Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Jonavos rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. M1-287-598/2016 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 11 d. gauta baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V. galimai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Bangai Bartkienei, kuri 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nusišalino nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Sprendimas dėl nusišalinimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusiuoju byloje yra pripažintas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š.. 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Lina Šafronienė patvirtino teisėjos Bangos Bartkienės nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos Nr. M1-287-598/2016 nagrinėjimo ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Pagal bendruosius teismingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVII skyriuje, baudžiamoji byla teisminga Jonavos rajono apylinkės teismui, kuriame teisėju dirba byloje nukentėjusiuoju pripažintas R. Š.. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, pripažintina, kad tiek asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tiek jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, dalyvausiantiems nagrinėjant bylą teisme, tiek ir nuo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nukentėjusiam asmeniui, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismo nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kėdainių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra Jonavoje ar Jonavos rajone, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra nedaug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. M1-287-598/2016 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V. perduoti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.