- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-914-673/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03871-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- AB Šiaulių bankas, notarės R, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams AB Šiaulių bankas, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. I., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. S. dėl 2007-10-12 vykdomojo įrašo Nr. RI-9039 pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu (b. l. 3-7), prašo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2007-10-12 vykdomąjį įrašą Nr. RI-9039 bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – vekselio davėjas) išdavė AB Ūkio bankas paprastąjį neprotestuotiną vekselį 150 000 Lt sumai. Vekselis buvo mokėtinas jį pateikus, pateikimo terminas pratęstas iki 38 mėnesių nuo jo išrašymo dienos, o už vekselio apmokėjimą laidavo jis, ieškovas, bei A. S.. 2007-10-12 minėto vekselio pagrindu vykdomąjį įrašą Nr. RI-9039 išdavė Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovas mano, kad vykdomasis įrašas yra neteisėtas ir naikintinas. Vekselio mokėjimo terminui numatyti buvo pasirinktas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮĮPVĮ) 35 str. 1 d. 1 p. aptartas termino variantas, t. y. mokėtinas jį pateikus. Todėl realizuodamas savo, kaip vekselio turėtojo teises ir pareigas, vekselio turėtojas vekselį apmokėjimui pagal jį įsipareigojusiems asmenims turėjo pateikti griežtai laikydamasis minimą procesą reglamentuojančių ĮPVĮ 36 str. 1 d. nuostatų. Po to, pranešti apie jo neapmokėjimą įsipareigojusiems asmenims ĮPVĮ 47 str. nustatyta tvarka ir tik tada teikti prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau to nebuvo padaryta. Šiuo atveju vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui. ĮPVĮ 36 str. 1 d. nurodyta, jog vekselis mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui, t. y. vekselis apmokamas tuo pat metu, kai jis pateikiamas apmokėti, o ne per vekselio turėtojo nustatytą terminą, kaip šiuo atveju, tai visiškai kita vekselio apmokėjimo termino rūšis (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 2 p., 37 str.). Vekselio pateikimo apmokėti metu, o tuo pačiu ir jo apmokėjimo metu, vekselio davėjas turi turėti galimybę įsitikinti faktu, jog reikalaujantis apmokėti asmuo yra teisėtas vekselio turėtojas, pamatyti vekselio originalą bei prašyti jį pakvituoti ir grąžinti davėjui po apmokėjimo. Todėl vekselio mokėjimo terminui esant „jį pateikus“, vekselio originalo pateikimas vizuoti pateikiant jį apmokėjimui – būtinas. Be to, prie 2007-07-23 ir 2007-09-10 raštų nebuvo pridėtos vekselių kopijos, kas pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims atėmė netgi teorinę galimybę įsitikinti, jog vekselio apmokėjimo reikalauja vertybinio popieriaus savininkas. Vekselio turėtojas vekselį vekselio davėjui apmokėti teikė kaip vekselį, kuris mokėtinas per tam tikrą laiką po jo pateikimo, todėl laikosi pozicijos, kad vekselio teikimas apmokėti neteisėtu būdu eliminuoja vertybinio popieriaus pateikimo apmokėti teisėtumą. Iš 2007-07-23 ir 2007-09-10 raštų yra visiškai neaišku, kada tiksliai vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kokia buvo jo apmokėjimo data. Šiuo atveju lyg ir išeina, jog vekselio davėjas savo valią pateikti vekselį apmokėjimui išreiškė 2007-07-23 raštu bei juo nustatė apmokėjimo terminą iki 2007-09-01. Tačiau nurodytu laiku negavęs jokio apmokėjimo vekselio turėtojas nepranešė apie tai vekselio davėjui ir kitiems pagal vertybinį popierių įsipareigojusiems asmenims, o dar kartą pateikė vekselį apmokėjimui 2007-09-10 raštu ir nustatė papildomą terminą. Nustatytu terminu, t. y. iki 2007-09-12 negavęs apmokėjimo vekselio turėtojas taip pat nerealizavo savo pareigos, aptartos ĮPVĮ 47 str. 1 d. Viso to pasekoje vekselio turėtojas 2007-09-26 raštu nutraukė vekselio davėją ir vekselio turėtoją siejusį absoliučiai kitą teisinį santykį bei kreipėsi dėl įrašo pagal vekselį išdavimo. Iš visų aukščiau aptartų vekselio turėtojo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir neveikimo, atsiranda esminis įrašo neteisėtumo motyvas, t. y. vekselio turėtojo ir notarės padaryti Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos „Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 4.7., 4.8. ir 8 p. reikalavimų pažeidimai. Vekselio davėjas 2007-09-26 prašyme nenurodė, kad vekselis buvo pateiktas apmokėjimui, jame kalbama apie reikalavimą apmokėti vekselį, o tai yra visiškai kitokio turinio veiksmas. Įsigilinus į 2007-07-23, 2007-09-10 ir 2007-09-26 raštų turinį ir jų tarpusavio ryšį galima teigti, kad vekselio turėtojas prašė vekselio davėjo padengti paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį, kurios užtikrinimo priemonė buvo vekselis. 2007-07-23 ir 2007-09-10 raštų esmė buvo vekselio davėjo, kaip paskolos davėjo, prašymas padengti skolą, o ne vekselio pateikimas apmokėti, po ko sekė paskolos sutarties nutraukimas 2007-09-26 raštu. Todėl mano, kad 2009-09-26 prašyme nesant Tvarkos 4.7. punkte nustatyto vekselio turėtojo patvirtinimo, notarė negalėjo priimti ir tenkinti prašymo, nes jis neatitiko jam keliamų turinio reikalavimų, kurie yra susiję su esminėmis vykdomojo įrašo teisėtumo sąlygomis. Kitas vekselio turėtojo notarei pateikto prašymo trūkumas, o tuo pačiu ir Tvarkos 4.8. p. pažeidimas, yra susijęs su jo pareiga informuoti visus pagal vekselį įsipareigojusius asmenis apie jo neapmokėjimą. Tokio patvirtinimo prašyme nėra, kaip ir nėra tai pavirtinančių dokumentų. Todėl notarė, vadovaudamasi Tvarkos 8 p. nuostatomis, turėjo atidėti notarinio veiksmo atlikimą iki 10 dienų bei pareikalauti iš vekselio turėtojo pranešimo faktą patvirtinančių duomenų, tačiau taip pasielgta nebuvo. Tvarkos 4.7. ir 8 p. nuostatų pažeidimas tiek pagal ĮPVĮ 47 str. nuostatas, tiek ir pagal LAT 2011-07-15 nutartimi Nr. 3K-7-278/2011 suformuotą praktiką yra laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, o tuo pačiu ir teisiniu pagrindu naikinti vykdomuosius įrašus. ĮPVĮ 47 str. 1 d. imperatyviai nurodoma, jog vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti, o 2 d. papildomai reikalaujama, kad per tokį pat laiko tarpą apie informuoti ir asmenis, kurie laidavo už vekselio davėją. Todėl vertinant faktus, kad pranešimai apie vekselio neapmokėjimą nebuvo išsiųsti nei po 2007-07-23, nei po 2007-09-10 raštuose nurodytų terminų praėjimo, tai, jog 2007-09-26 prašyme nebuvo patvirtintas Tvarkos 4.8 p. nustatytų sąlygų buvimas, tai, jog notarė neturi ir nepateikė nei pranešimų apie vekselio neapmokėjimą, nei apie tokių pranešimų pateikimą paštui atitinkamais terminais, laiko, jog notarė grubiai pažeidė Tvarkos 8 p. nuostatas. Todėl ginčijamas įrašas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl vekselio turėtojo ir notarės padarytų ĮPVĮ ir Tvarkos reikalavimų pažeidimų.
