Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-83-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2A-83-555/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. J., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
S. R., G. R., J. R.
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Regina Kvalitienė
Kategorijos
  • 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-83-555/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Joana Kvaselytė
Procesinio sprendimo kategorija 25.2;30.10;114.11;121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovei advokatei Reginai Kvalitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams A. J., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. R., G. R. ir J. R. dėl statinio nugriovimo ir įsakymo nuginčijimo bei pagal atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei A. R., atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims S. R., G. R. ir J. R. dėl teisės pripažinimo parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. J. nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. sav., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, prašo pripažinti jai teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymą Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė A. R. ir tretieji asmenys S. R., G. R. ir J. R. įsigijo ir yra 0,82 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, iki 2006 m. rugpjūčio 29 d. šio žemės sklypo teisėtu naudotoju buvo ieškovės A. R. tėvas K. R., gretimo žemės sklypo savininkas atsakovas A. J. ant žemės sklypo ribos, skiriančios jo ir ieškovės A. R. žemės sklypus, pasistatė baldų gamybos cechą – didelės apimties gamybinės paskirties objektą, nors atsakovui A. J. buvo išduotas leidimas statyti atitinkamą statinį 6 metrų atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, t.y. tokiu minimaliu atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos, kurį numato 2010-07-27 patvirtintos bendros Priešgaisrinės saugos taisyklės Nr. 123, Gamybinės paskirties statybos statinių techninis reglamentas STR2.0207:2004. Būtent todėl šis pastatas yra pastatytas savavališkai, t.y. be leidimo ir neturint kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, ir jį reikia nugriauti. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-10-10 faktinių duomenų patikrinimo pažyma, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-09-17 raštas ir detalaus plano brėžinys. Toks savavališkai ant žemės sklypų ribos pastatytas statinys pažeidžia ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R., G. R. ir S. R. teises, kadangi, jiems norint statyti pastatą savo žemės sklype, bus taikomi statybos reglamentuose numatyti 3 ir 6 metrų minimalūs atstumai.

Atsakovas A. J. priešieškiniu prašė teismo pripažinti jam teisę parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinio dalį dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymo Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, atmetė, o ieškinio dalį dėl atsakovo A. J. įpareigojimo nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. sav., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas paliko nenagrinėta, priešieškinį dėl teisės parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., pripažinimo paliko nenagrinėtu.

