- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-979-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui A. D., atsakovo atstovui V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šarkuva“ dėl pajaus priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8150 Lt sumokėto pajaus už garažą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo atsakovo bendrijos nariu nuo 1987 metų. Sutinkamai su tuo metu galiojusiais norminiais aktais, bendrijos nutarimais, mokėjo bendrijai 1991-1992 metais pajinius įnašus, viso sumokėjo 38 000 rublių. Vėliau bendrijos veikla apmirė, statybos nevyko, negalėjo rasti bendrijos pirmininko ir vėliau net nesitikėjo, kad kas nors vyks, prarado viltį, kad garažai bus pastatyti. Jokių pranešimų iš atsakovo negavo. Tik 2007 metais sužinojo, kad atsakovo bendrijos pirmininkas bendrijos nariams pradėjo dalinti garažo boksus. Tada jis - ieškovas kreipėsi į pirmininką raštu, tačiau gavo atsakymą, jog iš bendrijos yra pašalintas, nors jis - ieškovas apie tai nieko nežinojo. Paaiškėjus šiai aplinkybei bei, kad laisvų garažų boksų nėra likę, nutarė susigrąžinti pajinius įnašus mokėtus atsakovui. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad jo - ieškovo įmokėto pajaus vertė veikiančiomis kainomis yra 8150 Lt, todėl ir prašo priteisti šią sumą iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ A. D. 8150 Lt pajinio įnašo, 489 Lt žyminio mokesčio, 4750 Lt už advokato pagalbą, bei valstybei 43,90 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Nurodė, kad ieškovas atsakovui 1991-1992 metais sumokėjo pajų už garažą viso 38000 rublių (1 t. b.l. 6-8), ginčo byloje dėl to nekyla, pagal 1995-01-10 atsakovo įnašų perskaičiavimų suvestinę ieškovo perskaičiuota įnašų suma yra 8150 Lt (1 t. b.l. 94). Teigė, kad bendrijos nario pašalinimo (išstojimo) iš bendrijos klausimas ir teisinės pasekmės yra susijusios su turtiniais santykiais tarp bendrijos ir atitinkamo nario: narystės bendrijoje pasibaigimo pasekmė yra abipusių turtinių prievolių tarp bendrijos ir buvusio nario pasibaigimas. Šiuo atveju bendrijos nuosavybėje lieka turtas, sukurtas pašalintojo nario pajaus (piniginių įnašų) pagrindu, todėl, teismo vertinimu, bendrija privalo atsiskaityti su pašalintu nariu įstatymų (nagrinėjamu atveju įstatų ir kitų norminių aktų) nustatyta tvarka. Pajaus grąžinimo tvarką nustato Pavyzdinių įstatų 18 p. (atitinka atsakovo įstatus), pagal kurį pajus grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys sumoka jį, todėl remiantis šiuo GNSB įstatų punktu pašalintam iš bendrijos ieškovui pajus turėjo būti išmokėtas laikantis įstatų reikalavimų, t.y., kai į jo vietą būtų priimtas naujas bendrijos narys. Nagrinėjamu atveju nauji nariai nebuvo priimti, tačiau teismas darė išvadą, kad ieškovo įmokėtas pajus jam turi būti vis tiek grąžintas, kadangi jo įmokėta dalimi bendrija nepagrįstai praturtėjo, už ieškovo įnašus buvo sukurta tam tikra dalis atsakovo turto (CK 6.237 straipsnis). Atsakovas sutiko sumokėti ieškovui 380 Lt, kadangi laiko, jog pinigų keitimas vyko santykiu1:100, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo sumokėti pajai buvo investuoti į nekilnojamojo turto – garažų sukūrimą, todėl pajinio įnašo nuvertėjimas negali būti tapatinamas su pačių pinigų nuvertėjimu, kadangi už jį buvo sukurta žymiai mažiau nuvertėjantis turtas – nekilnojamasis turtas, be to pats atsakovas pateikė pajų perskaičiavimo suvestinę, pagal kurią ieškovo pajus sudaro 8150 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas bei įrodytas pilnai, todėl tenkintinas. taip pat teismas nurodė, kad GSEB „Šarkuva“ įgaliotinių ir valdybos 1993 m. gruodžio 28 d. (1 t.b.l. 84-86) ir 1995 m. sausio 5 d. (1 t.b. l. 95-96) susirinkimuose nutarta pašalintiems (ieškovui) iš bendrijos nariams grąžinti įmokėtus pajus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas kokiu nors būdu atsisakė ieškovui grąžinti įmokėtą pajų, t. y. nebuvo nustatytas teisės pažeidimo momentas, nuo kurio būtų galima skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Nesant kitų įrodymų apie teisės pažeidimo sužinojimo momentą, išskyrus ieškovo atstovų paaiškinimą, jog