- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1037-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05180-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- T. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį A. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkes teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2009-490/2020 (toliau – sprendimas), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (toliau – sutartis) dėl nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ą. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai) gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Pakeisti sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir nustatyti ieškinyje nurodytą nepilnamečių vaikų ir atsakovės A. P. (toliau – atsakovė) bendravimo tvarką. Pakeisti sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas dėl išlaikymo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovės periodines išmokas po 150 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, ieškovą paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas byloje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovės laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise.
3. Ieškovas nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2022 m. gruodžio mėnesio gyvena su juo, nes atsakovė, gyvendama su vaikais, nesugebėjo užtikrinti jų saugios ir tinkamos aplinkos. Per 2022 m. gruodžio 11 d. vykusias išgertuves, atsakovei buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, o nepilnamečiai vaikai buvo perduoti ieškovui. Todėl siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į saugią, ramią aplinką, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, prašė priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ji su nepilnamečiais vaikais 2022 m. gruodžio 11 d. gyveno viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), kur jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tą dieną atsakovė buvo išgėrusi, įvyko incidentas ir nepilnamečiai vaikai buvo nuvežti pas ieškovą, tačiau atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą – atsisakė alkoholio, lankosi AA grupėse, įsidarbino, ją lanko socialinė darbuotoja, kuri teigia, jog jai labai gerai sekasi tvarkytis su savo problemomis ir vaikais. Kol gydėsi (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais bendravo tik telefonu, nes bendrauti gyvai gydymo metu neleidžiama. Nuo 2023 m. vasario 1 d. su vaikais susitikdavo ir juos pasiimdavo į namus, vėliau vaikai pas atsakovę nakvodavo ilgesnį laiką. Ieškovas 2023 m. gegužės 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu kelis kartus garsiai pareiškė, jog ir jis nori pailsėti nuo vaikų. Nepilnamečiais vaikais nuo gimimo rūpinosi tik atsakovė, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, vieni prie kitų yra pripratę ir vieni be kitų negali, nes vaikai dar yra maži – Ą. tik keturi metukai, L.– penkeri, o E. – dešimt, jiems visiems labai reikia mamos. Ieškovas tik nuo 2023 m. kovo 10 d. išsiėmė pažymą apie individualią veiklą, o iki tol niekur nedirbo. Ieškovo gyvenimo sąlygos yra skurdžios, jo gyvenamojoje vietoje trūksta patogumų. Tuo tarpu atsakovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Ieškovas nuo santuokos nutraukimo (ir dar būnant santuokoje) neteikė išlaikymo vaikams, atsakovė viena išlaikė vaikus, dėl ko yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas daugiau kaip 10 000 Eur. Todėl atsakovė nesutiko, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų priteistas išlaikymas iš jos, kadangi pats ieškovas neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovės teigimu, nepilnamečiai vaikai faktiškai apsigyveno su ja ir ji jais rūpinasi.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui šeima yra žinoma nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., kai buvo gautas policijos pranešimas apie šalių konfliktą. Šeimai nuo 2018 m. lapkričio 28 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Skyriuje kelis kartus gauti policijos pranešimai, susiję su šeima, t. y. 2021 m. gegužės 31 d. apie mušamą moterį ir du vaikus, tačiau atvykus policijos pareigūnams pranešimas nepasitvirtino, 2022 m. kovo 20 d. apie vyro konfliktą su mažamečiais vaikais, tuo metu motinos vaikų gyvenamojoje vietoje nebuvo, tačiau iki policijos pareigūnams atvykstant vyras su vaikais išvyko pas močiutę. 