- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-972-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58853-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pardavėja – kasininke ir sudariusi su šia įmone visiškos materialinės atsakomybės sutartį, 2016 m. gruodžio 18 d. iš kasos paėmė įmonei priklausančius 350 Eur, kurių negrąžino, taip pasisavino jos žinioje buvusį, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. J. apklausiama teisme savo kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad išties pasisavino iš parduotuvės kasos 350 Eur. Ji buvo skolinga vienam draugui, kuris norėdamas jai padėti pasiėmė kreditą, kadangi ji buvo išvaryta iš namų. Po kiek laiko tas draugas grasino jai dėl negražinamos skolos, todėl ji paėmė iš kasos 350 Eur ir juos perdavė tam vaikinui, kuris buvo prie kasos su draugu ir pirko sūrelius. Pinigus ji pasisavino viena, su niekuo dėl to nesitarė. Buvo sudariusi su UAB (duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutartį Dėl nusikalstamos veikos labai galisi, su UAB (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu sutinka ir stengsis jį atlyginti, tik jai geriau, kai šias sumas nuskaičiuoja antstoliai. Ateityje taip nesielgs, pakeitė savo gyvenimo būdą, grįžo gyventi pas tėvus, o su ankstesniais draugais nebebendrauja.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytoja D. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 18 d. nuo 8.00 val. dirbo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 2, o kasoje Nr. 1 dirbo kasininke V. kuri prieš dvi dienas buvo priimta į darbą. Visą dieną dirbo, nusiskundimų nebuvo. Apie 19 val. ji sėdėjo darbo kabinete pačioje parduotuvėje, kuriame yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir kita dokumentacija. Sėdėdama prie stalo atkreipė dėmesį į vaizdo stebėjimo kamerą Nr. 14, kurioje buvo fiksuojami du įtartini vaikinai, kurie atėjo iš pieno skyriaus, pasiėmę sūrelius priėjo prie kasos Nr. 1, kurioje dirbo minėta V. Ji matė, kaip vienas iš vaikinų V. sėdinčiai kasoje padavė vieną cigaretę, ji nuskenavo sūrelius (du vienetus), o šie jai padavė euro centus, tuo tarpu ji jiems kaip grąžą gražino pinigines kupiūras po 50 eurų. Vaikinai išėjo. Ji klausė V. kodėl ji taip pasielgė, tačiau ši neatsakė. Po pokalbio ji paskambino parduotuvės atsakingam asmeniui V. T. ir papasakojo apie įvykį. Šis liepė jai suskaičiuoti kasą ir priduoti pinigų trūkumą. Ji suskaičiavo kasą ir nustatė, kad yra trukumas 349.39 eurai (b. l. 28).
Liudytojas V. T. apklaustas tyrimo metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, atsakingas už Vilniaus regionų (duomenys neskelbtini) parduotuvių tinklą. 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19:00 val. jam paskambino vyr. kasininkė D. Z., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad matė, kaip kasininkė V., kuri neseniai yra priimta i darbo vietą iš kasos Nr. 1 vaikinams atidavė pinigus. Jis pasakė, kad D. patikslintų kasos pinigų likutį pagal X kvito ataskaitą. D. jo nurodymą įvykdė ir vėliau perskambinusi pasakė, kad kasoje Nr. 1, kurioje dirbo minėta pardavėja V. trūksta 349.39 eurų. Pardavėja D. užpildė reikalingus dokumentus ataskaitai ir uždarė parduotuvę, nes baigėsi darbo laikas. V. paaiškino, kad pinigus atidavė pažįstamiems vaikinams. Darbuotoja prisipažino ir neneigė, kad pasisavino pinigus. Jis jai pasiūlė gražinti pinigus, bet ji niekam neprisiskambino ir pasakė, kad jis iškviestų policiją, siekiant nustatyti visas aplinkybes (b. l. 32)
Liudytojas E. L. apklaustas tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta R. N.. Taip pat pažįsta V. J., ji anksčiau draugavo su R., taip su ja ir susipažino. 2016 metų pabaigoje, tikslios datos praėjus laikui neprisimena, jam paskambino, ar parašė žinutę V. J., kad jis kartu su R. gali atvažiuoti pas ją į parduotuvę, kurioje ji dirba ir ji atiduos R. skolą. Rašė jam, nes R. neturėjo mobiliojo telefono. Kiek žino iš R., V. buvo jam skolinga pinigus, dėl to, kad tuo metu, kai jie draugavo jis buvo paėmęs paskolą ir davęs jai pinigų, ar lizingu kažką jai pirko. Tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Apie tai, kad jam parašė V., jis pasakė R. ir jie nusprendė nuvažiuoti pas ją į darbą. Kartu su R. nuvažiavo į parduotuvę duomenys neskelbtini). V. dirbo už kasos. Jie priėjo prie kasos, jį iš kasos paėmė pinigus ir atidavė juos R. Jis su R. išėjo. Kai išėjo, R. jam pasakė, kad ji atidavė jam apie 300 eurų, kiek tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Jis galvojo, kad V. R. atidavė savo pinigus ir tik vėliau, po kurio laiko, sužinojo, kad ji iš kasos pinigus tiesiog pagrobė (b. l. 36).