Atsakovė – Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I. pateiktame atsilipime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju buvo pateiktas apmokėti 2006-12-18 vekselis, kuriame nurodytas vekselio turėtojas AB Ūkio bankas, vekselį pateikė AB Ūkio bankas įgaliotas asmuo E. B. pagal 2005-01-05 AB Ūkio bankas įgaliojimą, reg. Nr. RI-51. Pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis visiškai atitiko Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus. Pateiktame vekselyje yra įrašyti žodžiai „neprotestuotinas vekselis“, tai reiškia, kad vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Pateiktame vekselyje taip pat nurodyta, kad vekselis mokėtinas jį pateikus, nurodyta ir mokėjimo vieta - AB Ūkio bankas Šiaulių filialas, Vilniaus g. 130, Šiauliai. Jai buvo pateikti ir byloje yra AB Ūkio bankas pranešimai skolininkui ir laiduotojams, pasirašyti AB Ūkio bankas Šiaulių filialo valdytojo, dėl vekselio apmokėjimo, kuriuose yra jų ranka įrašyti jų duomenys (vardas, pavardė) ir parašas. Tai įrodo, kad vekselis ieškovui turėjo būti pateiktas (ir buvo pateiktas) AB Ūkio banko Šiaulių filiale, kaip ir nurodyta vekselyje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuoja praktiką, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Ieškovas ieškinyje tik nurodo, jog tariamai AB Ūkio bankas jam nepateikė vekselio apmokėti, tačiau kitokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes bei paneigiančių šią prezumpciją, visiškai nepateikė. Dėl vekselio pateikimo apmokėti šiuo atveju galioja įstatyminė prezumpcija, kurios ieškovas nepaneigė. Ir vien ta aplinkybė, jog ieškovas tvirtina, kad vekselis jam nebuvo pateiktas apmokėti, negali paneigti šios prezumpcijos. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors vykdomasis įrašas, kaip vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, ir nėra sandoris, tačiau jis sukūrė teises ir pareigas kreditoriui AB Ūkio bankui, skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei laiduotojams A. S. ir A. S., ir būtent kreditorius turėjo galimybę pasirinkti pasinaudoti ar nepasinaudoti teise pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Todėl mano, kad jos procesinė padėtis byloje turėtų būti pakeista - ji turėtų būti laikoma byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kadangi jai nepareikštas nei vienas tiesioginis savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Šiaulių bankas, kuris yra vekselio turėtojo AB Ūkio bankas teisių ir pareigų perėmėjas, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nesiekia nuginčyti paties vekselio, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, kaip sandorio, neginčija ir vekselio teisėtumo bei išieškomos skolos pagal jį dydžio, savo, kaip laiduotojo pareigos apmokėti vekselyje nurodytas pinigų sumas. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo pagal pateiktą apmokėjimui vekselį pripažinimo negaliojančiu. Todėl ieškovui nepareiškus jokio materialinio reikalavimo AB Ūkio bankui/jo teisių perėmėjui AB Šiaulių bankui, pastarojo procesinė padėtis yra netinkama. Nurodė, kad ginčo vekselis buvo sudarytas nepažeidus įstatymo reikalavimų, jo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija ir pats ieškovas, todėl bankas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo bei teisinės padėties apibrėžtumo. Pabrėžė, kad vekselyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas vienintelis jo apmokėjimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ 35 str. 1d. 1p., o būtent – jį pateikus. ĮPVĮ 36 str. 1 d. nustatyta, kad toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, tačiau vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti ar pratęsti. Įrašas vekselio pastabose, kad „Šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 38 mėnesių nuo jo išrašymo dienos“, reiškia ne vienas po kito einantį vekselio apmokėjimo terminą, o vekselio pateikimo termino pratęsimą, kaip tai numatyta ĮPVĮ 36 str. 1 d. Ir būtent ši sąlyga reiškia, kad vekselio davėjas, o kartu ir už jį laidavę asmenys, pratęsė pateikimo vekselį apmokėti terminą, nurodę, kad vekselis apmokamas ,,jį pateikus“, bet ne vėliau kaip per 38 mėnesius nuo jo išrašymo. Greta minėto išrašo vekselio pastabose yra ir kiti įrašai, kad tai neprotestuotinas vekselis, už vekselį skaičiuojama 5,8 proc. metinių palūkanų. Tuo tarpu pagal ĮPVĮ 40 str. 1 d. vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį privalo pateikti apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 40 str. taikomas esant ĮPVĮ 35 str. 2, 3, ir 4 punktuose įvardintoms sąlygoms. Įvertinus bylos medžiagą bei ginčo vekselio turinį, ĮPVĮ 40 str. nuostatų taikyti nėra teisinio pagrindo. Todėl argumentai, kad bankas, notarui išduodant