2022 m. kovo 21 d. skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad atsakovei nustatytas 1,21 promilių girtumas, jos sugyventiniui K. D. – 1,63 promilių girtumas, o namuose yra trys mažamečiai vaikai. Mažamečiai buvo laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje, o 2022 m. kovo 28 d. perduoti atsakovei. Nuo 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė su nepilnamečiais vaikais apsigyveno socialinės priežiūros paslaugas teikiančioje institucijoje (duomenys neskelbtini). Skyrius 2022 m. spalio 10 d. institucijos (duomenys neskelbtini) informuotas apie tai, kad atsakovė neužtikrina tinkamos vaikų higienos, nepalaiko tvarkos ir švaros, taip pat nėra linkusi bendradarbiauti su paslaugas teikiančiais specialistais, o po atsakovės išvykimų iš įstaigos, jai grįžus, ant moters veido būdavo matomos galimai smurto žymės. Skyriui 2022 m. gruodžio 11 d. pranešta apie tai, kad atsakovei nustatytas 2,11 promilių girtumas, o išgertuvių metu buvo sužalotas mažametis vaikas, tačiau ne atsakovės. Mažamečiai vaikai L. P. ir Ą. P. buvo perduoti ieškovui, o E. P. įvykio metu jau buvo pas tėvą. Paskutinio šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu 2023 m. gegužės 9 d. šalys bendru sutarimu nusprendė, kad mažamečiai vaikai nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. laiką leis atsakovės namuose. Ieškovo teigimu, minėtu laikotarpiu iš nepilnametės E. P. ugdymo įstaigos specialistų jis sulaukė skambučio dėl dukters vėlavimo į pamokas. Susisiekus su E. P. ugdymo įstaigos socialiniu pedagogu, pastarasis patvirtino, kad E. P. gyvenant su tėvu, mergaitė į pamokas nevėluodavo, į ugdymo įstaigą atvykdavo laiku, netgi gerokai ankščiau. Be to, atsakovė ieškovui nurodė, kad ji vaikų jam nebegrąžins, todėl ieškovas nusprendė kreiptis į teismą. Skyriaus vyr. specialistas 2023 m. gegužės 16 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad vaikų tėvas gyvena bute, kuris yra antrame medinio gyvenamojo namo aukšte. Būsto plotą sudaro apie 38 kv. m. Bute yra 2 gyvenamieji kambariai, vienas iš jų yra sujungtas su virtuve. Būstas nuosavybės teise priklauso vaikų senelei. Būsto šildymas – kietu kuru, būste yra vandentiekis, elektra, tačiau nėra kanalizacijos, vonios ir/ ar dušo nėra. Kieme yra lauko tualetas. Ieškovas vaikams yra nupirkęs mobilų biotualetą. Maudyti vaikus ieškovas veda pas kaimynus arba vyksta į jų senelės gyvenamąją vietą. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra viena dviaukštė lova, sofa-lova, rašomasis stalas, dvi komodos, spintelė, televizorius, mobilus biotualetas. Skyriaus vertinimu, ieškovo nurodytoje vaikams skirtoje patalpoje yra sudarytos tinkamos sąlygos jų lavinimui, ugdymui ir poilsiui. Ieškovas miega kitame kambaryje, kuris sujungtas su virtuve, kuriame yra kieto kuro katilas, kuris ieškovo teigimu, neįkaista, todėl pavojaus vaikiams nekelia. Iki teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skyriaus specialistams nepavyko išklausyti vaikų nuomonių, kadangi vaikai nuo 2023 m. gegužės 10 d. yra pas motiną, o dėl trumpo termino pateikti išvadai ir žmogiškųjų išteklių skyriuje trūkumo per šį laikotarpį apsilankyti vaikų motinos gyvenamojoje vietoje nebuvo įmanoma. Ieškovas nurodė, kad atsakovė vaikams daro neigiamą įtaką, verčia juos meluoti tėvui, be to, vaikų tėvui nerimą kelia ir tai, jog kartu su vaikais ir jų motina, vaikų motinos gyvenamojoje vietoje gyvena vaikų motinos sugyventinis bei jos brolis, kuris anot vaikų tėvo, yra agresyvus, elgiasi neadekvačiai, yra priešiškai nusiteikęs ir vaikams daro žalą. Skyrius iš surinktų duomenų nustatė, kad vaikai su tėvu gyveno nuo 2022 m. gruodžio 11 d., tik ieškovas domisi vaikų ugdymo pasiekimais, o atsakovei pasiėmus vaikus gyventi su savimi, jau po kelių dienų mažametė E. P. pavėlavo į pamoką. Skyriaus vertinimu, šioje proceso stadijoje tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mažamečių interesai nebūtų pažeisti, nes prioritetas turėtų būti taikomas vaikų gyvenamosios vietos stabilumui ir pastovumui užtikrinti, gebėjimui identifikuoti ir patenkinti esamus mažamečių vaikų poreikius. Tuo tarpu nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė su ieškovu. Priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gegužės 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą.
7. Teismas nustatė, kad šalims santuokoje gimė trys vaikai. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-309-490/2020 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nusistatė bendravimo tvarką bei susitarė, kad ieškovas skirs nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 130 Eur.