atsakovo atstovas V. B. apie 2007 m. rugsėjo – spalio mėnesį ieškovui pasakė, kad įnešti pajai nebus grąžinti, todėl teismas laikė, kad ieškovo nurodomas laikas yra teisės pažeidimo momentas, nuo kurio ir gali būti skaičiuojamas ieškinio senaties momentas. Teismo vertinimu, 2008 m. birželio 25 d. teisme pateiktas ieškovo ieškinio reikalavimas (patikslintas) dėl 8 150 Lt priteisimo buvo paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl jis netaikytinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas GNSB „Šarkuva“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad be pagrindo netaikė ieškinio senaties, nes ieškovas buvo informuotas, kad yra pašalintas iš Bendrijos, įteikiant jam pasirašytinai pranešimą apie tai (b. I. 48) bei viešo paskelbimo būdu (b. I. 12), todėl senaties termino skaičiavimas prasideda nuo informavimo apie pašalinimą iš Bendrijos momento, sutinkamai su 1964 m. CK normomis. Nurodo, kad nors atsakovas pateikė teismui įnašų perskaičiavimo suvestinę (b. I. 94), tačiau ieškovui ji netaikytina, nes ieškovas nuo 1995-02-25 laikytinas pašalintu iš Bendrijos (b. I. 12), todėl jokie tolimesni jo įnašo skaičiavimai ir lėšų naudojimas Bendrijos veikloje nebebuvo svarstomi. Teigia, kad teismas nenurodė, kokio dydžio (apimties) materialusis turtas už ieškovo lėšas buvo sukurtas, kur tas turtas yra arba kam dar buvo lėšos panaudotos, taip pat teismas nevertino aplinkybių, kad iki 1995 m. Bendrija turėjo pakeisti (sumažinti) statybos apimtis, dėl ko dalis lėšų buvo panaudota ne statybai, o jau atliktų darbų perdarymui, t.y. bendrija ir jos nariai patyrė didelių nuostolių. Ieškovas mokėjo pajinius įnašus 1991 ir 1992 metais, tačiau mokėjimo kvituose nenurodyta, kokia valiuta buvo mokėta, o 1991 ir 1992 metais Lietuvoje cirkuliavo įvairaus pavyzdžio laikinieji talonai, o jų denominacijai taikytinas 1993-06-14 LR Lito komiteto nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų -talonų išėmimo iš apyvartos", nes byloje nenustatyta, koks 1992 m. materialusis turtas už ieškovo įnašus buvo sukurtas. Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas ieškovui 8150 Lt, išėjo iš ieškovo ir atsakovo santykius reguliuojančių įstatų ribų bei nevertino aplinkybės, kad ieškovas nevykdė pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų - mokėti įnašus, išlaikyti turtą, apmokėti administravimo kaštus, taip nutraukdamas narystę Bendrijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Civilinėse bylose Nr.2A-57-510/2009, Nr. 2A-887-259-2010 faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamu atveju, nes buvo išspręsti kitų tos pačios bendrijos narių reikalavimai dėl pajų grąžinimo, priimti sprendimai, kuriais nuspręsta, kad išstojęs (pašalintas) bendrijos narys turi teisę į sumokėto pajaus grąžinimą, todėl kolegija nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus šiomis nutartimis remiasi.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas A. D., turėdamas tikslą pasistatyti garažą, garažų statybos kooperatyvui „Šarkuva“ 1991-1992 metais sumokėjo pajų už garažą viso 38000 rublių (b.l. 6-8, t.1). Kadangi nuo 1992-09-25 daugiau jokių pinigų į bendrijos kasą ieškovas nemokėjo, todėl iš bendrijos narių buvo pašalintas 1995-01-05 (b.l. 10, t.1). Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 8150 Lt sumokėto pajaus už garažą priteisimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį, kelia ieškinio senaties klausimą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties klausimas išspręstas šioje byloje priimtoje Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartyje, kurioje kolegija nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ieškovo reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojęs 2007 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ieškinį teisme padavė nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Apeliaciniame skunde be to nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, netinkamai nustatė ieškovo įnašais sukurto turto vertę, nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta įnašų perskaičiavimo metodika, padarė nepagrįstas išvadas apie įnašų panaudojimą.