Atsiliepimas

Atsakovo A. J. atstovė advokatė Regina Kvalitienė prašė teismo ieškovės A. R. reikalavimui panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, taikyti CK 1.125 str. 3 d. nustatytą sutrumpintą 3 mėn. ieškinio senaties terminą, o atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 33 str. nuostatą, jog toks reikalavimas turi būti pareikštas per 1 mėn. nuo jo sužinojimo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovė A. R. 2008-01-10 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių, prašydama nustatyti, ar ant jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r. sav., ribos A. J. pastatyti baldų gamybos cechas, stoginė yra pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 15), negavusi atsakymo, pakartotinai kreipėsi 2008-05-28 su prašymu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriui (t. 1, b.l. 12), administracija 2008-06-16 raštu į 2008-05-28 ieškovės prašymą (t. 1, b.l. 13) atsakė, nurodydama, jog kaimynystėje esančio žemės klypo savininkas A. J. nesikreipė į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimą stoginės statybai, o iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nėra gautas pranešimas apie savavališkai vykdomus darbus žemės sklype (jo dalyje), kuriame pagal statinio projektą numatoma vykdyti statybą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-06-17 raštu informavo ieškovę, kad duomenų apie A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., ant sklypo ribos pastatytą baldų gamybos cechą Nekilnojamojo turto registre nėra, t.y. minėtas statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 20). Ieškovė A. R. pareiškė ieškinį 2008-06-28, o ieškinio senaties terminas reikalavimui panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, baigėsi 2008-07-28, todėl teismas atsakovo atstovės prašymą taikyti senatį minėtam reikalavimui laikė nepagrįstu ir atmestinu. Teismas nurodė, kad byloje tarp ieškovės A. R. ir atsakovo A. J. kilo ginčas dėl to, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ yra neteisėtas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kadangi buvo pažeistos detaliųjų planų rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros, t.y. pažeisti teritorijų planavimo įstatymo tikslai, fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesų dėl žemės sklypų naudojimo ir plėtojimo sąlygų derinimo principas, nesudaryta sutartis su planavimo organizatoriumi dėl detaliojo plano rengimo, detalusis planas netinkamai svarstytas viešai – neišsamus ir klaidinantis skelbimas laikraštyje, detaliojo plano brėžinys parengtas ant senesnio kaip 1 m. topografinio inžinierinio plano, detalųjį planą patvirtino netinkamas subjektas. Taip pat nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros metu galioję Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 170, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 ir Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-08-18 nutarimu Nr. 1079. Kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimu Nr. 710 (t. 2, b.l. 143-145) Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, o Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 218 buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, kuriame pastoginė pastatyta ant žemės sklypo ribos (t. 1, b.l. 21, t. 2, b.l. 146), teismas, sistemiškai vertindamas aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas dėl subjekto, turinčio teisę tvirtinti detaliuosius planus, darė išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 710, kuriuo Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, neprieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, yra priimtas tinkamo subjekto. Teismas, įvertinęs informacinių pranešimų dėl rengiamo žemės sklypo detalaus plano tinkamumą ir išsamumą, sprendė, kad informacinių pranešimų turinys yra pakankamas ir aiškus, kad ieškovė A. R. ir tretieji asmenys J. R., G. R. ir S. R., būtų galėję suprasti, kokioje teritorijoje ir kokio žemės sklypo detalųjį planą ketinama rengti bei kiek šio detaliojo plano įgyvendinimas įtakos jų teises, teisėtus interesus bei prievoles, todėl ieškovės argumentai dėl detaliojo plano netinkamo svarstymo viešai procedūros, neišsamių ir klaidinančių skelbimų laikraštyje laikė nepagrįstais. Aplinkybes, jog detaliojo plano brėžinys parengtas ant senesnio kaip 1 metai topografinio inžinierinio plano bei tai, kad byloje nepateikta sutartis su planavimo organizatoriumi dėl detaliojo plano rengimo, teismas nelaikė pakankamu pagrindu pripažinti atitinkamą teritorijos planavimo dokumentą neteisėtu. Pažymėjo jog pagal Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, 36 p. detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti 3 m., todėl nagrinėjamu atveju detaliojo plano brėžinys, parengtas ant senesnio kaip 1 metai topografinio inžinierinio plano, yra planavimo užduoties trūkumas, tačiau neesminis viso detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros pažeidimas. Teismas, įvertinęs visumą įrodymų, darė išvadą, kad detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros atitinka imperatyvias tuo metu galiojusių teisės aktų normas su neesminiais pažeidimais, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ yra teisėtas ir pagrįstas – pagrindo jį naikinti ieškovės A. R. nurodomais motyvais nėra. Taip pat teismas nurodė, jog ginčo statinys buvo pastatytas apie 1996-1997 metus, todėl šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje reglamentavo 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. I-1240 bei Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintos taisyklės dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo (RSN 158-94). Pagal byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą kad stoginė (gamybinis pastatas) pastatyta nesilaikant 1996-10-07 išduotam statybos leidime Nr. 142 numatytų reikalavimų, t.y. minimalaus 6 m atstumo nuo žemės sklypo ribos tačiau yra pradėta statinio įteisinimo procedūra pagal šiuo metu galiojančius