Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-1111-225/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
e2-1111-225/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00644-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
L. S.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Ci­vi­li­nė by­la Nr. e2-1111-225/2017
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00644-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.1.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo L. S. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9753 Eur draudimo išmoką, 315,30 Eur palūkanų iki ieškinio pareiškimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2015-10-27 su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį dėl automobilio BMV (USA) 33281 2DR COUPE, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo terminas iki 2016-10-29. 2016-07-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadinta apdraustoji transporto priemonė, užpildyta eismo įvykio deklaracija. Pagal draudimo sutartį draudimo sumą sudaro transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas 2016-08-02 surašė Transporto priemonių techninės apžiūros aktą bei pateikė išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą. Iš išvados matyti, jog skirtumas tarp transporto priemonės likutinės vertės (3337 Eur) ir vardinės transporto priemonės vertės (13150 Eur) sudaro 9813 Eur, ši suma, atėmus draudimo sutartyje numatytą 60 Eur besąlyginę išskaitą, sudaro mokėtiną draudimo išmoką. Atsakovas draudimo išmokos nemoka, formaliai nurodydamas, jog tiria eismo įvykio aplinkybes, tik kreipusis advokatui, pranešė, jog perdavė draudimo bylą ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurios ją prijungė prie 2015 metais pradėto ikiteisminio tyrimo, nors nei ji, nei automobilį vairavęs L. S. ikiteisminiame tyrime nefigūruoja jokiame statuse ir apie ikiteisminį tyrimą nieko nežino. Tokia situacija, kai neapibrėžtą laiką atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, pažeidžia jos, kaip draudėjos, teises.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, patvirtino, jog jo atstovaujamoji apie atliekamą ikiteisminio tyrimą neturi jokios informacijos, jai ar trečiajam asmeniui įtarimai nėra pareikšti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog atsakovui atlikus šio ir kitų eismo įvykių tyrimą buvo nustatyta, kad įtariamai inscenizuotuose įvykiuose dalyvavo vis tie patys asmenys, esant įtarimams, kad įvykiai yra suklastoti, medžiagos buvo perduotos teisėsaugos institucijoms, Klaipėdos AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-15471-15 pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas stambiu mastu) kuris tęsiasi iki šiol. Taisyklių 9.16.2 p. numato, kad draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, jei yra keliama baudžiamoji byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pradėtas teismo procesas, taisyklių 8.1.17 p. numato draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos ir apie tai informavo ieškovę.

Atsakovo atstovas pabrėžė, jog svarbu nustatyti, ar ieškovės atstovas, teikdamas informaciją apie eismo įvykį sakė tiesą, ar pateikta informacija buvo klaidinga. Atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas (jo atstovas) pateikė žinomai klaidingus duomenis, pats ginčo įvykio tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo fakto jau rodo, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovės atstovas pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius. Mano, jog atsakovas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimą, o minėtam ikiteisminiam tyrimui turėjus logišką baigtį ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Trečiasis asmuo L. S. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės automobilis, draustas AB „Lietuvos draudimas“ 2016-07-29 eismo įvykio metu buvo apgadintas. Atsakovas apie eismo įvykį buvo informuotas, eismo įvykio dalyviai pateikė rašytinius paaiškinimus apie įvykį, atsakovas apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, kuri, atskaičius besąlyginę išskaitą, sudaro 9753 Eur, tačiau draudimo išmokos iki šiol nesumokėjo. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, atstovo paaiškinimų teisme matyti, jog atsakovas neneigia tarp automobilių buvusio kontakto, žalos dydžio, tačiau eismo įvykio aplinkybės sukėlė abejones ir surinkta medžiaga buvo perduota Klaipėdos AVPK.

Iš Klaipėdos AVPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo pateikti duomenys apie 2016-07-29 eismo įvykį yra pridėti prie ikiteisminio tyrimo, atliekamo pagal BK 182 str. 2 d. medžiagos Nr.01-1-15471-15. Procesinis sprendimas dėl įvykio nėra priimtas.

Civilinio kodekso (toliau CK ) 6.987 str. 1 d. nustatyta, jog draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už nustatytą įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudiminis įvykis.

AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau draudimo taisyklių) 7.1 p. nurodytas draudžiamųjų įvykių, 8.1 p. – nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Tokių duomenų, jog ieškovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas, atsakovas nenurodo, bylos medžiaga patvirtina, jog apie įvykį buvo pranešta, įvykio dalyviai bendradarbiavo (pateikti rašytiniai paaiškinimai). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką (LAT 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-32/2009). Tokių konkrečių aplinkybių atsakovas teismui nenurodė ir duomenų, kurie būtų pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju bei atsakovą atleisti nuo draudimo išmokos mokėjimo nepateikė.

Pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Šiuo atveju ieškovas nėra priėmęs sprendimo pripažinti įvykį draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, motyvuodamas tuo, kad kilo abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių. Draudimo įstatymo 98 str. nustatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tačiau tas tyrimas negali tęstis neapibrėžtą laiką. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko 2016-07-29, ir daugiau negu metus laiko atsakovas nepriėmė sprendimo dėl šio eismo įvykio, šis terminas negali būti pripažįstamas protingu ir nepažeidžiančiu ieškovės, kaip draudėjos, interesų.

Konstatavus, jog nėra pagrindo 2016-07-29 įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti 9753 Eur draudimo išmoką.

Draudimo taisyklių 9.16.2 p. numato atsakovo teisę atidėti draudimo išmokos mokėjimą, jeigu draudėjui yra keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos. Tokių duomenų apie draudėją ar trečiąjį asmenį, vairavusį automobilį, atsakovas nepateikė.

Kaip numato Draudimo įstatymo 98 str. 3 d., draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog atsakovui kilus abejonių, jis šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į policijos pareigūnus dėl eismo įvykio aplinkybių, ieškovę nustatyta tvarka, kas 30 dienų, informuodamas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 315,30 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016-08-03 (žalos apskaičiavimo dienos) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (219 Eur) bei išlaidos advokatui (969 Eur) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 96,9 % (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 9753 (devynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris Eur) draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1188 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. L. .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė