Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-854-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-16
Bylos Nr.: e2A-854-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03364-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas, Diana Labokaitė
Ieškovas: A.G., D.G.
Atsakovas: L. S., R.S., I.Z., V.K.
Trečiasis asmuo: H.P.

Kategorijos

2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-854-273/2021(Proceso Nr. 2-69-3-03364-2020-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovui A.G., jo ir ieškovės D.G. atstovui advokatui D. V., atsakovui L. S., jo ir atsakovės R.S. atstovei advokatei I. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D.G. ir A.G. atstovo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3148-429/2021 pagal ieškovų D.G. ir A.G. ieškinį atsakovams I.Z., R.S., L.S., V.K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo H.P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D.G. ir A.G. ieškiniu prašė pripažinti, jog ieškovui A.G., nuosavybės teise valdančiam butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 203/1000 dalis (6,50 kv. m. ploto); ieškovams nuosavybės teise valdantiems negyvenamąsias patalpas XIII-1 ir XIII-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) name (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 159/1000 dalis (5,09 kv. m. ploto); atsakovei I.Z. nuosavybės teise valdančiai butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 220/1000 dalys (7,04 kv. m. ploto); atsakovams R.S. ir L.S. nuosavybės teise valdančiam butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 209/1000 (arba 6,69 kv. m. ploto); atsakovei V.K. nuosavybės teise valdančiai butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 209/1000 dalys (arba 6,68 kv. m. ploto); priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) bendraturčiai. Name jiems nuosavybės teise priklauso du atskiri nekilnojamojo turto objektai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1 su rūsiu), 33,37 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2), 26,08 kv. m. Name taip pat yra dar 3 butai, priklausantys atsakovams: butas Nr. 3 – I.Z., butas Nr. 4 – L.S. ir R.S. ir butas Nr. 5 – V.K.. Prie visų butų Nr. 1-3-4-5 viešojo registro duomenimis yra prierašas „su rūsiu“, – tačiau juose nenurodomas nei plotas, nei rūsio patalpų idealioji dalis, dėl to tokie duomenys nei išsamūs, nei ką nors paaiškina apie rūsių priklausomybės pagrindą. Prie ieškovų negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2 tokio prierašo apie rūsį nėra. Pagal namo registro duomenis, namas yra su rūsiu, rūsių (pusrūsių) plotas 32,00 kv. m. Tarp namo bendraturčių bei šalių kilo ginčas dėl 32 kv. m. ploto namo rūsio / pusrūsio patalpų nuosavybės teisės dalių, taip pat dėl namo palėpėje esančių patalpų nuosavybės.

3. Nekilnojamojo turto registro prierašas „su rūsiu“ (esantis prie namo 1-3-4-5 butų registro duomenų) yra padarytas visiškai neaiškiu pagrindu ir neinformatyvus, t. y. juo vadovautis negalima. Nėra aišku, koks asmuo, sandoris, ar viešojo administravimo institucijos surašytas administracinis sprendimas lėmė tokio prierašo padarymą, koks konkrečiai rūsio plotas, rūsio patalpa ar rūsio patalpos indeksas turimas omenyje (namo rūsyje yra patalpos R1, R2 ir R3, turinčios atitinkamai 18,53 kv. m., 5,18 kv. m. ir 8,29 kv. m. ploto). Minėtas prierašas iš esmės atspindi tik įstatymo nuostatas, kurios aptaria ir nustato kiekvieno buto ar kitos patalpos savininko teises į bendrame name esančias bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovų negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2, sudarančios 26,08 kv. m. plotą, buvo sugrąžintos buvusiai savininkei J. R. M. Kauno miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. 1639-v, atkuriant jai nuosavybės teises natūra, ir po to 2013 m. kovo 21 d. sandoriu parduotos ieškovams. Abiejuose šių patalpų perleidimo dokumentuose jokie rūsiai nėra paminėti. Ieškovų bandymas aiškintis, kodėl prierašai „su rūsiu“ atsirado, Nekilnojamojo turto registro archyve jokių kitų rezultatų nedavė. Ieškovų nuomone, šio namo rūsio 32 kv. m. ploto patalpos nebuvo privatizuotos ar kaip nors kitaip perleistos konkrečiam asmeniui / savininkui asmeninės nuosavybės teise, dėl to jos ir liko visų namo bendraturčių bendrąja daline nuosavybe. Pagal 2020 m. sausio 31 d. UAB „Homo Novus“ parengtą šio pusrūsio patalpų dalių apskaičiavimo visiems namo savininkams projektą, įvertinus šalims asmeniškai priklausančių namo butų ir kitų patalpų plotų santykį su rūsio patalpomis, butą Nr. 1 ir kitas negyvenamąsias patalpas turintiems savininkams tenkanti ginčo rūsio patalpų nuosavybės idealioji dalis yra 203/1000 bei 159/1000 (arba 6,50 kv. m. ir 5,09 kv. m. ploto), o atsakovams atitinkamai – 220/1000 (arba 7,04 kv. m.), 209/1000 (arba 6,69 kv. m.) ir 209/1000 (arba 6,68 kv. m.). Ieškovai remdamiesi šiuo projektu ir pagal jame nurodytas proporcijas prašė pripažinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo pusrūsio patalpų atitinkamas dalis.

Atsiliepimas

4. Atsakovai R.S. ir L.S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai niekuo nepagrindė pusrūsio įgijimo ir valdymo, nenurodė iš ko kildina savo nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registre yra aiškiai užfiksuoti duomenys dėl bendro naudojimo rūsio patalpų naudojimo dalių, jų dydžio, ir jų priskirtinumo butams. Aplinkybė, kad ieškovų turimuose dokumentuose nėra atskirai pažymėta, kad dalis bendro naudojimo rūsio jiems priklauso, nereiškia, kad ieškovai neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškovų turimi dokumentai patvirtina, kad ieškovams pagal jų turimas patalpas, būtent negyvenamosioms patalpoms, ir nepriklauso naudotis bendro naudojimo rūsio dalis. Ieškovai ieškiniu siekia pakeisti nuosavybės teisių apimtį, savo padidinti, o atsakovų sumažinti. Ieškovai reikalauja teismo pripažinti tiek jiems, tiek atsakovams teises į rūsio patalpą, kai tuo tarpu atsakovai net neketina įgyvendinti tokias savo teises, nors tokią subjektinę teisę turi. Ieškovai nepateikė duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi. Ieškovų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovų kitos paskirties patalpoms būtų priskirtas naudotis rūsys. Tikėtina, kad toks rūsio patalpų paskirstymas daugiabutyje numatytas dėl rūsio patalpų funkcinio ryšio su butais. Rūsys skirtas aptarnauti butus, o ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas nėra gyvenamoji patalpa – butas, o būtent – negyvenamoji patalpa. Ieškovų nurodoma teismų praktika taikytina tais atvejais, kai nėra nustatytos konkrečios bendro naudojimo patalpų dalys naudojimui ir nėra nurodytas jų priskirtinumas, todėl šioje byloje neaktuali ir negali būti taikoma. Ieškovai vadovaujasi negaliojančiais kadastriniais matavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovų 30,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad tarp namo bendraturčių bei šalių kilo ginčas dėl 32 kv. m. ploto namo rūsio / pusrūsio patalpų nuosavybės teisių dalių ir dėl namo palėpėje esančių patalpų nuosavybės. Ieškovai šiuo ieškiniu reikalauja teismo pripažinti tiek jiems, tiek atsakovams teises į rūsio patalpą.

7. Dėl nuosavybės teisės apimties. Teismas sprendė, kad ieškovai nenurodė nuosavybės įgijimo pagrindo ir jo teisėtumo. Teismas nustatė, kad ieškovai įsigijo vieną nekilnojamąjį objektą - butą Nr. 1 su rūsiu, dėl kurio rūsio patalpų priskirtinumo ginčo tarp šalių nekyla, tačiau kyla dėl jų priskirtino rūsio patalpų dydžio, nes ieškovai kartu prašo priskirti pusrūsio patalpas 13,47 kv. m. ir jų įsigytoms negyvenamoms patalpoms, kurias, sudarydami įsigijimo sandorį, įsigijo be rūsio. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys pažeidžia likusių daugiabučio butų, kuriems priskirta rūsio patalpa savininkų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Nurodė, kad tenkinus ieškovų reikalavimą, jiems neįgijus nuosavybės įgijimo pagrindu rūsio ir palėpės patalpų, atsakovų bendros dalinės nuosavybės dalis, jos naudojimas butų sumažintas su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Ieškovai ieškiniu siekia pakeisti nuosavybės teisių apimtį tik savo naudai.

8. Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Prie ieškinio nėra pridėta jokių duomenų, patvirtinančių, jog į Nekilnojamojo turto registrą būtų įrašyti klaidingi duomenys, neatitinkantys pateiktų dokumentų, ar būtų padarytos techninės klaidos. Nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo. Teismo vertinimu, ieškovai deklaratyviai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro prierašas „su rūsiu“ (esantis prie Namo 1-3-4-5 butų registro duomenų) yra padarytas visiškai neaiškiu pagrindu ir neinformatyvus. Ieškovų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovų kitos paskirties patalpoms būtų priskirtas naudotis rūsys. Toks rūsio patalpų paskirstymas daugiabutyje numatytas dėl rūsio patalpų funkcinio ryšio su butais. Butai šildomi kietu kuru krosnimis, todėl rūsio funkcinė paskirtis kieto kuro sandėliavimas. Rūsys skirtas aptarnauti butus. Ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas nėra gyvenamoji patalpa - butas, o būtent - negyvenamoji patalpa. Teismas sprendė, ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į rūsio patalpas CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, todėl atsakovams nesutinkant, kad būtų sumažinta jų nuosavybės teisės dali į rūsio patalpas, ieškovų ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovams teismas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Valstybės patirtas 30,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, teismas priteisė iš ieškovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovų atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme; prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus (2020 m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą, 2021 m. sausio 11 d. paklausimą ir 2021 m. vasario 15 d. VĮ Registrų centro atsakymą), kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

10.1. Ši byla yra susijusi su viešuoju interesu - tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatą bei jo bendrojo naudojimo objektus. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje priimtini, rinktini ir vertintini kartu su kitais įrodymais su šiuo skundu pateikiami įrodymai;

10.2. Teismo sprendimo išvados nepagrįstos. Akcentuojama neatlikta „klaidingų“ duomenų viešajame nekilnojamojo turto registre taisymo procedūra, kuria ieškovai neįrodinėjo ketinantys naudotis. Nėra prasmės ir pagrindo daryti išvadai dėl to, kad „duomenys“, jog kažkuri pusrūsio dalis iš tiesų priklauso 1,3,4 ir 5 butui, nėra klaidingi. Ginčas yra dėl to, kad niekas nėra nurodęs ar nustatęs teisių apimties, teisių konkretaus dydžio. Patys atsakovai ir viešasis registras pripažįsta, jog konkrečios pusrūsio dalies nevaldo nei viena iš bylos šalių; t. y. nuosavybės teisių apimtis nėra konkretizuota. Jei teisė yra nekonkretizuota, negalima nei teigti, jog atsakovų bendros dalinės nuosavybės dalis jos naudojimas būtų sumažintas, nei kad ieškovai ieškiniu siekia pakeisti nuosavybės teisių apimtį tik savo naudai;

10.3. Iš 2021 m. vasario 15 d. viešojo registro tvarkytojo atsakymo matyti, kad: informacijos, kokia apimtimi kartu su butais atsakovams buvo parduotos rūsio dalys, registre ir jokiuose dokumentuose nėra; nustatyti, kokia yra gyvenamo namo 2A1m (32 kv. m.) rūsio dalis metrais, procentais arba kitu mato vienetu kiekvienam esančiam butui ar kitai šiame name atskiru objektu suformuotai patalpai nėra galimybės; šis rūsys nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam nesuteiktas unikalus numeris; registro tvarkytojas atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre daro pagal dokumentuose pateiktus duomenis. Jei tokių duomenų nėra, ar jų nepakanka, duomenys neišsamūs, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškas išvadas dėl dokumentų duomenų turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente;

10.4. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 p. 5 pastraipoje nurodoma, kad ... Balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. Vadinasi, atsakovai negali būti laikomi butų privatizavimo sutartimis „privatizavę“ kokias nors rūsio dalis. Dėl to šios „dalys“ ir iki šiol niekaip nėra konkretizuotos viešojo registro duomenyse;

10.5. Nėra ginčo, kad pusrūsio patalpos yra (duomenys neskelbtini)-o namo bendrojo naudojimo patalpos bei dar iki šiol nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tai reiškia, kad CK 4.82 str. nustatytas jog ginčo pusrūsio patalpų teisinio statuso reglamentavimas panašus į priklausinių bei antraeilių daiktų (CK 4.19, 4.14 str.) teisinį reglamentavimą;

10.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 9 d. atsakyme nurodoma, kad ji (perėmusi savo nuosavybėn ginčo namo 1-3-4-5 butus 1995 m. kovo 16 d. priėmimo-perdavimo aktu, namo rūsio šiame akte taipogi nesant paminėto) visgi valdė rūsio patalpas, tačiau ne vienasmeniškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dar iki Kauno miesto savivaldybei tampant dalies ginčo namo (4 butų) savininke, 1994 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1639-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatyti“ pagrindu namo bendraturte, t. y. negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2, sudarančios 26,08 kv. m. plotą, jau buvo sugrąžintos buvusiai savininkei J. R. M., atkuriant jai nuosavybės teises natūra. Taigi, iki atsakovų butų privatizavimo sutarčių sudarymo, ginčo namo (pusrūsio patalpų ir bet kokių kitų šio namo bendrojo naudojimo objektų) bendraturčiais neabejotinai buvo: J. R. M. (įgijo 1994 m. gruodžio 13 d. administraciniu aktu, nenurodant rūsio); Kauno miesto savivaldybė (įgijo 1995 m. kovo 16 d. sandoriu-perdavimo aktu, nenurodant rūsio). Tiek viena, tiek kita bendraturtė, vėliau sandoriais perleisdama sau priklausančius butus ir patalpas kitiems asmenims (šios bylos šalims), kartu perleido tiek teisių į bendrojo naudojimo patalpas, kiek ir pačios turėjo. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai turi kažkiek (nenurodoma, kiek tiksliai) teisių į ginčo rūsio patalpas;

10.7. Atsakovų turima (atsakovams pripažintina) rūsio patalpų nuosavybės apimtis (rūsio dalis) niekaip nesumažės, nes atsakovai nėra ir niekados nebuvo įgiję J. R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusios rūsio patalpų dalies. Butų privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendrąja daline nuosavybe;

10.8. Ieškovų pirmtakė J. M. ne privatizavo, o 1994 m. gruodžio 13 d. atkūrė savo turėtas nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas. Byloje nėra ginčo, kad tiek ji, tiek jos šio turto vėlesni pirkėjai (ieškovai), visada naudojosi ir iki šiol naudojasi pusrūsio patalpomis kurui ir kitoms priemonėms susidėti, ir kad jokie kiti asmenys tam niekada neprieštaravo. Jose buvo laikomas negyvenamosioms patalpoms šildyti reikalingas kuras. Teismo sprendime nežinia kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu yra daroma nepagrįsta prielaida/išvada, kad „...negyvenamosiose patalpose gali būti sandėliuojamas kietas kuras, todėl toms patalpoms aptarnauti rūsys nėra reikalingas ir nepriskirtas.“ Teismas šį sprendimo motyvą grindė prielaidomis;

10.9. Teismas, nenustatinėdamas registro duomenų „su rūsiu“ teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam klausimui, neatsižvelgė į akivaizdų faktą, jog butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylose nebuvo identifikuota šiems 4 butams „priklausanti“ rūsio patalpų dalis ir rūsio patalpų aiškūs duomenys net nebuvo įrašyti į registrą. Teismas rėmėsi nesamais, neįrašytais registro duomenimis, nepagrįstai juos įvardindamas kaip „nenuginčytus“ ir dėl to užkertančius kelią tenkinti ieškinį;

10.10. Nėra ginčo ir oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę galią, patvirtinta, jog ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos Kauno miesto savivaldybei priklausė tik bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir akivaizdu, kad bendrai su kita vienintele bendrasavininke – J. M.. UAB „Žaidas“ 2006 m. liepos 1 d. aprašu įvardinus, o atsakovams nepaneigus, taip pat viešajam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2021 m. vasario 15 d. raštu ir Kauno miesto savivaldybei 2020 m. kovo 9 d. raštu, t. y. oficialiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, kad ginčo namo pusrūsio patalpos yra bendrojo naudojimo objektai (bendrojo naudojimo patalpos), byloje turėjo būti taikoma ne nekilnojamojo turto privatizavimo sandoriais iš ne teisės nesukurta ir net nebandyta sukurti nauja bei visiškai abstrakčiai įvardinta atsakovų „teisė“ į ginčo pusrūsio patalpas, bet CK 4.73 str., 4.82 str. 1 ir 7 d., 4.47 ir 1.137 str. normos, kurių pagrindu teismo sprendimu pripažintina, jog kiekvienas ginčo namo patalpų savininkas kartu su pagrindiniais daiktais ginčo name įgijo ir dalį bendrojo naudojimo patalpų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai L.S. ir R.S. prašė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų.

11.1. Apeliantas į bylą pateiktų rašytinių dokumentų: 2020 m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymo ir 2021 m. vasario 15 d. VĮ Registrų centro atsakymo (toliau - Raštai), informaciją pateikia selektyviai, neatsižvelgdami į bendrą Raštuose išdėstytos informacijos kontekstą;

11.2. VĮ Registrų centras rašte pateikia apibendrinimą, jog „nekilnojamojo turto registre registro duomenys bei esantys dokumentai įrodo, kad aukščiau įvardinti butai ir patalpos įstatymų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą kurie atitinka dokumentus.“ Visų daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), Kaune esančių butų ir kitų patalpų registracijos duomenys atitinka dokumentus ir yra suformuoti bei įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka;

Šalies argumentai

11.3. Ieškovų teiginys, kad VĮ Registrų centras vadovaujasi nuostata, jog visiems butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrojo naudojimo objektai - šiuo atveju ir ginčo rūsio patalpos. Atvirkščiai, tos, aplinkybės, jog rūsys nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam nesuteiktas unikalus numeris bei informacijos, kokia apimtimi kartu su butais atsakovams buvo parduotos rūsio dalys, nepaneigia fakto, jog butams (duomenys neskelbtini)-1, (duomenys neskelbtini)-3, (duomenys neskelbtini)-4 ir (duomenys neskelbtini) (toliau - Butai) kaip priklausinys yra priskirtos rūsio patalpos. Nors dokumentuose nėra nurodytos konkrečios rūsio patalpų dalys naudojimui, VĮ Registrų centro dokumentuose yra aiškiai nurodytas rūsio patalpų priskirtinumas Butams naudoti;

11.4. VĮ Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas Į Nekilnojamojo turto registrą. Kol šie duomenys nėra pakeisti ar panaikinti, arba nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojas neturi pagrindo jais nesiremti. Jokių duomenų, kad šie VĮ Registrų centras registruoti Nekilnojamojo turto registro duomenys yra neteisingi ir neišsamūs. Apeliantas nurodo, kad nerado duomenų, kokiu pagrindu padaryti įrašai, tačiau tai nepaneigia pačių įrašų egzistavimo fakto ir duomenų teisingumo;

11.5. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 433/2009);

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės apimties

11.6. Apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi vienintele prielaida, jog ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos visuomet buvo naudojamos ir priklausė visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir savininkai rūsiu naudojosi būtent tokia nuosavybės teisės apimtimi. Ieškovai klaidingai interpretuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą, nurodydami, jog „ nėra ginčo ir oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę galią, patvirtinta, jog ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos Kauno miesto savivaldybei priklausė tik bendrosios dalinės nuosavybės teise ir akivaizdu, kad bendrai su kita vienintele bendrasavininke - J. M..“ Savivaldybės atsakyme nėra teigiama, jog ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos buvo valdomos su bendrasavininke J. M.. Savivaldybė aprašydama ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos nuosavybės teisės apimtį, nurodo butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (išskiria tik tris Savivaldybei priklausiusius butus). Dėl tos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) butas priklauso ieškovams, Kauno miesto savivaldybei pirkimo-pardavimo sutarčių (dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo) su atsakovais sudarymo metu ginčo gyvenamojo namo rūsio patalpos priklausė Savivaldybei ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nei atsakovai, nei Savivaldybė niekuomet nepripažino ir iš turimų duomenų negalima daryti išvados, kad rūsio patalpos visuomet buvo naudojamos ir priklausė visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir savininkai rūsiu naudojosi būtent tokia nuosavybės teisės apimtimi. Ieškovų yra deklaratyvūs ir paremti tik asmeniniu ieškovo A.G. liudijimu, kuris nėra paremtas jokiais kitais įrodymais, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas;

11.7. Kitaip nei teigia ieškovai, įvertinus VĮ Registrų centro duomenis, laikytina, jog ginčo gyvenamojo namo rūsys bendra daline nuosavybe priklauso tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) butų savininkams. CK 4.73 str. nustato, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas (būtent tokia situacija yra susiklosčiusio tarp šalių), tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios, todėl taip pat nėra reikšmingos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog rūsio patalpos nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;

11.8. Butai yra įsigyti būtent konkretaus ploto su bendro naudojimo rūsio dalimi naudojimui pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutarčių pagrindu (konkrečias naudojamo rūsio dalis bei jų vietą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, plane šalys siekia nustatyti teisminiu būdu). Tenkinus ieškovų reikalavimus, nors yra akivaizdu, jog rūsys bendra daline nuosavybe priklauso tik gyvenamajame name esančių butų savininkams, atsakovų bendros dalinės nuosavybės dalis butų nepagrįstai sumažinta;?

Dėl ieškovų nurodomos teismų praktikos

11.9. Ieškovų nurodoma teismų praktika taikytina tais atvejais, kai nėra nustatyta konkrečios bendro naudojimo patalpų dalys naudojimui ir nėra nurodyta jų priskirtinumas naudoti pagrindiniam daiktui ir pan., todėl šioje byloje neaktuali ir negali būti taikoma.

12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) bendraturčiai. Name jiems nuosavybės teise priklauso du atskiri nekilnojamojo turto objektai: un. Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1 su rūsiu), 33,37 kv. m.; un. Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2), 26,08 kv. m. Name taip pat yra dar 3 butai, priklausantys atsakovams: butas Nr. 3 – priklauso I.Z., butas Nr. 4 – L.S. ir R.S. ir butas Nr. 5 – V.K.. Prie visų butų Nr. 1-3-4-5 viešojo registro duomenų yra prierašas „su rūsiu“, – tačiau juose nenurodomas nei plotas, nei rūsio patalpų idealioji dalis. Prie ieškovų negyvenamosios patalpos XIII-1 ir XIII-2 tokio prierašo apie rūsį nėra. Namo registro duomenys skelbia, kad name yra rūsio patalpos: „...Rūsių (pusrūsių) plotas: 32,00 kv. m.“. Tarp šalių kilo ginčas dėl 32 kv. m. ploto namo rūsio / pusrūsio patalpų nuosavybės teisės dalių.

15. Ieškovai D.G. ir A.G. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė pripažinti, jog ieškovui A.G., nuosavybės teise valdančiam butą (duomenys neskelbtini)-1, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 203/1000 dalis (6,50 kv. m. ploto); ieškovams D.G. ir A.G. nuosavybės teise valdantiems negyvenamąsias patalpas XIII-1 ir XIII-2 (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), name (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 159/1000 dalis (5,09 kv. m. ploto); atsakovei I.Z. nuosavybės teise valdančiai butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 220/1000 (7,04 kv. m. ploto); atsakovams R.S. ir L.S. nuosavybės teise valdančiam butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 209/1000 (arba 6,69 kv. m. ploto); atsakovei V.K. nuosavybės teise valdančiai butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 209/1000 (arba 6,68 kv. m. ploto).

16. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes nustatė, kad ieškovai name, esančiame (duomenys neskelbtini) įgijo vieną nekilnojamąjį objektą – butą Nr. 1 su rūsiu, taip pat sandorio pagrindu tame pačiame name įgijo ir negyvenamąsias patalpas be rūsio, todėl sprendė, kad ieškovų pateiktas ieškinys pažeidžia likusių butų, kuriems priskirta rūsio patalpa, savininkų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Ieškovai nėra nuginčiję atsakovų nuosavybės teise įgytų ginčo patalpų su priklausiniais (su rūsiu) sandorių, todėl atsakovams nesutinkant, kad ieškovams būtų pripažinta nuosavybės teisė į pusrūsio 159/1000 dalis, ieškinį atmetė.

17. Apeliantai D.G. ir A.G., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismo sprendimo išvados nepagrįstos. Kadangi atsakovai ir viešasis registras pripažįsta, jog konkrečios pusrūsio dalies nevaldo nei viena iš bylos šalių, t. y. nuosavybės teisių apimtis nėra konkretizuota, todėl, apeliantų nuomone, nėra pagrindo teigti, jog patenkinus ieškinį atsakovų bendros dalinės nuosavybės dalis būtų sumažinta ar kad ieškovai ieškiniu siekia pakeisti nuosavybės teisių apimtį tik savo naudai. Apeliantai teigia, kad jie, įgydami negyvenamąsias patalpas, įgijo ir bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį rūsio patalpų, todėl teismo sprendimą prašo panaikinti ir jų ieškinį tenkinti

Dėl ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimties

18. CK 4.47 straipsnyje yra nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose numatytais pagrindais.

19. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teises priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė: 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teises nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

20. Nagrinėjamojoje byloje atsakant į apeliacinio skundo argumentus, ar ieškovams D.G. ir A.G. nuosavybės teise valdantiems negyvenamąsias patalpas XIII-1 ir XIII-2 (un. Nr. (duomenys neskelbtini):0005) name (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų 159/1000 dalis (5,09 kv. m. ploto) svarbu nustatyti, kokias konkrečias patalpas nuosavybės teise įgijo apeliantai iš buvusios savininkės.

21. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovas A.G. butą, esantį (duomenys neskelbtini)-1 su rūsiu įgijo 2017-05-12 ir 2019-04-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. Atsakovai I.Z., R.S. ir L.S., V.K., nuosavybės teises į jiems priklausančius butus (Nr. 3, 4, 5) su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo sandorių pagrindu. Kiekvienas atsakovas jiems priklausantį butą įgijo su rūsiu, nenurodant rūsio ploto ar jo dalių.

22. Ieškovai D.G. ir A.G. negyvenamąsias patalpas XIII- 1 (10,26 kv. m.) ir XIII-2 (15,82 kv. m.), esančias (duomenys neskelbtini)-2 įsigijo iš J. R. M. 2013 m. kovo 21 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad šias patalpas ieškovai įgijo su rūsiu. Iš bylos duomenų, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 29 techninės apskaitos bylos duomenų matosi, kad J. R. M. šios patalpos nuosavybės teise priklausė 1994-12-13 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1639-v pagrindu, kuriuo J. R. M. buvo atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A-410 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. R. M.“ nurodyta, kad J. R. M. atkuriamos nuosavybės teisės į 57000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (2A1/m), išskyrus natūra grąžintas 26,08 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (XIII-1, XIII-2) bei 1 butą ir nustatyta, kad už šią natūra negrąžinamą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (2A1/m) dalį J. R. M. atlyginama valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šių duomenų darytina išvada, kad tiek buvusiai savininkei J. R. M. nebuvo sugrąžintos negyvenamosios patalpos su rūsiu, todėl ir ieškovai su negyvenamosiomis patalpomis rūsio patalpų neįgijo. Rūsio patalpas su gyvenamosiomis patalpomis (butais Nr. 3, 4, 5) įgijo atsakovai ir ieškovas A. G., įgydamas nuosavybės teise butą Nr. 1.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovams kartu su negyvenamosiomis patalpomis neįgijus rūsio patalpų, negali priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise 159/1000 dalis (5,09 kv. m. ploto) rūsio patalpų, ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tenkinus ieškovų reikalavimą, jiems neįgijus nuosavybės teisių į rūsio patalpas, atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės dalis būtų sumažinta su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, nes ieškovai ieškiniu siekia pakeisti nuosavybės teisių apimtį savo naudai. Ieškovai nėra nuginčiję atsakovų nuosavybės teise įgytų ginčo patalpų su priklausiniais – su rūsiu sandorių, todėl, kilus ginčui ir atsakovams nesutinkant, kad ieškovams būtų pripažinta nuosavybės teisė į pusrūsio 159/1000 dalis, ieškinys atmestas pagrįstai.

24. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčo gyvenamojo namo rūsys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butų savininkams, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad rūsio patalpos visuomet buvo naudojamos ir priklausė visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad savininkai rūsiu naudojosi ieškovų nurodyta apimtimi. Šiuos apeliantų teiginius teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, paremtus tik ieškovų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

25. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, dėl kitų apeliacinio skundų argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Aukščiau aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgijimo pagrindus bei bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo L. S. atstovė advokatė I. K. pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, su prašymu pateikė sąskaitos bei mokėjimo nurodymo Nr. 1 kopijas (DOK-18986).

28. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš ieškovų D.G. ir A.G. yra pagrindas priteisti atsakovui L.S. 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Kadangi byloje patirta 19,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš kiekvieno ieškovo priteistina valstybei po 9,69 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų D.G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A.G. a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno atsakovui L.S. a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš D.G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A.G. a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėIzolda NėnienėArvydas Žibas