Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pantevina“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas neturi pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. UAB „Pantevina” tarpininkavimo rašte įsipareigojo pareiškėją įdarbinti 2023-12-15, tačiau Migracijos departamentui patikrinus duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas nebuvo. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 129² punktą, darbdavys užsienietį turi įdarbinti per 2 mėnesius nuo leidimo išrašymo dienos. Pareiškėjas įdarbintas nebuvo, o jo samprotavimai dėl įdarbinimo terminų atmestini kaip nepagrįsti. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundas atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pantevina“ atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą palaikė ir prašė Migracijos departamento sprendimą panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas į bendrovę atvyko 2024 m. kovo mėn. pradžioje. Pareiškėjui buvo pradėti rengti įdarbinimo dokumentai ir bendrovė rengėsi pateikti pranešimą Valstybinio socialinio draudimo valdybai dėl pareiškėjo įdarbinimo, tačiau netrukus buvo gauta informacija, kad pareiškėjui išduotas leidimas panaikintas. Pažymėjo, kad Sprendimą panaikinus, pareiškėjas būtų priimtas į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Uzbekistano pilietis S. K., 2023-10-25 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti bendrovėje UAB ,,Pantevina“ virėju.

UAB ,,Pantevina“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad Uzbekistano piliečio S. K. įdarbinimo pradžia - 2023-12-15.

Migracijos departamentas 2024-01-08 priėmė sprendimą Nr. 24S1520 išduoti Uzbekistano piliečiui S. K. leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2026-01-08.

Migracijos departamentas patikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad duomenų apie S. K. atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra, UAB „Pantevina“ darbo sutarties su minėtu asmeniu nesudarė, jokiose kitose įmonėse jis nedirba ir pajamų pragyvenimui negauna.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024-03-20 sprendimu Nr. 24S83299 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760322898. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduotas darbo UAB „Pantevina“ pagrindu, tačiau asmuo į Lietuvos Respubliką neatvyko, darbo sutarties nesudarė, asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neišsiaiškinus faktinių aplinkybių apie pareiškėjo atvykimą į šalį, įdarbinimo procedūrą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Migracijos departamentas 2024-01-08 priėmė sprendimą Nr. 24S1520 išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Pantevina“ pagrindu. Pareiškėjas turėjo įsidarbinti UAB „Pantevina“ virėju.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-20) pareiškėjas nebuvo pradėjęs dirbti UAB „Pantevina“, darbo sutartis nebuvo sudaryta, pats pareiškėjas skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu šios aplinkybės neneigė. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą.

Teismas pažymi, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 129² punktą, darbdavys užsienietį turi įdarbinti per 2 mėnesius nuo leidimo išrašymo dienos. Jeigu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai, t. y. sprendžia klausimą dėl leidimo panaikinimo.

Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-20) pareiškėjas nedirbo, darbo sutartis su UAB „Pantevina“ nebuvo sudaryta, teismo vertinimu, atsakovas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, turėjo pagrindą panaikinti 2024-01-08 išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimas priimtas remiantis sprendimo priėmimo metu turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius. Be to, UAB „Pantevina“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Uzbekistano piliečio S. K. įdarbinimo data – 2023-12-15, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-20) pareiškėjas vis dar nedirbo ir reguliarių pajamų neturėjo. Pats pareiškėjas savo prašyme nurodė vienintelį pragyvenimo lėšų šaltinį – darbo sutartis, tačiau šiuo atveju darbo sutartis nebuvo sudaryta, o ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pragyvenimo lėšų pareiškėjas neturėjo. Taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis nesudaryta, asmuo negauna reguliarių pajamų.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi reguliarių pajamų t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nesudaryta galimybe jam pateikti papildomus paaiškinimus, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos pareiškėją papildomai apklausti. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokius konkrečius papildomus paaiškinimus Migracijos departamentui jis būtų pateikęs, todėl akcentuotina, kad kreipdamasis į teismą, jis šią teisę pilnai realizavo, nes teismo posėdyje buvo išklausytas.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-03-20 sprendimą Nr. 24S83299, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.