Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-285-245/2017

Teisėjas Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00534-2016-4

2017 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės R. V. gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriai paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės R. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pripažinta, kad R. V. būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

R. V. pritaikytos priverčiamosios medicinos priemones - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikta nepakeista, o nutarčiai įsiteisėjus, nutarta ją panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. skundžiama teismo nutartimi pripažinta padariusi įstatymo uždraustą veiką dėl to, kad 2015 m. gruodžio 16 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), administracijos sekretorei N. A., vykdančiai dokumentų priėmimą, prijungimui prie (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti laikinai einantį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas R. Š. bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, priskirdama jam poelgį, neatitinkantį teisėtumo, moralės ir dorovės principų - neva jis lankėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur mokosi jos mažametė dukra P. L. B., ir įtaria, kad ten jis ėjo į pasimatymą su jos dukra jos žaginimui, tuo nurodydama, kad neva R. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą. Tokiais veiksmais, būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį konstatavo, jog įvertinus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje esantys duomenys pilnai patvirtina, kad R. V. būdama nepakaltinamumo būsenoje įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje Kadangi R. V. neturi kritikos savo ligos atžvilgiu, atsisako gydytis, pas gydytoją psichiatrą nesilanko, nesigydo, pirmos instancijos teismas sprendė, kad būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.Asmuo, kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės R. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti; netaikyti jai priverčiamųjų medicininių priemonių ir netaikyti kardomosios priemonės. Taip pat prašo jos nediskriminuoti ir nemoralizuoti.Apeliantė skunde nurodo, kad ji kreipėsi su ieškiniu į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl jos medicininės psichiatrijos kortelės panaikinimo, nes niekada tokios neturėjo. Todėl ją pradėjo persekioji (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai. Nurodo, kad pagal 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 3S-96664 ji neįgaliota kažką kaltinti, tai prokuratūros darbas. R. V. skunde nurodo, kad ji nesupranta kodėl prokuroras S. K. neatlieka ikiteisminio tyrimo I. B. atžvilgiu, kurią ji įtaria prekyba vaikais. Nurodo, kad ji labai rūpinasi savo sveikata, buvo teismui pateikusi nedarbingumo pažymėjimus, tačiau teismas į juos nekreipė jokio dėmesio. Nurodo, kad ekspertizė jai buvo nebūtina. Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme ji gynė ne vieną vaiką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, R. V. gynėją advokatą Valterį Alekną, kuris prašė apeliacinį skundą tenkinti ir prokurorę Daną Rutkauskaitę, kuri prašė apeliacinį skundą atmesti.

