- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- ATP-1337-648/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08532-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas M. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. liepos 10 d. nutarimas nubausti M. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 250 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau - Prevencijos poskyris) 2013-07-10 nutarimu M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. už tai, kad jis 2013-04-19, apie 12.52 val., Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, automobiliu „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini), užstatė įvažiavimą į kiemą, kur tai trukdė automobilių ir pėsčiųjų eismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-10 nutartimi atmetė M. M. skundą ir paliko Prevencijos poskyrio 2013-07-10 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu.
Nurodo, kad inkriminuotu laiku jis pastatė automobilį „Mitsubishi Pajero“ šalia namo, esančio Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje. Transporto priemonė buvo pastatyta pagal Kelių eismo ženklų, esančių minėtoje vietoje, reikalavimus. Automobilis buvo pastatytas šalia metalinių vartų, kurie buvo užrakinti dviem spynomis, už minėtų vartų stovėjo apleistas automobilis su užrašu „akumuliatorius išimtas“, iš kiemo pusės priešais užrakintus vartus stovėjo du betoniniai vazonai su žeme ir augalais, be to, šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir yra įvažiavimas į minėto namo kiemą. Todėl M. M. pagrįstai buvo įsitikinęs, kad jo pastatytas automobilis netrukdys nei transporto, nei pėsčiųjų eismui. Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui. Pagal savo konstrukciją šio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. turi būti nustatyta ne tik neteisėta veika, bet ir padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas M. M. skundą, protokoline nutartimi įpareigojo nutarimą priėmusios Institucijos atstovą pateikti įvykio vietos schemą ir konstatuoti faktines aplinkybes, esančias už minėtų vartų, nurodant esamas kliūtis. Toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Institucijos atstovas nepateikė reikalaujamų duomenų apie atstumus tarp vazonų, esantį įvažiavimą į kiemą, automobilių stovėjimo aikštelę kiemo viduje, tačiau patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytas aplinkybes, jog vartai užrakinti dviem spynomis, už jų stovi du betoniniai vazonai, tarp kurių atstumas apie metrą, todėl transporto priemonei pravažiuoti nėra jokios galimybės. Pasak M. M., kliūtis transporto ar pėsčiųjų eismui atsirado anksčiau negu buvo pastatytas jo automobilis, todėl nėra priežastinio ryšio tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių. Teisme apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) V. M. ir V. R. parodė, kad atvykę pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, jie rado pranešėją, kuris nurodė, jog nori įvažiuoti į kiemo teritoriją. Iš minėtų liudytojų parodymų akivaizdu, kad pranešėjas norėjo įvažiuoti į kiemo teritoriją, tačiau tai buvo neįmanoma ne dėl M. M. pastatyto automobilio, bet dėl anksčiau atsiradusių kliūčių. Pats teismas konstatavo, jog įvažiavimas į Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, esantį kiemą yra apsunkintas, kadangi vartai yra užrakinti, o iš vidaus pastatyti vazonai, tačiau nenurodė, kokios transporto priemonės gali važiuoti per užrakintus vartus. Pažymi, kad apelianto pastatyta transporto priemonė netrukdė pėsčiųjų eismui. Pagal savo konstrukciją vartai galėjo būti atidaromi tik į vidų, tačiau net jei jie būtų atidaromi į gatvę, transporto priemonė netrukdytų juos atidaryti. Teismas padarė išvadą, kad vartų užrakinimas nėra aplinkybė, leidžianti daryti besąlygišką išvadą, jog įvažiavimas į kiemą yra neįmanomas, nes akivaizdu, jog kiti asmenys gali turėti raktus nuo vartų, tačiau tokia išvada prieštarauja paties teismo nustatytiems faktams ir laikytina tik prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-04 nutartis Nr. N575-258/2012).
