Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas išsprendė bausmių, M. S. paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, subendrinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į bausmės laiką.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas: M. S. padaryta nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 15 d.Kybartų pataisos namų 1. e. direktoriaus pareigas V. R. 2017 m. birželio 23 d. pateikė Kauno apygardos teismui teikimą, prašydamas subendrinti M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyti bausmės pradžią.Kauno apygardos teismas skundžiama 2017 m. liepos 3 d. nutartimi minėtą teikimą tenkino – vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. S. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskyrė laisvės atėmimą devyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies M. S. atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas M. S. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 26 d.Nuteistasis M. S. skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir galutinę subendrintą bausmę M. S. skirti nedidesnę nei laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nustatančios, jog nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-351/2007). Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nepateikė jokių motyvų, dėl kurių prie M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės aštuoneriems metams nusprendė pridėti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, dalį. Nuteistojo vertinimu, Kauno apygardos teismas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes turėjo bendrinti dalinio sudėjimo būdu, tačiau išlaikydamas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje nustatytą dalinio bausmių sudėjimo proporciją, pagal kurią teismas, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo šešeriems metams – dalinio sudėjimo būdu pridėdamas bausmes už devynias veikas (veikos sudarę idealiąją sutaptį subendrintos apėmimo būdu) nuteistajam skyrė galutinę aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. pridėjo po 81 dieną už kiekvieną nusikalstamą veiką. Nuteistojo vertinimu, Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi prie Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės aštuoneriems metams pridėdamas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, neteisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, nes priimant vieną nuosprendį, jam nebūtų buvusi paskirta didesnė nei aštuonerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, nustatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir BK 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-133/2012). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Pažymėtina, kad šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. S. iki Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, priėmimo dar padarė kitus nusikaltimus (2011 metų vasarą, spalio, lapkričio mėnesiais, 2012 metų vasario, gegužės, spalio, gruodžio mėnesiais, 2013 metų rugsėjo mėnesį), dėl kurių padarymo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu. Priimant Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, dar nebuvo įsiteisėjęs. Dėl to nebuvo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais M. S. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Šiuo metu abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, taigi Kauno apygardos teismas pagrįstai M. S. skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesius ir BK 63 straipsnyje įtvirtintų skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nuostatų nepažeidė. Nuteistojo M. S. skundo argumentai dėl jam paskirtos neteisingai subendrintos bausmės yra nepagrįsti. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje (sunkus nusikaltimas), BK 178 straipsnio 3 dalyje (devynios veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai), BK 187 straipsnio 1 dalyje (šešios veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir subendrintos apėmimo būdu), BK 254 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas). M. S. buvo paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl bendrinant Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes atskirai su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, už BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas) paskirta bausme, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas bausmių bendrinimo dalinio jų sudėjimo būdu taisykles, t. y. kai paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis: Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių tvarka subendrino su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, t. y pridėjo dalį bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį. Taigi apygardos teismas skundžiama nutartimi subendrindamas bausmes, M. S. paskirtas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, teisingai išsiaiškino ir taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 3 dalies nuostatas, nepažeisdamas reikalavimo subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų paskirta priimant byloje vieną nuosprendį.Nuteistasis skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, už nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) jam turėjo pridėti ne daugiau nei tris mėnesius laisvės atėmimo. Priešingai nuteistojo teiginiams, pagal nusistovėjusią teismų praktiką taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, turi būti pridedama už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dalis, tačiau baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Bendrinant bausmes paprastai atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė, tačiau konkretaus pridedamos švelnesnės bausmės dydžio parinkimas yra bausmes dalinio sudėjimo būdu bendrinančio teismo diskrecija. Taigi Kauno apygardos teismas, prie Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, t. y. iš viso vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmių ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taisykles, nepažeidė.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam M. S. paskirtas bausmes tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, jų nepažeidė, o nuteistojo skundas yra nepagrįstas. Skundžiamos Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.