R. V. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai pripažino, kad R. V. būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje ir teisingai pritaikė priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. R. V. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta už BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą. BK 154 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Visais atvejais paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) privalo būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Apeliantė R. V. skunde prašo panaikinti nutartį ir netaikyti jai priverčiamųjų medicininių priemonių. Apeliantės teigimu ji rūpinasi savo sveikata ir medicininė ekspertizė jai buvo nebūtina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti visi įrodymai patvirtina, kad R. V. būdama nepakaltinamumo būsenoje įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tai kad ji padarė nusikaltimą numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje būdama nepakaltinamumo būsenoje, patvirtina nukentėjusiojo R. Š., parodymai, liudytojų J. P., N. A., eksperčių V. J. ir L. A. parodymai. Taip pat patvirtina byloje esantis raštas, kuriame matyti, kad 2015 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja J. P. raštu Nr. 2.12-3678 pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. R. V. prašymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Prašymas adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, prašoma ištirti R. Š. elgesį, kadangi jis lankėsi sekmadienį mokykloje, įtaria lankėsi į pasimatymą su jos dukra žaginimui mergaitės, mergaitę parduoda tėvas V. B.. Prašymas pasirašytas R. R. (šiuo metu V.). Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2016 m. sausio 4 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš mažametę P. L. B.. Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktajame skyriuje gautas laikinai einančio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas R. Š. pranešimas dėl šmeižto. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 31 d. prokurorės reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad 2015 m. gruodžio 29 d. nukentėjusysis R. Š. pateikė 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje kopiją ir 2016 m. sausio 18 d. nukentėjusysis R. Š. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ sistemos klasės tėvų susirinkimų išrašą. Raštai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-133/2016 išvados įrodo, kad R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nesuvokė ir negalėjo valdyti savo veiksmų.Visi paminėti įrodymai yra išanalizuoti ir tinkamai įvertinti pirmos instancijos teismo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. V., 2015 m. gruodžio 16 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), administracijos sekretorei N. A., vykdančiai dokumentų priėmimą, prijungimui prie (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti laikinai einantį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas R. Š. bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, priskirdama jam poelgį, neatitinkantį teisėtumo, moralės ir dorovės principų - neva jis lankėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur mokosi jos mažametė dukra P. L. B., ir įtaria, kad ten jis ėjo į pasimatymą su jos dukra jos žaginimui, tuo nurodydama, kad neva R. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, tokiais veiksmais šmeižė nukentėjusį R. Š. neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi R. V. buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrinė - psichologinė ekspertizė. Skunde apeliantė nurodo, kad ji rūpinasi savo sveikata ir ekspertizė nebuvo būtina. Teisėju kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtino, kad R. V. gydėsi VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, todėl prokurorė turėdama pagristų abejonių dėl įtariamosios R. V. psichinės ir psichologinės būsenos, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl teismo psichiatrijos ir psichologinės ekspertizės skyrimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi visiškai pagrįstai R. V. paskyrė atlikti kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, nes buvo abejonių dėl R. V. psichinės, psichologinės būsenos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-133/2016, išvadose nurodyta, kad R. V. (Rybakovai) galimos nusikalstamos veikos padarymo metu 2015 m. gruodžio 16 d., bei šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – F 22.0 Kliedesinis sutrikimas. Tiriamajai rekomenduotinos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – priverstinis stacionarinis gydymas specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. R. V. (R.) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akto išvadoje, taip pat nurodyta, kad R. V. (R.) šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, nesugebėtų duoti objektyvių parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu; ji nesugebėtų objektyviai perteikti galimai padarytų nusikalstamų veikų prasmės bei turinio. R. V. (R.) įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl konstatuoto psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Dėl savo sveikatos būklės R. V. (R.) negalėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, negalėtų dalyvauti teisiamajame posėdyje bei atlikti laisvės atėmimo bausmę.Pirmos instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu apklaustos teismo psichiatrijos ekspertė L. A. ir teismo psichologė ekspertė V. J. patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvada ir eksperčių parodymais. Taigi, tokia ekspertizės akto išvada ir eksperčių parodymai patvirtina, kad R. V. veiksmus atliko nepakaltinamumo būsenoje, esant kliedesiniam sutrikimui, dėl kurio R. V. savo veiksmų negalėjo suvokti ir jų valdyti. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Nagrinėjamu atveju, egzistuoja visos išvardintos sąlygos, būtinos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės parodė, kad R. V. yra būtinas gydymas, nes ji serga kliedesiniu sutrikimu, tačiau savanoriškai, ambulatoriškai ji gydytis atsisako, nepaisant rekomendacijų, savo būklę vertina nekritiškai, ką patvirtina ir jos apeliacinio skundo teiginiai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytą psichikos būklę R. V. yra socialiai pavojinga, kadangi jos psichikos sutrikimas yra lėtinis, pasireiškiantis kliedesiais, santykio persekiojimo kliedesiais, kurie yra ženkliai įtakojantys jos elgesį ir yra jau pasiekta socialinė dezadaptacija. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad kitokia forma jos gydymui netiktų, todėl būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.Nors apeliantė pageidavo dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į teismo psichiatro eksperto išvadą, R. V. dėl psichikos būsenos negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ir būti jame apklausta, nes negali teisingai suvokti tiriamų bylos aplinkybių, todėl jos dalyvavimas teisiamajame posėdyje negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Dėl šių priežasčių, naikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalį kardomosios priemonės baigiamos taikyti įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju, R. V. prašymas netaikyti jai kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, negali būti tenkinamas, nes paliekama galioti pirmos instancijos teismo nutartis, jos atžvilgiu, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 42,50 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Nagrinėjamu atveju, asmeniui konstatuota nepakaltinamumo būsena, asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės posėdyje nedalyvavo dėl savo psichinių trūkumų, todėl teisių gynyba nepriklausomai nuo jos valios, yra būtina. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. V. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.