Teismas visiškai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų nuotraukų ir jo duotų paaiškinimų apie tai, kad įvažiavimas ir praėjimas į Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, esančio namo kiemą yra pro šalia esančius vartus. Praėjimas, esantis įvykio vietoje, nenaudojamas, nes uždarytas dviem pakabinamomis spynomis, iš kurių viena kaba iš vidaus, o kita - iš išorės. Taigi, asmuo, norintis praeiti pro vartus, turėtų atrakinti spyną iš vienos pusės, po to apeiti visą namą ir atrakinti kitą spyną iš kitos pusės. Analogiškai asmuo turėtų elgtis užrakindamas šias spynas. Be to, toliau esančią kliūtį be techninių priemonių apskritai neįmanoma įveikti. Taip pat nebuvo vertinta dar viena jo nurodyta kliūtis - kiemo viduje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Automobiliai pastatyti taip, kad vidinis praėjimas yra visiškai užstatytas. Tai matyti tiek iš jo, tiek iš Institucijos atstovo pateiktų nuotraukų, kurios padarytos skirtingu laiku, tačiau nuolat užfiksuotos esančios kliūtys.
Teismo išvada, kad vartų uždarymo ir vazonų pastatymo teisėtumas išeina iš skundo nagrinėjimo ribų, yra nepagrįsta. Teisėtas vartų uždarymas ar įvažiavimo blokavimas tik teoriškai laikytinas teisėtu, tačiau praktiškai tai neįmanoma, nes dėl minėtų priežasčių trukdoma galimybė asmenims naudotis įvažiavimu į namo kiemą. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog skundo nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybė, jog inkriminuotą dieną įvažiavimui pro vartus trukdė paliktas apleistas automobilis. Teismui buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog automobilis stovi būtent skunde nuodytoje tarpuvartėje. Prevencijos poskyrio atstovas D. R., priėmęs skundžiamą nutarimą, teisme patvirtino, kad jis niekada nebuvo įvykio vietoje, todėl nežino, buvo ar nebuvo toks automobilis. Policijos pareigūnai V. M. ir V. R. parodė, kad nematė automobilio, tačiau nesakė, kad tokios transporto priemonės apskritai nebuvo. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių jo skunde išdėstytą aplinkybę apie tarpuvartėje stovėjusį automobilį. Be to, teismas nagrinėjo apelianto skundą praėjus šešiems mėnesiams po įvykio, todėl natūralu, kad skundo nagrinėjimo metu minėto automobilio jau galėjo ir nebūti, kita vertus, nuotraukos buvo padarytos dar prieš nagrinėjant skundą teisme. Teismas teigia, kad jis savo paaiškinime nenurodė apie stovėjusį automobilį, dėl ko darytina išvada, jog transporto priemonės nebuvo. Kita vertus, jis rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad stovi vazonai, vartai uždaryti dviem spynomis, o kiemo viduje įrengta stovėjimo aikštelė, tačiau tai netrukdė teismui pripažinti, kad minėtos aplinkybės iš tikrųjų buvo. Be to, jis rašytiniame paaiškinime trumpai apibūdino situaciją, kad tarpuvartė yra nenaudojama nei pravažiuoti, nei praeiti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, o apelianto teiginius reikia vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
M. M. nubaustas pagal minėtą straipsnį už tai, kad inkriminuotu laiku Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje, jis automobiliu „Mitsubishi Pajero“ užstatė įvažiavimą į kiemą, kur tai trukdė automobilių ir pėsčiųjų eismui. Pritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. prasme automobilio stovėjimas turi realiai trukdyti automobilių ir pėsčiųjų eismui, t. y. turi būti nustatytos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nei M. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime, kuriuo jis buvo nubaustas, nėra nurodytas konkretus KET pažeidimas (b.l. 4, 15-16), kas leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas nėra konkretizuotas. Dėl M. M. inkriminuoto teisės pažeidimo visų pirma pasakytina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog jo pastatytas automobilis trukdė pėsčiųjų eismui. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ neužėmė viso šaligatvio pločio (b.l. 7), dėl ko darytina išvada, kad pėstieji galėjo eiti šaligatviu net ir esant pastatytai minėtai transporto priemonei. Be to, byloje nėra nustatyta jokių liudytojų, kurie būtų nurodę, jog jiems, kaip pėstiesiems, trukdė ant šaligatvio pastatytas automobilis „Mitsubishi Pajero“.