Byloje ginčas nekyla, jog pagal pirminį projektą buvo numatyta pastatyti 1291 garažą, tačiau dėl lėšų stokos pirminis projektas nebuvo įgyvendintas. 2000 m. projektas buvo pakoreguotas, numatant sumažinti garažų skaičių iki 983. Abi šalys pripažįsta, kad garažas ieškovui nebuvo suteiktas, įmokos jam nebuvo grąžintos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ įstatų 18 punktas numato, kad pajus išstojusiam (pašalintam) iš bendrijos nariui grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys jį sumoka. Kaip byloje nustatyta, po projekto koregavimo sumažėjo garažų skaičius, todėl šis įstatų punktas negalėjo būti vykdomas, nes naujai priimtų narių skaičius yra žymiai mažesnis, nei įmokas mokėjusių ir pašalintų narių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų paskirtas konkretus garažo boksas, nėra duomenų, kiek ir už kokią sumą yra sukurta turto, panaudojus ieškovo sumokėtus 38 000 rublių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-575/2001, yra išvardinusi kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant iš bendrijos pašalinto ar išstojusio nario pajaus grąžinimo ir indeksavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad garažų statybos bendrija yra juridinis asmuo, kuris atsiranda, kaip fizinių asmenų susivienijimas, sukurtas tam tikram tikslui, numatytam bendrijos įstatuose, pasiekti, kad bendrijos narys savo narystės bendrijoje pagrindu prisiima pareigą mokėti bendrijos veiklai reikalingas pinigų sumas, t.y. suteikia bendrijai tam tikrą turtą, o bendrija, panaudojusi minėtus pinigus garažų sukūrimui, privalo savo veiklos rezultatą perduoti atitinkamam nariui (nariams) nuosavybėn. Kolegija pažymėjo, kad turtinių teisių vertė, pvz., pajaus, nėra neatsiejamai susijusi su pinigų verte, nes vertinant turtinių teisių „kainą“ reikia atsižvelgti į tai, koks yra šių teisių turinys (kokios galimybės teisės subjektui atsiranda, turint šias teises).
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 8150 Lt, rėmėsi atsakovo pateikta įnašų perskaičiavimo suvestine (b.l. 94, 1 t.), kurioje yra nurodyta, kad perskaičiuota įnašų suma veikiančiomis kainomis yra 8150 Lt. Įvertinus tai, kad garažų pastatyta mažiau nei buvo numatyta tuo metu, kai ieškovas mokėjo įnašus, spręstina, kad ieškovo įnašai buvo panaudoti sukuriant turtą, kuris nuosavybės teisėmis priklauso dabartiniams garažų savininkams. Nustatant grąžintino įnašo dydį, įvertintina tai, jog ieškovas nepagrįstai ilgai nesiėmė jokių teisinių priemonių pajui atgauti, todėl jo įnašai negali būti indeksuojami tokiu pačiu mastu, kokiu didėjo statybos objektų ir darbų kainos. Be to, įvertinus, kad bendrija jokio turto neturi, jos pajamas sudaro dabartinių garažų savininkų mokami mokesčiai, iš kurių turės būti atlyginta ieškovui priteista suma, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog negalima besąlygiškai vadovautis vien tik statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų indeksais ir normatyvais bei pateikta atsakovo panaudotų įnašų skaičiavimo metodika. Jei grąžintini įnašai būtų indeksuojami pagal statybos objektų ir darbų kainas, bendrijai iš dabartinių garažų savininkų mokamų mokesčių tektų sumokėti neproporcingai dideles sumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasi anksčiau nurodytomis tos pačios grandies teismų priimtais sprendimais, laiko, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju turi grąžinti ieškovui 4800 Lt už jos įnašus garažo statybai. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio suma nepažeidžia bylos šalių interesų ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus.
Remiantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą skolos už įnašus sumą iki 4800 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas),
Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, tenkintai ieškinio daliai (58,90 proc.) atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo ieškovui priteistina 288 Lt (489x58,9 proc.), žyminio mokesčio, 2797,75 Lt (4750x58,9 proc.) už advokato pagalbą, valstybei priteistinos 25,86 Lt (43,90x58,90 proc.) išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, taip pat priteistina iš ieškovo 100,70 Lt (245x41,1 proc.) žyminio mokesčio, 969,96 Lt (2360x41,1 proc.) už advokato pagalbą atsakovui bei 18,04 Lt už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ ieškovui A. D. priteistą skolos už įnašus sumą iki 4800 Lt.
Priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ ieškovui A. D. 288 Lt žyminio mokesčio, 2797,75 Lt už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šarkuva“ 100,70 Lt žyminio mokesčio, 969,96 Lt už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šarkuva“ valstybei 25,86 Lt už procesinių dokumentų siuntimą, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo A. D. valstybei 18,04 Lt už procesinių dokumentų siuntimą, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.