jeigu draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė aiškiai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Duomenų, kad egzistuoja šio punkto taikymo sąlygos, atsakovė nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė dėsto tik subjektyviu suvokimu grįstus abstrakčius teiginius, kad eismo įvykis galbūt suklastotas, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atlikus šio ir kitų eismo įvykių tyrimą nustatyta, kad galbūt inscenizuotose įvykiuose dalyvavo tie patys asmenys, eismo įvykiai įvyko panašiomis aplinkybėmis, naudojant panašius objektus, ir tai, kad medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo suklastojo arba pateikė aiškiai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Nei suklastojimo, nei aiškiai klaidingų duomenų pateikimo faktai nagrinėjamu atveju nenustatyti, atsakovė nenurodė, nei kas konkrečiai, nei kokius suklastotus ar aiškiai neteisingus duomenis dėl eismo įvykio būtų pateikęs, nepateikė įrodymų ir dėl to, ar parašė pareiškimą dėl ieškovės ar automobilį vairavusio asmens galbūt nesąžiningų veiksmų, nors argumentuoja, kad tokių abejonių jai kilo, ar iš viso šiuo požiūriu ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų dėl ieškovės ar vairuotojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė Taisyklių 8.1.17 punkto taikymo pagrindo egzistavimo ir sutintina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų, kurie būtų pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, o atsakovę atleisti nuo draudimo išmokos mokėjimo, nepateikta. Taisyklių 9.16.2 punkte numatyta galimybė atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovei (draudėjai) ar trečiajam asmeniui dėl įvykio būtų pareikštas civilinis ieškinys, keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas. Šiuo atveju įvykio dokumentai buvo perduoti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes draudikas įtarė, kad autoįvykis galbūt buvo inscenizuotas. Draudikas informavo draudėją apie tai, kad nemoka išmokos laukdamas tyrimo rezultatų, be to, po teismo sprendimo, 2017-12-07, išmoka buvo sumokėta. Todėl teismas pagrįstai nepriteisė palūkanų nuo 2016-08-03 (žalos apskaičiavimo dienos) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nurodytas draudiko atliekamas tyrimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, juo labiau jog šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 30 dienų nuo reikiamų duomenų gavimo terminas sprendimui priimti – įvykį pripažinti draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju. Tuo tarpu Taisyklių 9.15 ir 13.6.2 punktuose šis terminas yra trumpesnis ir numatyta, jog draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui. Ieškovė draudikui pateikė eismo įvykio deklaraciją, ji ir automobilį vairavęs asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi papildomų duomenų, o ieškovė jų neteikusi, nėra, taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi aiškiai neteisingus, klaidingus duomenis ar kad dėl jos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovei įvykdžius sutartyje numatytas pareigas, jas privalo įvykdyti ir atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei apskaičiavus išmoką ir ilgiau kaip metus nepriimant sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, toks terminas negali būti pripažįstamas protingu, proporcingu ir nepažeidžiančiu draudėjos interesų. Atsakovei argumentuojant teisės į tinkamą procesą pažeidimu, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog šį pažeidimą apeliantė sieja su civilinės bylos nestabdymu dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-06-14 ir 2017-09-13 nutartimis netenkinti atsakovės prašymai dėl civilinės bylos sustabdymo. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 163 (privalomas bylos sustabdymas) ir 164 (neprivalomas bylos sustabdymas) straipsniuose, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, vykstantis ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-3-411/2005 ir Nr. 3K-3-238/2006). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, jog nesustabdžius civilinės bylos buvo apribotos jos teisės ir galimybės teikti įrodymus. Visų pirma, atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai vykstantis ikiteisminis tyrimas susijęs su civiline byla, ar tarp jų yra prejudicinis ryšys, kokios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bus reikšmingos civilinėje byloje. Antra, prejudicinę galią galėtų turėti tik galutinis teismo sprendimas arba nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai ar atskiri veiksmai. Taigi stabdyti bylą nėra įstatyme nustatytų pagrindų – ikiteisminio tyrimo atlikimas, net jeigu jis ir yra susijęs su civiline tvarka nagrinėjamu ginču, nėra privalomas bylos sustabdymas (CPK 163 str. 4 p.). Nenustatyta, kad būtų apribota atsakovės teisė įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją, leistinomis priemonėmis CPK nustatyta tvarka. Apeliantės teiginiai dėl, jos teigimu, suvaržytų teisių vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio, grįsti jos spėjimais ir abejonėmis dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių ir pateikti siekiant pateisinti delsimą sumokėti draudimo išmoką. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teismas atsakovės prašymu 2017-08-14 teismo posėdyje iki 2017-09-13 atidėjo bylos nagrinėjimą ir pareikalavo ikiteisminio tyrimo duomenų iš Klaipėdos apskrities VPK. 2017-08-23 pateikta tik abstraktaus pobūdžio informacija, jog ikiteisminis tyrimas vis dar atliekamas. Tačiau atsakovė taip ir nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas dėl ieškovės ar trečiojo asmens arba būtų susijęs būtent su 2016-07-29 įvykusiu eismo įvykiu. Taigi byloje nėra įrodymų, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ar atskiri procesiniai veiksmai apskritai susiję su byloje dalyvaujančių asmenų galbūt neteisėta veika ir kad tai yra kliūtis išnagrinėti šią civilinę bylą, todėl nėra pagrindo bylą stabdyti kitu pagrindu (CPK 164 str. 4 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju draudimo medžiagos perdavimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nelaikytinas tinkamu atsakovės pareigos tirti įvykio aplinkybes įvykdymu. Draudikas turi visas galimybes atlikti tyrimą ir tik po atlikto savarankiško tyrimo, surinkęs reikšmingą informaciją ir nustatęs, kad draudėjo veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tuo tarpu šiuo atveju atsakovė iš esmės pati tyrimo neatliko, sprendimo nepriėmė, o surinktą medžiagą perdavė ikiteisminio tyrimo institucijoms ir šiuo pagrindu taikė Taisyklių 9.16.2 punktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 13 punkto motyvais, atsakovei neįrodžius teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 9.16.2 punkte numatytą galimybę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, konstatuotina, jog atsakovei ilgą laiką nevykdžius savo prievolės ieškovė iš esmės patyrė nuostolių, kurių atlyginimo turi teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio pagrindu. Įvertinus faktą, kad draudimo išmoka buvo išmokėta 2017-12-07, teismo sprendimas tikslintinas – 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisėtinos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-10 iki 2017-12-07 (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 sr. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 600 Eur, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti, kad 5 procentų metinės palūkanos nuo 9 753 Eur sumos ieškovei Romanai Lankutienei iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteistos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-10 iki 2017-12-07.
Priteisti Romanai Lankutienei 600 Eur (šeši šimtai eurų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“.