8. Skyriaus byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šeimai eilę metų teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Atsakovės šeimoje nuo 2022 m. kovo mėnesio du kartus registruoti nesmurtiniai ir vieną kartą galimai smurtinis vaikų teisių pažeidimas. Atsakovė galimai turi priklausomybę alkoholiui.
9. Po 2022 m. gruodžio 11 d. įvykusio incidento, kuomet išgertuvių metų atsakovei buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, šalių nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su ieškovu. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovas rūpinasi vaikų ugdymu, juos nuveda ir pasiima iš darželio, vaikų lankomumas labai geras. Vaikai ateina linksmi, lengvai įsijungia į bendrą ugdomąją veiklą, sutaria su bendraamžiais, dalyvauja įvairiose veiklose. Vaikų santykiai su tėvu šilti. Ugdomąsias pratybų užduotėles vaikai atlieka namuose su ieškovo pagalba. Vaikai į darželį visada atvedami laiku, tvarkingais drabužėliais. Ieškovas visada pasirūpina, kad būtų tvarkingų atsarginių rūbelių. 2023 m. vasario 23 d. E. P. charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė yra draugiška, aktyvi, žingeidi. Per pastaruosius kelis mėnesius pagerėjo E. lankomumas, ji nebevėluoja į pamokas, atlieka namų darbus, padarė pažangą – mintinai skaičiuoja daugybos lentelę.
10. Iš medicininių duomenų apie atsakovę teismas nustatė, kad atsakovė gydėsi nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 31 d., sėkmingai baigė 14 d. motyvacinės terapijos programą, gydymo eigoje buvo aktyvi bendruomenės užsiėmimuose ir su specialistais, režimo pažeidimų nebuvo fiksuota, išrašoma gerame somatiniame bei psichiniame stovyje tolimesniam ambulatoriniam gydymui su motyvacija toliau nevartoti alkoholio. (duomenys neskelbtini) diplomas blaiviam gyvenimui patvirtina, kad atsakovė baigė psichosocialinės reabilitacijos (Motyvacinės terapijos) programą, atsakovė lankė AA susirinkimus. Nuo 2022 m. gruodžio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini).
11. Šalys 2023 m. gegužės 9 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu bendru sutarimu nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai bus atsakovės gyvenamojoje vietoje nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 14 d., tačiau atsakovė šį susitarimą pažeidė ir vaikų ieškovui nesugrąžino.
12. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad vaikams apsigyvenus pas ieškovą nusistovėjo jų dienotvarkė, ieškovas sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, palaiko ryšį su vaikų ugdymo įstaigomis, tėvo ryšys su vaikais geras. Atsakovė tuo tarpu su vaikų ugdymo įstaigomis ryšio nepalaikė. Nors atsakovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. pradėjo dirbti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė vartojo alkoholį, alkoholį vartojo ir jos sugyventinis. Aplinkybė, kad atsakovė gavo trumpalaikio pobūdžio gydymo paslaugą nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad alkoholio vartojimo problema atsakovės gyvenamojoje vietoje yra išspręsta iš esmės ir nebepasikartos.
13. Preliminariai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kyla ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Vaikai su tėvu faktiškai gyveno nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki atsakovė pažeidė susitarimą ir vaikų 2023 m. gegužės 14 d. ieškovui negrąžino. Atsakovė galimai neužtikrino dukters nuvykimo laiku į pamokas. Iš išvadą teikiančios institucijos duomenų matyti, kad vaiko vėlavimo į pamokas situacija buvo dažna jam gyvenant su motina.
14. Ieškovas nuo 2023 m. kovo 10 d. vykdo individualią veiklą ir pradėjo gauti pajamas. Byloje duomenų, kad ieškovo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, nepateikta. Ieškovas nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 3 d. lankė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus STEP, nuo 2022 m. gruodžio 20 d. lankėsi psichologo konsultacijose (duomenys neskelbtini). Jam buvo suteiktos penkios psichologo konsultacijos. Tuo tarpu atsakovė yra pareiškusi, kad psichologo konsultacijos jai nėra reikalingos.
15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką.