Sprendžiant klausimą, ar M. M. savo veiksmais trukdė transporto eismui, būtina įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes. Automobilis „Mitsubishi Pajero“ buvo pastatytas prieš įvažiavimą į tarpuvartę, esančią Vasario 16-osios g. 17, Vilniuje. Byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad minėtoje vietoje esantys vartai yra užrakinti dviem spynomis, tarpuvartėje, iš vidaus pusės, yra betoniniai vazonai su žeme, tarp kurių yra apytiksliai vieno metro tarpas, dėl ko darytina išvada, jog objektyviai esančios kliūtys trukdo naudotis įvažiavimu į kiemą, prie kurio M. M. pastatė automobilį „Mitsubishi Pajero“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šalia šios tarpuvartės yra kitas įvažiavimas, pro kurį taip pat galima patekti į kiemą, užtvertą pakeliamu užtvaru. Akivaizdu, kad asmuo, transporto priemone norėdamas įvažiuoti į kiemą, turėjo įvažiuoti ne į tarpuvartę, prie kurios stovėjo apelianto automobilis, o į greta jos esančią tarpuvartę. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad tarpuvartė, prie kurios buvo pastatytas apelianto automobilis, transporto eismui realiai nėra naudojama. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nepasitvirtino M. M. nurodyta faktinė aplinkybė apie nutarime nurodytą dieną pravažiavimui kliudžiusį ir kitą automobilį, buvusį už vartų. Šiuo aspektu pasakytina, kad tai, ar už vartų buvo automobilis, ar ne, neturi reikšmės vertinant tą faktą, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad aptariama tarpuvartė realiai nebuvo naudojama automobiliams statyti. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad vartų užrakinimas nėra aplinkybė, leidžianti daryti besąlygišką išvadą, jog įvažiavimas į kiemą yra neįmanomas, kadangi akivaizdu, jog kiti asmenys gali turėti raktus nuo vartų. Šiuo atveju nenustatyta, kad M. M. automobilio pastatymo metu transporto priemonė trukdė kitai konkrečiai transporto priemonei įvažiuoti į tarpuvartę, kuria pasinaudoti apskritai trukdė objektyvi priežastis, t. y. užrakinti vartai. Be to, pastebėtina, kad asmuo, paskambinęs bendrosios pagalbos centrui, informavo, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ užstatė įvažiavimą į kiemą (b.l. 5), tačiau kaip minėta, per šią tarpuvartę nėra galimybės įvažiuoti į kiemą dėl betoninių vazonų su žeme, esančių arti vienas kito. Tarpuvartė nelaikytina kiemu. Įvertinus visumą aplinkybių, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. pastatyta transporto priemonė trukdė ir automobilių eismui, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad apeliantas savo veiksmais sukėlė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatytas pasekmes.
Kita vertus, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad Vasario 16-osios g. yra kelio ženklai, leidžiantys automobilių statymą ant šaligatvio nurodytu būdu atitinkamai 25 metrų ir 5 metrų atstumu (b.l. 45). Automobilis „Mitsubishi Pajero“ buvo pastatytas už minėtų kelio ženklų galiojimo zonos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje institucijos atstovas nurodė, kad M. M. pastatytoje transporto priemonės vietoje nėra ženklų, leidžiančių stovėti ant šaligatvio (b.l. 52). Tokios pozicijos laikomasi ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Šiuo atveju M. M. atlikti veiksmai galimai atitinka kitą teisės pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1243-648/2012). Šiuo atveju negalima teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai atskleista M. M. galimai padaryto teisės pažeidimo esmė, o apeliacinės instancijos teismas pats savo iniciatyva negali pakeisti esminių kaltinimo aplinkybių, nurodyti KET punktą, kuris galimai buvo pažeistas, kadangi būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ir Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nutartis ir Prevencijos poskyrio 2013-07-10 nutarimas naikinami bei administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kadangi M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. įtvirtintų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti M. M. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. liepos 10 d. nutarimą nubausti M. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 250 Lt bauda, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį, kuria atmestas M. M. skundas ir paliktas nepakeistas minėtas 2013 m. liepos 10 d. nutarimas, bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui.
Nutartis neskundžiama.