Apklaustas įtariamuoju tyrimo metu R. N. parodė, kad pažįsta V. J. apie metus laiko. 2016 metų gruodžio mėnesį V. parašė E. L. SMS žinutę ar jis nežino kur jis, nes ji nori gražinti jam pinigus. Jam tai pasakė E. Prieš tai, prieš mėnesį laiko jis V. J. buvo paskolinęs apie 280 eurų, kad ji galėtų gražinti kreditą. Jis tuo metu dirbo, todėl turėjo pinigų. E. susitarė su ja, kad jis kartu su juo nuvažiuos pas ją į darbą ir ji gražins jam pinigus. Jis kartu su E. nuvažiavo į parduotuvę, kur dirbo V., kur tiksliai nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. V. dirbo už kasos. Jie priėjo prie jos. Paklausė jos kada pinigus atiduos. Ji atsakė, kad šiuo momentu negali, nes savų pinigų prie kasos laikyti negalima. Pasakė jiems, kad jie pavaikščiotų po parduotuvę, kol parduotuvėje yra žmonių. Po penkių minučių jie priėjo. Pas V. kažkas prieš juos pirko ir ji atidarė kasą. Tuo metu ir jam davė apie 300-350 eurų. Kiek tiksliai jau dabar neprisimena. Pasakė, kad dabar neturi kur iškeisti ir kad jis vėliau atneštų jai grąžą. Jis paėmęs pinigus kartu su E. išėjo iš parduotuvės. Po to vakare V. atvažiavo pas jį ir jis jai gražino apie 60 eurų. Ji išvažiavo. Po kelių dienų, iš draugų, iš ko tiksliai dabar jau neprisimena, jis sužinojo, kad V. jam atidavė ne savo pinigus, o ji tiesiog iš kasos pavogė pinigus. Jis su ja tikrai nebuvo susitaręs, kad ji pavogtų pinigus ( b. l. 62)
Iš 2016 m. gruodžio 18 d. Akto dėl pinigų neatitikimo kasoje ir kvito matyti, kad (duomenys neskelbtini) kasoje nustatytas 349,39 Eur trūkumas (b. l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analizę.
BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji V. J., apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išties pasisavino iš parduotuvės kasos 350 Eur. Ji buvo skolinga vienam draugui, kuris norėdamas jai padėti pasiėmė kreditą, kadangi ji buvo išvaryta iš namų. Po kiek laiko tas draugas grasino jai dėl negrąžinamos skolos, todėl ji paėmė iš kasos 350 Eur ir juos perdavė tam vaikinui, kuris buvo prie kasos su draugu ir pirko sūrelius. Pinigus ji pasisavino viena, su niekuo dėl to nesitarė. Tokie kaltinamosios parodymai esminėse detalėse atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir liudytojų D. Z. bei V. T. parodymai, taip pat E. L. bei R. N. parodymai, kurie laikantis BPK 291 straipsnio 2 dalies nuostatų išvardinti teisiamojo posėdžio metu. Antai liudytoja D. Z. apklausiama tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 18 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu kasoje dirbo ir V. J. Liudytoja matė kaip prie V. J. priėjo du vaikinai, kurie padavė nuskenuoti du sūrelius, padavė V. J. centus, o ši grąžino jiems kupiūras po 50 Eur. Apie tai kalbėjo su V. J., tačiau ši nieko jai neatsakė. Tokius liudytojos parodymus patvirtino ir tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. (b. l. 32). Be to, minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. L. bei įtariamuoju byloje apklaustas R. N., kurie patvirtino, kad išties V. J. jiems iš kasos padavė pinigus, apie 300 Eur, kuriuos buvo skolinga R. N. (b. l. 36, 62). Iš byloje esančio Akto dėl pinigų neatitikimo kasoje matyti, kad 2016 m. gruodžio 18 d., 19.01 val. atlikus V. J. kasos patikrinimą nustatytas 349,39 Eur trūkumas (b. l. 10-11). Taigi, tiek kaltinamosios V. J., tiek liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji išties paėmė ir kitam asmeniui perdavė 350 Eur. Pažymėtina, kad pati V. J. apklausiama teisme parodė, jog buvo sudariusi su UAB (duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Taigi kasoje, kurioje dirbo kaltinamoji, esantis UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – pinigai, buvo kaltinamosios V. J. žinioje, jai patikėti. Nepaisant to, V. J. suvokdama, kad šis turtas yra jai patikėtas svetimas turtas, dėl savanaudiškų paskatų ėmė elgtis su juo kaip su savu, iš kasos paėmė 350 Eur, kuriuos perdavė pažįstamam asmeniui siekdama jam grąžinti asmeninę skolą.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais remiantis nustatytas faktines įvykio aplinkybes konstatuoja, kad V. J. pasisavino jai patikėtą, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – 350 Eur. Nors kasoje po įvykio nustatytas 349,39 Eur trūkumas, tačiau pažymėtina, kad pati V. J. parodė, jog pasisavino 350 Eur, liudytoja D. Z. teigė mačiusiu perduodamas 50 Eur kupiūras, be to, R. N. taip pat parodė, kad jam buvo perduota apvali suma, 300, ar 350 Eur. Taigi teismas sprendžia, kad būtent 350 Eur ir buvo pasisavinta iš kasos. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms V. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl V. J. skirtinos bausmės
BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas bausmę V. J. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, pasisavintas juridinio asmens kaltinamajai patikėtas turtas, nusikaltimas baigtas. Įvertinama ir kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją V. J. – dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista, tačiau vėliau teista už turtinį nusikaltimą, padarytą iki šioje byloje nagrinėjamos veikos, kas ją charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad kaltinamoji V. J. bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo (b. l. 131-135), vis tik nuobaudos paskirtos 2017 metais, t. y. po veikos padarymo, ją charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią pažeidinėti įstatymo reikalavimus. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro bei VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ informacija nesurinkta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad V. J. antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, jos veika lengvabūdiška, jai įtakos turėjo jos jaunas amžius, tačiau jos elgesys bylos tyrimo metu darant analogiškus administracinius nusižengimus (važiavimas be bilieto), rodo jos besiformuojantį atsainų požiūrį į įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad nors kaltinamoji teismo posėdyje gana įtikinamai dėstė savo pasikeitusį požiūrį į gyvenimą, nurodė atsisakiusi blogą įtaką darančių asmenų draugijos, kas vertintina jai palankiai, tačiau jos sistemingai daromi analogiški administraciniai nusižengimai neleidžia visiškai tikėti jos pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą. Teismas pastebi, kad V. J. šiuo metu dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį, pasak jos pačios dengia skolas pagal antstolių patvarkymus, o tai vertintina jai palankiai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamoji dirba, ji padarė nusikaltimą nuosavybei, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta finansinio pobūdžio bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (2016 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją V. J. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, baudos bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai V. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai.
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 105).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) byloje kaltinamajai V. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti padarytą 350 Eur turtinę žalą (b. l. 16). Nors civilinis ieškovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismas, BPK 252 straipsnyje nustatyta tvarka pripažįsta, kad civilinį ieškinį reikalinga nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, siekiant apginti jo teises.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamoji V. J. nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę žalą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamoji turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Ieškinys dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas įrodymais (b. l. 10-11), pačios kaltinamosios bei liudytojų parodymais, todėl teismo vertinimu, tenkintinas visiškai. Be to, pati kaltinamoji V. J. ieškinį pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 426 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio baudą.
Iš V. J. priteisti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 350 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
V. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.