Šalies argumentai
16. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečiams vaikams apsigyvenus pas jį, atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Duomenų, kad atsakovė gera valia prisideda prie nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, skirdama išlaikymo sumą, byloje nepateikta. Ieškovas vykdo individualią veiklą, o atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, paskutinio mėnesio gautas atlyginimas, neišskaičius mokesčių, yra 1 731,67 Eur. Abi šalys neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Duomenų apie kitus šalių išlaikytinius prašymo nagrinėjimo metu nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
17. Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai. Teismas iš ieškovo prašyme nurodytų vaikų mėnesio poreikių, įvertinęs šalių gaunamas didesnes nei minimalus darbo užmokestis, pastovias pajamas, padarė preliminarią išvadą, kad šalys gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150 Eur. Padaręs išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali likti neužtikrinti specialieji ir minimalūs vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, teismas prašymą patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovė (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantės vertinimu, nutartis nepagrįsta. Šalims dar gyvenant santuokoje ieškovas nuolat būdavo agresyvus, savo veiksmais žemindavo atsakovę ir vaikų akivaizdoje, naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovei laukiantis trečiojo vaiko, ieškovas ją sumušė, nuo to laiko šalys nebegyvena kaip sutuoktiniai. Būtent dėl fizinio ir psichologinio ieškovo smurto atsakovė su nepilnamečiais vaikai išėjo iš bendrų namų. Nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio vidurio apeliantė viena gyveno su nepilnamečiais vaikais, nurodytu laikotarpiu ieškovas iš viso vaikų išlaikymui skyrė 60 Eur, todėl visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta teko atsakovei. Po santuokos nutraukimo atsakovė viena su trimis vaikais laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsidarbino, nepilnamečiai lanko ugdymo įstaigas, ji visada rūpinosi nepilnamečiais vaikais ir juos prižiūrėjo. Supirko mergaitei reikalingas priemones mokyklai, tuo tarpu skyriaus išvadoje pažymima, kad ieškovas atvyko į E. mokyklą prisistatyti, mergaitei jau esant trečioje klasėje.
18.2. Byloje pateikti duomenys necharakterizuoja ieškovo teigiamai, kadangi šie duomenys pasenę ir, apeliantės vertinimu, neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, nors 2023 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog nuo 2022 m. gruodžio 15 d. vaikus atveda ir pasiima tik ieškovas, tačiau tuo laikotarpiu atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. jos gydymo stacionariame skyriuje, su nepilnamečiais vaikais bendravo tik telefonu, o išėjusi iš gydymo įstaigos – tik dienos metu, kadangi ieškovas, apeliantės teigimu, neleisdavo jai pasiimti vaikų su nakvyne. Tačiau jau nuo 2023 m. vasario mėnesio antros pusės apeliantė vaikus pasiima su nakvyne, todėl juos nuveda bei paima iš ugdymo įstaigos.
Šalies argumentai
18.3. Apeliantės teigimu, tarp jos ir nepilnamečių vaikų yra labai stiprus ryšys, ji vaikais rūpinasi nuo gimimo, todėl vaikams labai sunku išsiskirti su ja. Sūnus visuomet verkia, kai jam reikia eiti pas ieškovą, o mergaitės jos nepaleidžia. Apeliantės vertinimu, ji padarė viską, kad nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi su ja ir jaustųsi laimingi, t. y. ji nuomojasi dviejų kambarių butą su visais patogumais, dirba pagal darbo sutartį, neturi jokių nuobaudų, lankosi pas psichologą, alkoholio nevartoja daugiau kaip keturis mėnesius, geranoriškai bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis ir skyriaus specialistais, iš jos darbo užmokesčio išskaičiuojamos skolos išmokos antstoliams. Ji sėkmingai baigė 14 dienų motyvacinės terapijos programą. (duomenys neskelbtini)diplomas patvirtina, kad atsakovė baigė psichosocialinės reabilitacijos (Motyvacinės terapijos) programą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į apeliantę charakterizuojančius rašytinius įrodymus.
18.4. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovas jokių duomenų byloje apie gaunamą darbo užmokestį nepateikė, individualia veikla jis verčiasi tik nuo 2023 m. kovo mėnesio, tai tik patvirtina, kad jis negauna pastovių pajamų, o iki 2023 m. kovo 10 d. iš viso nedirbo, pajamų negavo, vaikų neišlaikė ir jais nesirūpino materialiai. Ieškovo atžvilgiu yra užvestos net devynios vykdomosios bylos, kurių skolų suma yra daugiau kaip 4 500 Eur. Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžių metu ieškovas kiekvieną kartą yra įpareigojamas oficialiai įsidarbinti, mažinti turimus įsiskolinimus antstoliams, Sodrai, gerinti buities sąlygas – sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas savo namuose, užtikrinti sveiką aplinką vaikams (nerūkyti prie vaikų, patalpose), aptverti kieto kuro katilą, tačiau nurodytų įpareigojimų nevykdo, iki šios dienos yra tik pastatęs mobilų biotualetą vaikų kambaryje. Ieškovas nuosavo būsto neturi, būste, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais nėra kanalizacijos, vonios, tualeto.