vykdomuosius įrašus, nesivadovavo Įstatymo nuostatomis yra nepagrįsti, nes: (i) pagal ĮPVĮ 47 str. 4 d. pranešti apie vekselio neapmokėjimą galima bet kokia forma, o pagal ĮPVĮ 47 str. 5 d. - laikoma, kad terminas nepraleistas, jei pranešimas išsiųstas paštu, (ii) vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus. Šis imperatyvas taip pat nepažeistas. Įrodymų, kad buvo pažeistos vykdomojo įrašo padarymo, vekselio turėtojo reikalavimo patenkinimo ir jo išdavimo kreditoriui procedūra, ieškovas nepateikė. Subjektyvi ieškinyje pateikta interpretacija dėl menamo teisių pažeidimo ir netinkamo ĮPVĮ nuostatų aiškinimo nesudaro teisinių prielaidų tenkinti ieškovo reikalavimą. Reikšminga šioje byloje aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė po to, kai bankas pradėjo priverstinį skolos pagal vekselį iš laiduotojo A. S. išieškojimą. Pažymėjo ir tai, kad laiduotojai (ieškovas ir tretysis asmuo) betarpiškai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje bei šios įmonės valdyme. Banko duomenimis ieškovo pareigos šioje įmonėje buvo vykdantysis direktorius, trečiojo asmens - direktorius, be to, ieškovui priklausė 27 proc., atitinkamai trečiajam asmeniui - 29 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Tai, kad ieškovas yra verslininkas, turintis patirtį sandorių sudaryme, dalyvaujantis Lietuvoje įsteigtos ir registruotos įmonės veikloje ir valdyme, apsisprendė padaryti atitinkamą įrašą dėl laidavimo vekselyje, liudija apie tai, jog ieškovas sąmoningai prisiėmė su tuo susijusią galimą neigiamų padarinių riziką.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovas pripažino, kad yra matęs tiek 2007-07-23, tiek 2007-09-10 raštus. Nurodė, kad vienas raštas buvo atvežtas į įmonę ir buvo paduotas direktoriui, kuris jam šį raštą parodė. Direktorius nurodė, kad yra baigiamas objektas, gaus pinigų ir galės kažkiek apmokėti. Kitą kartą, kai vėl atvežė raštą, jis direktoriaus paklausė, kodėl nesumokėjo pinigų. Pastarasis atsakė, kad dar negavo už objektą pinigų. Patvirtino, jog žinojo, jog vekselis yra neapmokėtas. Ieškovo atstovas nurodė, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, todėl įstatymas numato labai griežtas vekselio sudarymo, pateikimo apmokėti ir vykdomojo įrašo išdavimo taisykles, todėl esant net mažiausiam įtarimui, jo buvo pažeistos šios taisyklės, vykdomasis įrašas turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.
Teismo posėdžio metu atsakovo AB Šiaulių bankas atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir prašė ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina pateiktas 2013-05-14 mokėjimo nurodymas. Papildomai nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, vekselio buvimas pas jo turėtoją preziumuoja jo pateikimą apmokėti. Todėl paneigti šią prezumpciją turi ieškovas. Šiuo atveju prezumpcija nebuvo paneigta, pats ieškovas pripažino faktą, kad gavo abi banko pretenzijas dėl vekselio apmokėjimo. Ieškovo atstovo argumentai, jog pateikiant vekselį apmokėti turi būti pateikiamas vekselio originalas, gaunama viza ir pan., neturi juridinės reikšmės, nes įstatymai tokių reikalavimų nenumato. Pranešimų siuntimas, reikalaujant apmokėti vekselį, yra įprasta komercinė praktika. Dėl vekselio pamokėjimo termino nurodė, kad įstatymas suteikia kreditoriui teisę atidėti ar išdėstyti mokėjimų terminus, Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymas nereglamentuoja šio klausimo. Nurodė, kad pats vekselis ir skola bankui šiai dienai nėra ginčijami, todėl šios bylos tikslas yra tiesiog apsunkinti banko galimybę išieškoti skolą, t. y. ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti tokią teisę.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės notarės R. I. atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, laikėsi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos. Jai buvo pateiktas prašymas, prašymą pateikė įgaliotas banko asmuo, prie prašymo buvo pridėti reikalingi įrodymai, t. y. 2007-07-23 ir 2007-09-10 raštai, kurie patvirtino, jog buvo tinkamai pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Jokios konkrečios formos, kaip vekselis turi būti pateikiamas apmokėti, t. y. pateikiant vekselio originalą, jį vizuojant ir pan., įstatymas nenumato. Pats faktas, kad vekselis buvo pas vekselio turėtoją reiškia, kad vekselis nebuvo apmokėtas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo, kam pagal vekselį jis turi apmokėti, skamba labai keistai, kadangi jis pats pripažino, kad žinojo tiek vekselio surašymo aplinkybes, tiek aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo neatsiskaitęs su banku. Be to, abejonių kilimą galima būtų suprasti tuo atveju, jei vekselis būtų perleistas, o šiuo atveju vekselis nebuvo niekam perleistas.