įstatymus. Nurodė, jog teismo kompetencija, kiek tai liečia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų nuostatų taikymą, nagrinėjamo ginčo atveju tiek ieškovės pareikšto reikalavimo nugriauti ginčo statinį, tiek atsakovo A. J. pareikšto priešieškinio ribose pripažinti teisę šį statinį legalizuoti yra ribota (CK 1.138 str. 1 d.), įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovui galint šia tvarka pasinaudoti bei pradėjus ja naudotis, šios subjektinės teisės įgyvendinimo terminas griežtai siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinio dalis dėl atsakovo A. J. įpareigojimo nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas bei atsakovo A. J. priešieškinį paliko nenagrinėtais (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Ieškinio dalį atmetus, teismas iš ieškovės A. R. priteisė 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo A. J. naudai ir 138,73 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas tinkamai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius tiek materialinės teisės normas, tiek procesinės teisės normas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas, priešieškinio dalyje byla nutrauktina. Nurodo, kad byloje neginčytinai konstatuota, kad atsakovas A. J. savavališkai, neturint leidimo ir projekto pasistatė gamybinės paskirties statinį. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 4.103 str. nuostatas, bei LR Statybos įstatymo nuostatas. Nurodo, kad šių teisės aktų analizė neginčytinai numato, jos - apeliantės, kaip kaimyninės žemės sklypo savininkės teisę, kreiptis į teismą dėl ant sklypo ribos pastatyto statinio nugriovimo, tačiau šios ar kitos teisės normos nenumato jokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl apylinkės teismas palikdamas nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti statinį netinkamai aiškino ir taikė aukščiau minėtas įstatymo normas bei pažeidė CPK 296 str. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad įstatymo leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir dėl to pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Analogiškai neteisingai paliktas nenagrinėtu ir priešieškinys, kuriuo prašė pripažinti teisę parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį-stoginę. Šiuo atveju ši bylos dalis nutrauktina CK 2.936 str. l d. pagrindu (jei byla nenagrinėtina teisme). Teigia, kad byloje yra nagrinėjama tokia teisinė situacija, kai ieškovas savavališkai pasistatė stoginę, pažeisdamas tiek LR Statybos įstatymo, tiek statybos techninių reglamentų nuostatas, tiek jos - apeliantės, bei trečiųjų asmenų teises, dėl ko statinys turėtų būti nugriautas. Taip pat teigia, kad byloje kilo ginčas dėl gretimo sklypo savininko nuosavybės teisių galimo pažeidimo kaimyninio sklypo savininkui vykdant statybą savo sklype. Statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį ir kita, tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį, kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos - tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų. Apeliantės nuomone, nors teismas ir konstatavo, kad iš 1996-09-16 plano (t. 1, b.l. 40-41) matyti, kad atsakovui A. J. buvo paruoštas pastoginės projektas ir 1996-10-07 Kauno apskrities Valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos leidimu Nr. 142 (kuris galiojo iki 1996-11-30) jam leista statyti pastoginę 6 m atstumu nuo jo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r. sav., registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (2006-12-11 sklypui suteiktas adresas –(duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r.) ribos, tačiau teismas netinkamai vertino šiuos dokumentus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Detaliųjų planų taisykles, galiojusias detalaus plano tvirtinimo metu. Kadangi detalus planas buvo patvirtintas 2004-04-15, todėl santykiams kvalifikuoti taikytina tuo laikotarpiu galioję teisės aktai - tuo metu galiojusi LR Teritorijų planavimo įstatymo redakcija Nr. I-1120. Nurodo, kad išanalizavus minėto įstatymo 2, 3, 19 straipsnių nuostatas, akivaizdu, jog neteisus teismas nurodydamas, kad ginčijamas 2004-04-15 detalus planas nepažeidžia ieškovės ir trečiųjų asmenų teisių. Tačiau teismas nevertino tai, kad tvirtinant detaliojo plano sprendinius, nebuvo paisoma aplinkybės, kad ginčo statinys pastatytas ne pagal leidimą ir projektą, nors aiškinamame rašte (bl.1.44) nurodyta, kad sklype yra gamybiniai pastatai ,kurių teisinė registracija atlikta 1994 metais, 1996-10-07 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 142. Taigi detaliojo plano rengėjai nepagrįstai nevertino prie detaliojo plano prijungtų dokumentų, iš kurių buvo akivaizdu, kad ginčo statinys pastatytas savavališkai neišlaikant 6 metų atstumo (b.l. 39,40,41), ir kad detaliojo plano sprendiniai prieštaravo statybos normoms. Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 p. imperatyviai numato, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d. redakcija numatė, kad „detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus", todėl ginčijamas 2004-04-15 įsakymas yra priimtas asmens, neturinčio teisės jį priimti. Taip pat pažymėjo, kad 1996 metais leidimas buvo išduotas statyti ne gamybinės paskirties statiniui, o medinei pastoginei su šiferio danga, tik 2004-04-15 detaliuoju planu buvo numatyta sklype esančius pastatus rekonstruoti ir juose įrengti stalių dirbinių ir baldų gamybos cechą, taigi 1996 metais galiojo LR statybos ir urbanistikos ministerijos RSN Priešgaisriniai reikalavimai RSN134-92 , kurie numatė 6 metrų atstumo būtinybę. Apeliantės nuomone, detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos pažymėta ginčo pastato vieta neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (leidime nustatyta 6 metrų atstumas nuo sklypo ribos), todėl toks detalus planas negalėjo būti patvirtintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai A. J. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus (CPK 329 straipsnis).

Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje pagal apeliaciniame skunde suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, kuriuo patvirtintas A. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone detalusis planas bei statybų teisinių padarinių (dėl CK 4.103 straipsnio taikymo).

Teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra teritorijos ir žemės naudojimo tikslinei paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti (Teritorijų planavimo Nr. I-1120 įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal pirmiau nurodyto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį detalusis planas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnyje nurodyti detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai: 1) statybos, rekonstrukcijos arba griovimo darbų numatymas 2) žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas 3) žemės paėmimams visuomenės poreikiams 4) žemės gelmių išteklių naudojimas, vandens išteklių naudojimo pobūdžio keitimas 5) žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio arba žemės naudmenų sudėties pakeitimas, želdynų teritorijos tvarkymas 6) teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas 7) miško naudojimas ir atkūrimas visose miško valdose, išskyrus savininkų, turinčių iki 3 ha miško nesančio saugomose teritorijose. Planavimo sąlygose, ginčijamo detaliojo plano dokumentams rengti (b.l.32, 1 t.), numatyti planavimo tikslai, uždaviniai - įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbinių ir baldų gamybos cecho įrengimui. Minėtu detaliuoju planu ir buvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ginčijamu detaliuoju planu nebuvo sprendžiama naujų pastatų statyba, numatyta sklypo teritorija, kurioje statytojas, įgyvendindamas savo interesą pastatyti ar rekonstruoti statinį, privalės statybą suderinti su viešaisiais tikslais bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog detaliuoju planu yra įteisinta pastogės statyba, kuri pastatyta nesilaikant statybos leidime numatytų reikalavimų.

Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, ir jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. Detalusis planas netvirtinamas jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis) .

Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės nurodytus argumentus dėl viešo svarstymo procedūrų pažeidimo ir dėl detaliojo plano parengimo ant senesnio nei 1 metai topografinio inžinierinio lapo bei, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog byloje pateikti informaciniai pranešimai yra pakankami ir aiškūs, iš kurių ieškovė turėjusi galimybę suprasti kokioje teritorijoje ir kokio žemės sklypo detalųjį planą ketinama rengti bei kiek plano rengimas gali turėti įtakos jų teisėms. Lietuvos Respublikos Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Taisyklių 40 punkte nustatytų nuostatų pažeidimas, atsižvelgiant į Taisyklių 36 punkte nustatytas nuostatas pagrįstai įvertintinas kaip mažareikšmis, neturintis įtakos detaliojo plano sprendinių teisėtumui.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas taip pat kilo ir dėl teisės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti ginčo detalųjį planą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba jos valdyba tarybos pavedimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliuosius planus. Savivaldybių tarybos tam tikrais atvejais teisę priimti tam tikrus sprendimus gali perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams

Nagrinėjamojoje byloje pareikštas reikalavimas nugriauti statinį, kuris pastatytas nesilaikant statybos leidime numatytų reikalavimų.

CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ir negali priimti kito sprendimo tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Pagal CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalį teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisėtumo, visais atvejais turėjo priimti vieną iš dviejų šioje nuostatoje nurodytų sprendimų ir neturėjo galimybės priimti kito sprendimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių.

CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Šiuos santykius reglamentuoja ir kiti teisės aktai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (2010 m. liepos 2 d. redakcija) statinio statyba laikoma savavališka, jei neturima galiojančio statinio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą nugriauti statinį nurodė, kad statinys pastatytas ant sklypo, kurį ji įsigijo 2006-08-29 sandorio pagrindu, ribos, nors pagal išduotą statybos leidimą, statinį leista statyti 6 metrų atstumu nuo ieškovės įsigyto žemės sklypo ribos.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.).

CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančią teisę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo priimta ir įsigaliojusi nauja CK 4.103 straipsnio redakcija, o buvusi šio straipsnio redakcija (jo 3 dalis ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis, 2006 m. spalio 17 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos), reglamentavusi savavališkos statybos padarinių šalinimą, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba ir atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai, todėl sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių turi būti remiamasi kasacinio teismo praktika, taikant CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas (2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija), kuriose nurodyta galimybė esant atitinkamoms sąlygoms gauti nustatytą statybos leidimą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje svarstė atsakovo argumentus dėl galimybės parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo nugriauti statinį vadovavosi Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-52-413/2011. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui A. J. iš ieškovės A. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. R. A. J. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasJolita Cirulienė