18.5. Apeliantės vertinimu, skyrius nepagrįstai savo išvadoje nurodė ir teismas nepagrįstai pripažino, kad vaikams skirtoje patalpoje yra sudarytos tinkamos sąlygos jų lavinimui, ugdymui ir poilsiui. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės buities sąlygas. Apeliantės vertinimu, ieškovo gyvenimo sąlygos neatitinka vaikų interesų pirmiausiai dėl to, kad vaikams nėra kur nusiprausti, patalpose esantis kieto kuro katilas nėra saugi aplinka vaikams, be to, tame pačiame kambaryje, kuriame visi trys vaikai žaidžia, ruošia pamokas ir ilsisi, yra pastatytas mobilus biotualetas. Apeliantė mano, kad ieškovo gyvenamoji aplinka visiškai neatitinka vaikų interesų ir juos slegia.
18.6. Apeliantė nurodė, kad iki ieškovui pasikreipus į skyrių su skundu, jog apeliantė jam vaikų negrąžins, šalys bendravo ir taikiai sutarė dėl bendravimo tvarkos. Šią aplinkybę patvirtino ir nepilnamečiai vaikai skyriaus pateiktoje situacijos vertinimo anketoje. Šalys geranoriškai buvo nustatę bendravimo su vaikais tvarką, kurios abu laikėsi. Tuo metu galiojo Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, todėl kol teismas nėra išsprendęs situacijos, apeliantė nebuvo pažeidusi jokio teismo priimto sprendimo.
18.7. Apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, todėl mano, kad teismas turėjo apklausti šalių nepilnamečius vaikus ir išklausyti jų nuomonę, kadangi sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (2020 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-378/2020, 37 punktas). Tačiau išvadą, kuria, priimdamas nutartį, vadovavosi teismas, skyrius byloje taip pat pateikė, neišklausęs vaikų nuomonės. Teismas neatsižvelgė į svarbiausią – mažamečių vaikų interesą – nustatant laikinąją apsaugos priemonę mažamečiams vaikams gyventi su motina bei nepaaiškino, kodėl tėvo gyvenamoji vieta, kuriame vaikai gyveno vos kelis mėnesius, yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
19. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Šalių santuoka nutraukta 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta tarp jų sudaryta santuokos nuraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, tačiau atsakovė nesugebėjo pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, neužtikrino jiems saugios aplinkos, todėl po 2022 m. gruodžio 11 d. incidento nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu. Be to, per 2022 m., t. y. vaikams gyvenant su atsakove, buvo nustatyta eilė ir kitų vaiko teisių pažeidimų, t. y. 2022 m. kovo 21 d. atsakovei nustatytas 1,21 promilių girtumas, 2022 m. spalio 10 d. skyriuje gauta informacija apie tai, kad atsakovė neužtikrina tinkamos vaikų higienos, nepalaiko tvarkos ir švaros bei nėra linkusi bendrauti su specialistais. Tai užfiksuota ir vaiko situacijos vertinimo anketose. Atsakovė, nesugebėdama kontroliuoti savo polinkio į alkoholio vartojimą, sukuria nepilnamečių vaikų atžvilgiu nesaugią aplinką, tinkamai jais nepasirūpina, nesugeba pasirūpinti tinkama vaikų higiena, todėl egzistuoja objektyvios priežastys dėl ko būtina pakeisti vaikų nustatytą gyvenamąją vietą. Todėl teismas pagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones.