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, viešo paskelbimo būdu (b. l. 91). Kadangi trečiasis asmuo apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, prašymo atidėti teismo posėdį ir dokumentų, pateisiančių nedalyvavimą teismo posėdyje, nepateikė, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-18 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo, pateikus vekselį, sumokėti AB Ūkio bankui 150 000 Lt. Už vekselio sumą skaičiuojamos 5,8 proc. metinės paūkanos. Vekselyje taip pat nurodyta, kad vekselio davėjas pratęsė šio vekselio, mokėtino jį pateikus, pateikimo apmokėti terminą ir šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 38 mėnesius nuo išrašymo dienos. Už vekselio sumos apmokėjimą laidavo ieškovas A. S. bei trečiasis asmuo A. S. (b. l. 14). 2007-07-23 raštu Nr. 138/01 „Dėl vekselio apmokėjimo“, adresuotu vekselio davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laiduotojams A. S. ir A. S., AB Ūkio banko Šiaulių filialo valdytoja pareikalavo iki 2007-09-01 apmokėti 2006-12-18 AB Ūkio bankui išduotą paprastąjį vekselį (b. l. 11). 2007-09-10 raštu Nr. 172, adresuotu vekselio davėjui ir laiduotojams, AB Ūkio banko filialo valdytoja pareikalavo iki 2007-09-12 apmokėti 2006-12-18 AB Ūkio bankui išduotą vekselį 150 000 Lt sumai (b. l. 12). 2007-09-26 AB Ūkio banko Šiaulių filialo valdytoja, veikdama pagal 2005-01-05 įgaliojimą Nr. RI-51, kreipėsi į notarų biurą, su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-18 pasirašytą ir A. S. ir A. S. laiduotą paprastąjį vekselį (b. l. 10). Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė R. I. 2007-10-12 išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojų A. S. ir A. S. vekselio turėtojo AB Ūkio bankai naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 150 732,97 Lt, 750,00 Lt notarines išlaidas už vykdomąjį įrašą, iš viso 151482,97 Lt (b. l. 15). Iš AB Šiaulių bankas 2013-04-15 „Patvirtinimo apie permintas reikalavimo teises iš AB Ūkio bankas“ nustatyta, kad AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas, atstovaujamas laikinojo administratoriaus, ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76¹, kuria AB Ūkio bankas perleido, o AB Šiaulių bankas įgijo visas ir bet kokias reikalavimo teises į skolininkus (laiduotojus) A. S. ir A. S., kylančias iš 2007-10-12 Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. R1-9039, taip pat procesines teises ir kitas su minėtu vykdomuoju dokumentu susijusias teises (b. l. 57).
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ) . Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Civilinio kodekso 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas (paprastojo neprotestuotino vekselio laiduotojas) ginčija notarės padarytą vykdomąjį įrašą ir prašo jį panaikinti dėl imperatyvių teisės aktais nustatytų procedūrų pažeidimų.
Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vekselis turėjo būti apmokas tuo pačiu metu, o ne per vekselio turėtojo nustatytą terminą. Be to, vekselio pateikimo apmokėti metu, o tuo pačiu ir apmokėjimo metu, vekselio davėjas turi turėti galimybę įsitikinti faktu, jog reikalaujantis apmokėti asmuo yra teisėtas vekselio turėtojas, pamatyti vekselio originalą, todėl vekselio mokėjimo terminui esant „jį pateikus“, vekselio pateikimas vizuoti pateikiant jį apmokėti būtinas. Todėl vekselio teikimas apmokėti neteisėtu būdu eliminuoja vertybinio popieriaus pateikimo apmokėti teisėtumą. Teismas ieškovo argumentus, jog vekselis nebuvo tinkamai pateiktas apmokėti, atmeta kaip nepagrįstus.