19.2. Nors atsakovė su atskiruoju skundu į bylą teikia 2023 m. gegužės 25 d. pažymą iš mokymosi įstaigos apie E. P., teigdama, kad ši patvirtina, jog ieškovas nesirūpina vaikų ugdymu, su tuo sutikti negalima. Priešingai, mokyklos pažymoje nurodyta, kad „tėvas rodo didesnį dėmesį dukros atžvilgiu“. Tuo labiau, vaikų auklėtoja nurodo, kad atsakovė klasės tėvų susirinkime yra dalyvavusi pirmoje klasėje, o antraisiais vaiko mokslo metais su motina matėsi tik šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje. Tėtis šiais metais dalyvavo klasės tėvelių susirinkime, o su motina šiais metais klasės auklėtoja kontakto neturi. Taigi, tai tik parodo, jog atsakovė, netgi vaikams gyvenant su ja, tinkamai nesirūpino, nesidomėjo vaikų ugdymu. Vaikams būnant su tėvu, jie nevėluoja į ugdymo įstaigą, tuo tarpu jiems būnant su atsakove, 2023 m. gegužės 12 d. ugdymo įstaiga fiksavo, kad dukra E. vėlavo į mokyklą, tai anot ieškovo, patvirtina, kad atsakovė neatsakingai žiūri į vaikų ugdymą, tuo tarpu vaikų ugdymas, gyvenant su ieškovu, pagerėjo.
Šalies argumentai
19.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės teigiama aplinkybe, kad vaikams yra netinkama jo gyvenamoji aplinka. Skyriaus specialistai įvertino, kad ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama nepilnamečiams vaikams. Be to, gyvenamoji vieta nuolatos ieškovo yra gerinama, kuomet bus atlikta namo nuotekų sistemos rekonstrukcija, patalpose planuojama įrengti dušą. Aplinka nepilnamečiams vaikams yra saugi ir tinkama gyventi. Vaikų ugdymo įstaigos taip pat nefiksavo jokių nusiskundimų dėl vaikų netinkamos priežiūros ar higienos. Iš mokymosi įstaigos pateikta 2023 m. gegužės 25 d. pažyma patvirtina, kad E. P. rūbeliai švarūs, tvarkingi. Ieškovas mano, kad būtent pas atsakovę yra nesaugi aplinka, kadangi pas ją lankosi asmenys, kurie veda netinkamą gyvenimo būdą.
19.4. Šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2022 m. gruodžio mėnesio negyvena su atsakove. Atsakovė šiuo laikotarpiu su vaikais bendravo retai, jų materialiai neišlaikė ir neišlaiko, ieškovui šiai dienai tenka vienam išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl teismas, ieškovo vertinimu, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, laikiną gyvenamąją vietą nustatė su juo ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) diplomą blaiviam gyvenimui, patvirtinantį, kad atsakovė baigė psichosocialinės reabilitacijos (Motyvacinės terapijos) programą, 2023 m. sausio 31 d. medicinos dokumentų išrašą apie atsakovės gydymo laikotarpį nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Atsakovės pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau nustatytas aplinkybes, kadangi teismas šiuo dokumentus jau vertino priimdamas skundžiamą nutartį. Todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
25. Apeliantė taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. gaunamas pajamas, antstolės Gitos Andrijauskienės 2023 m. gegužės 23 d. pažymą dėl informacijos apie atsakovės atžvilgiu užvestas ir vykdomas tris vykdomąsias bylas ir ieškovo atžvilgiu užvestas ir vykdomas devynias vykdomąsias bylas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiki duomenys objektyviai nepagrindžia klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl siekiant išvengti byloje perteklinės informacijos, nurodytus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
26. Apeliantė pateikė 2023 m. gegužės 22 d. šalių nepilnamečių vaikų vertinimo anketas bei 2023 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl E. P.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai teikiami dokumentai yra gauti po teismo nutarties priėmimo ir jais apeliantė grindžia savo atskirojo skundo argumentus, teismas šiuos rašytinius įrodymus priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
27. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta. Skundą motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino tėvų ir vaikų situaciją, ieškovą bei atsakovę charakterizuojančius duomenis bei padarė nepagrįstą išvadą, pripažinęs, kad ieškovo gyvenamoji vieta užtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesus į saugią ir tinkamą aplinką.