ĮPVĮ 35 straipsnis numato, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: jį pateikus; per tam tikrą laiką po pateikimo; per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos arba nustatytą dieną. Pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalį vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti. Nagrinėjamu atveju 2006-12-18 vekselyje numatytas vekselio apmokėjimo terminas – jį pateikus. Vekselio davėjas pratęsė šio vekselio pateikimo apmokėjimo terminą, nustatant, kad šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 38 mėnesius nuo jo išrašymo dienos. Iš byloje esančių duomenų nustatyt, kad vekselio turėtojas 2007-07-23 raštu Nr. 138/01 „Dėl vekselio apmokėjimo“, adresuotu vekselio davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laiduotojams A. S. ir A. S., pareikalavo iki 2007-09-01 apmokėti 2006-12-18 AB Ūkio bankui išduotą paprastąjį vekselį (b. l. 11). Kaip nustatyta iš paties ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, šį raštą banko atstovai pristatė į vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę (tuo pačiu ir vekselio laiduotojų darbo vietą) bei perdavė įmonės direktoriui, t. y. trečiajam asmeniui A. S., kuris šį raštą parodė ieškovui. Iš ieškovo paaiškinimų taip pat akivaizdu, kad tiek trečiasis asmuo, tiek pats ieškovas žinojo ir suprato, kad vekselio turėtojas reikalauja apmokėti vekselį. Tai, kad vekselio turėtojas vekselį, mokėtiną jį pateikus, pareikalavo apmokėti per tam tikrą terminą (iki 2007-09-01), nesudaro pagrindo vertinti, kad toks vekselio pateikimas apmokėti yra neteisėtas, nes ĮPVĮ nėra įtvirtintas draudimas pateikus reikalavimą apmokėti vekselį nustatyti terminą per kurį turi būti sumokėta skola. Dėl ieškovo argumentų, jog vekselio pateikimo apmokėti metu vekselio originalas turi būti pateikiamas vizuoti, teismas pažymi, jog ĮPVĮ nėra nustatyta jokių imperatyvių reikalavimų dėl neprotestuotino vekselio, mokėtino jį patektus, pateikimo apmokėti formos. ĮPVĮ 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, per 25 straipsnyje nustatytus terminus turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti“. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas ir aptariamas kitoks nei nagrinėtinos bylos atveju vekselio apmokėjimo terminas, t. y. kai vekselis išrašytas apmokėti „per tam tikrą laiką po pateikimo“. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju vekselio apmokėjimo terminas vekselyje yra nurodomas „jį pateikus“, todėl ĮPVĮ 80 straipsnio reikalavimai šiam vekseliui netaikomi. Ieškovas taip pat teigia, kad vekselio pateikimo apmokėti metu, o tuo pačiu ir jo apmokėjimo metu, vekselio davėjas turi turėti galimybę įsitikinti faktu, jog reikalaujantis apmokėti asmuo yra teisėtas vekselio turėtojas, pamatyti vekselio originalą bei prašyti jį pakvituoti ir grąžinti davėjui po apmokėjimo, o šiuo atveju prie vekselio turėtojo raštų net nebuvo pridėtos vekselių kopijos. Tačiau pažymėtina, kad 2006-12-18 vekselis buvo išduotas AB Ūkio bankui, reikalavimą apmokėti vekselį pateikė tas pats asmuo, kuriam buvo išduotas vekselis (AB Ūkio banko Šiaulių filialas), kaip matyti iš bylos duomenų, vekselis nebuvo perleistas kitam asmeniui, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad gavus reikalavimą apmokėti vekselį, pagal vekselį įsipareigojusiems asmenis kilo bent kokie įtarimai dėl to, kas yra teisėtas šio vekselio turėtojas. Be to, šiuo atveju ypatingai svarbi ta aplinkybė, kad pačiame vekselyje buvo nurodyta jo apmokėjimo vieta – AB Ūkio banko Šiaulių filialas, esantis Vilniaus g. 130, Šiauliai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vekselio apmokėjimo vieta buvo vekselio turėtojo buveinė, teismas sprendžia, kad visi pagal vekselį įsipareigoję asmenys, žinodami, kad jiems yra pateiktas reikalavimas apmokėti vekselį ir suprasdami, kad šią prievolę jie privalo vykdyti, turėjo visas galimybes per 2007-07-23 reikalavime Nr. 138/01 nurodytą terminą (iki 2007-09-01) atvykti į