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasainis teismas yra išaiškinęs, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo spręsti, jog šalių nepilnamečių vaikų esminiai interesai, gyvenant su ieškovu, yra pažeidžiami bei šioje proceso stadijoje reikėtų taikyti atsakovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės prašyme nenurodyta pakankamai duomenų ir byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog esminiams nepilnamečių vaikų interesams kyla grėsmė, dėl kurios būtina ir neišvengiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu imtis itin skubių priemonių ir keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi institucijos pateikta išvada bei byloje pateikta skyriaus medžiaga apie šeimą iš jai pagalbą teikiančių institucijų, nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų, taip pat šalis charakterizuojančia medžiaga. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad ieškovo, su kuriuo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams nepilnamečių vaikų interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikans augti ir vystytis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai šalių vaikai, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jų interesai ar kitaip suvaržytos jų teisės bei, kad tai prieštarautų pačių nepilnamečių vaikų norui. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Apeliantė nepagrindė, kad tik pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bus apsaugoti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai iki tėvų ginčas bus išspręstas iš esmės. Nagrinėjant atsakovės prašymą, pagrįstai suteiktas prioritetaa nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, socialinių ryšių, buities stabilumui, priešingu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų vėl sutrikdytas nepilnamečių vaikų emocinis stabilumas ir nusistovėjęs režimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos atsakovės byloje nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai (taip pat susiję ir su atsakovės įrodinėjamu netinkamu ieškovo elgesiu praeityje jos atžvilgiu, apie pasikeitusį atsakovės gyvenimo būdą, jos galimybes išlaikyti vaikus) nėra pakankami taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje ir bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
31. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vaikų gyvenamąja vieta pripažino ieškovo gyvenamąją vietą, kadangi iki tol vaikai nuo pat gimimo gyveno su ja ir ji visuomet jais rūpinosi. Apeliacinė instancija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas reikalavimą dėl sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo pareiškė būtent po to, kai atitinkamų institucijų pranešimais buvo fiksuoti atsakovės pasikartojantys nusižengimai dėl alkoholio vartojimo, kurie savo esme darė žalą nepilnamečiams vaikams bei jų interesui turėti saugią ir stabilią aplinką. Nors atsakovei iš esmės pakeitus savo elgesį, šalys kurį laiką buvo geranoriškai susitarusios dėl vaikų gyvenamosios vietos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, nesilaikydama šalių susitarimo, ieškovui nepilnamečių vaikų nusprendė negrąžinti, dėl ko jis pareiškė ieškinį teisme. Todėl darytina išvada, kad šalių santykiai nagrinėjamu klausimu yra konfliktiški, ginčo išspręsti gera valia šalims nepavyksta, todėl teismas, spręsdamas ieškovo prašymą, įvertinęs pasikeitusią situaciją ir kad vaikai nuo 2022 m. gruodžio 11 d. gyveno su tėvu, siekdamas apsaugoti prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus ir vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje būtina nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, juolab, kad bylos nagrinėjimas gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį.
32. Aplinkybę, kad teismas nepagrįstai nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, apeliantė motyvavo ir tuo, kad teismas neįvertino atsakovės gyvenamosios vietos ir buities sąlygų bei nutartį priėmė neišklausęs šalių nepilnamečių vaikų nuomonės nagrinėjamu klausimu.
33. Pažymėtina, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateiktose 2023 m. gegužės 22 d. vaikų vertinimo anketose nepilnamečiai vaikai nurodė, kad su tėvu sutaria gerai ir jiems su juo gyventi patinka. Vizito metu nepilnamečiai vaikai buvo tvarkingai aprengti. E. P. ugdymo įstaigos pateiktoje pažymoje taip pat nėra duomenų apie ieškovo neigiamą elgesį dukters atžvilgiu, priešingai pažymima, kad tėvas rodo didelį dėmesį. Tuo tarpu su apeliante 2022–2023 m. m. mergaitės mokytoja kontakto neturi. Pažymoje taip pat nurodyta, kad mokinė aprūpinta reikalingomis priemonėmis, apranga, yra tvarkingai ir švariai aprengta, dėvi uniformą.
34. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti atsakovės gyvenamosios vietos sąlygų, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės, kartu su šalis charakterizuojančiais duomenimis, bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kurią nustačius, iš esmės siekiama išvengti tolimesnių šalių konfliktų ir užtikrinti vaikams stabilią aplinką.
35. Nors apeliantė iš esmės neginčijo teismo nutartimi iš jos priteisto laikino išlaikymo bei jo dydžio, tačiau pažymėjo, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio vidurio, apeliantė viena gyveno su nepilnamečiais vaikais, nurodytu laikotarpiu ieškovas iš viso vaikų išlaikymui skyrė 60 Eur, todėl visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta teko atsakovei.
36. Pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, kadangi civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Tačiau tam, kad iki bylos išnagrinėjimo būtų apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesai bei sureguliuotas ginčas, teismas byloje pagrįstai taikė laikino išlaikymo institutą.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.