vekselio apmokėjimo vietą, pamatyti vekselio originalą, įsitikinti tuo, kas yra teisėtas vekselio turėtojas, pagal pateiktą mokėjimui vekselį atsiskaityti ir atgauti pakvituotą jo originalą. Tuo tarpu įrodymų, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu, ieškovas nepateikė. Priešingai, kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovas net neketino apmokėti vekselio už kurį jis buvo laidavęs, ir tikėjosi, kad vekselį per nurodytą terminą, gavęs pajamų iš ūkinės veiklos, apmokės vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Todėl teismas, atsižvelgęs ieškovo pripažintą aplinkybę, jog visiems pagal 2006-12-18 vekselį įsipareigojusiems asmenims buvo žinoma apie vekselio turėtojo pareikštą reikalavimą apmokėti vekselį, į tai, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2011), į tai, kad ieškovas nepaneigė ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, teismas konstatuoja, kad 2006-12-18 vekselis buvo pateiktas apmokėti ir tai buvo padaryta tinkamai.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2006-12-18 vekselis per 2007-07-23 reikalavime Nr. 138/01 nurodytą terminą nebuvo apmokėtas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kiekvienas indosantas, gavęs pranešimą, turi per dvi darbo dienas pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie atsiuntė pranešimus. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui, o nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos. Analogiška vekselio turėtojo pareiga informuoti laiduotoją įtvirtinta ĮPVĮ 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka apie neakceptuotą ar neapmokėtą vekselį buvo pranešta vekselį pasirašiusiam asmeniui, tai per tokį pat laiką apie tai turi būti pranešta ir asmenims, kurie už jį laidavo. Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnis jokių imperatyvių reikalavimų tokio pranešimo turiniui nenustato, todėl laikytina, kad pranešimo turinys turi leisti suprasti, jog vekselis yra neapmokėtas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pasibaigus 2007-07-23 reikalavime dėl vekselio apmokėjimo terminui (2007-09-01), vekselio turėtojas 2007-09-10 raštu Nr. 172, adresuotu tiek vekselio davėjui, tiek laiduotojams, pareikalavo iki 2007-09-12 apmokėti 2006-12-18 vekselį. Ant šio reikalavimo esantys ieškovo bei trečiojo asmens (kuris tuo metu buvo ir vekselio davėjo vadovas) parašai bei ieškovo paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, kad pagal vekselį įsipareigoję asmenys šį raštą gavo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad gavęs šį raštą ieškovas suprato, kad 2006-12-18 vekselis yra neapmokėtas, tai jam patvirtino ir vekselio davėjo vadovas, trečiasis asmuo A. S.. Todėl teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog šiame rašte nebuvo tiesiogiai nurodyta, jog vekselis po jo pateikimo apmokėti yra neapmokėtas, tačiau nustačius, jog gavę šį raštą pagal vekselį įsipareigoję asmenys suprato ir žinojo, jog vekselis yra nepamokėtas, laikytina formaliu pranešimo trūkumu, nepaneigiančiu vekselio turėtojo reikalavimo teisės, nes šiuo raštu visgi buvo pasiektas ĮPVĮ 47 straipsnyje numatyto pranešimo tikslas – informuoti, jog vekselis yra neapmokėtas. Pažymėtina tai, jog šis pranešimas turi būti pateiktas per keturias po vekselio pateikimo apmokėti. Minėta, kad pagal 2007-07-23 reikalavimą Nr. 138/01 vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2007-09-01 (šeštadienio), todėl 4 darbo dienų terminas baigėsi 2007-09-06 (ketvirtadienį). Raštas Nr. 172 yra datuotas 2007-09-10 (pirmadienis), taigi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytas 4 darbo dienų terminas buvo praleistas dviem darbo dienom. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad terminas buvo praleistas labai nežymiai bei į ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, laikytina, kad 4 darbo dienų termino praleidimas nedaro jokios įtakos vekselio turėtojo teisėms ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą.
ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Toks įstatymo reguliavimas nagrinėjamoje byloje tampa aktualus aiškinant notaro funkcijas išduodant vykdomuosius įrašus paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose, t. y. tai reiškia, kad vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Byloje nėra ginčo, kad, vekselis pagal vekselio turėtojo 2007-07-23 reikalavime Nr. 138/01 nurodytą terminą buvo neapmokėtas, todėl vekselio davėjas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis – vekselio davėją UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir laiduotojus ieškovą A. S. ir A. S.. Byloje taip pat nustatyta, kad 2007-09-10 raštu Nr. 172, su kuriuo buvo supažindinti visi pagal vekselį įsipareigoję asmenys, vekselio turėtojas įvykdė ĮPVĮ 47 straipsnyje numatytą pareigą informuoti apie vekselio neapmokėjimą. Taigi byloje nustatyta, kad buvo visos sąlygos vekselio turėtojui savo reikalavimą patenkinti ne ginčo tvarka.
Minėta, kad vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko; kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio sumos dalis; prašyme inter alia nurodoma, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 punktas), ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 p.). Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad notarei buvo nurodyti ir pateikti visi vykdomajam įrašui padaryti būti duomenys. Nors kaip matyti iš 2007-09-26 AB Ūkio banko Šiaulių filialo prašymo notarų biurui (b. l. 10) turinio, pačiame prašyme nebuvo nurodyti Tvarkos 4.7. ir 4.8 punktuose nurodyti duomenys, tačiau byloje nustatyta, kad prie šio prašymo buvo pridėtas tiek 2007-07-23 Nr. 138/01 vekselio turėtojo reikalavimas (t. y. pateikti duomenys, kad nepraleidžiant vekselyje nustatyto 38 mėnesių jo pateikimo apmokėjimui terminui vekselis buvo pateiktas apmokėti) bei visų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų pasirašytas 2007-09-10 vekselio turėtojo raštas Nr. 172 (t. y. įrodymas, jog buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą). Todėl Tvarkos 4.7 ir 4.8. punktuose nurodytų duomenų nenurodymas pačiame vekselio turėtojo prašyme laikytinas formaliu trūkumu, nesudarančiu kliūties išduoti vykdomąjį įrašą. Notarui buvo pateiktas ir vekselio originalas, prašymą pateikė teisėto vekselio turėtojo įgaliotas asmuo (Tvarkos 6.1. p.), vekselis turėjo visus šiam vertybiniam popieriui būtinus rekvizitus (Tvarkos 6.2. p.). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių notarės R. I. veiksmai, išduodant 2007-10-12 vykdomąjį įrašą Nr. RI-9039, būtų neteisėti ar neatitiktų ĮVPĮ ar Tvarkoje nustatytų reikalavimų.
Spręsdamas šioje byloje iškilusį ginčą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas neginčija nei 2006-12-18 vekselio, nei įsiskolinimo nei pagal šį vekselį dydžio, nei savo kaip laiduotojo prievolės pagal šį vekselį. Ieškinys grindžiamas vien formaliu procedūrų pažeidimu, tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė, kaip jo nurodomi padaryti procedūros pažeidimai realiai pažeidė ar suvaržė jo teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 5 str.). Todėl vykdomojo įrašo panaikinimas vien dėl formalių procedūros netikslumų, prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2007-10-12 vykdomasis įrašas Nr. RI-9039 buvo išduotas teisėtai, nepažeidžiant ĮVPĮ ar Tvarkoje nustatytų reikalavimų, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą ir naikinti šį vykdomąjį įrašą nėra pagrindo.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Ieškinį atmetus, atsakovui AB Šiaulių bankas iš ieškovo priteistina 3000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias patvirtina į bylą pateiktas 2013-05-14 mokėjimo nurodymas (b. l. 72) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Iš ieškovo valstybei priteistina 53,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, 2013-03-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,70 Lt (penkiasdešimt tris litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.