- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-98-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servitutinio kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. O. ieškiniu prašė leisti jam be atsakovo A. S. sutikimo atlikti servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A. S., administraciniu aktu – Apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra įteisintas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,12 ha, skirtas patekti į ieškovo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas jam priklausančiame nurodytame žemės sklype, kurio plotas 5,8650 ha, planuoja kasti naudingąsias iškasenas, tam yra parengtas techninis projektas „Tvenkinių sistemos įrengimas“. (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrajame plane šiame sklype yra pažymėta naudingųjų išteklių teritorija, Šilutės savivaldybės administracija yra išdavusi statybos leidimą tvenkinių sistemai įrengti. Ieškovo įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. išdavė leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą pradėti (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano rengimą, kuriame planavimo organizatorė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informacija apie išteklių naudojimo plano svarstymą buvo paskelbta viešai Geologijos tarnybos interneto svetainėje, Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentoje, pasiūlymų ir pastabų iš visuomenės dėl parengto naudojimo plano nebuvo gauta. Šiuo metu servitutinio kelio būklė yra labai bloga, todėl tam, kad ieškovas galėtų vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, būtina kelią suremontuoti, t. y. pagerinti, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro mišinį bei įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius, nepažeidžiant kelio išmatavimų. Ieškovas nurodė, kad šiuos kelio pagerinimo darbus atliks savo sąskaita. Šiems darbams atlikti reikia atsakovo, kaip žemės sklypo, per kurį eina servitutinis kelias, savininko sutikimo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. Ieškovo nuomone, dėl šių darbų niekaip nebus pažeisti atsakovo teisėti interesai, kelias bus pagerintas, kadangi bus padengtas nauja saugia danga, kelias nebus praplatintas ar kitaip pažeisti jo išmatavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo V. O. atsakovui A. S. 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovo žemės sklype kelio, kuriam nustatytas servitutas, būklė labai bloga ir ieškovas neturi galimybių jo naudoti savo poreikiams pagal šiuo metu nustatytą servituto turinį. Kelio servitutas atsakovo žemės sklype administraciniais aktais nustatytas 2009 m., kuomet tiek ieškovo, tiek atsakovo sklypai buvo žemės ūkio paskirties. Tokia kelio servituto apimtis – ieškovui per atsakovo žemės sklypą su žemės ūkio technika patekti į savo sklypą ir jame vykdyti žemės ūkio veiklą, atitiko tiek ieškovo, tiek ir atsakovo lūkesčius. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovui keičiant savo žemės sklypo naudojimo paskirtį atsakovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas automatiškai negali būti priderintas prie viešpataujančio daikto naudojimo pagal naują paskirtį. Nustatyta, kad šiuo metu nustatytu kelio servitutu ieškovas naudojasi, jo būklė tinkama vykdyti žemės ūkio veiklą, o tuo pačiu atsakovo teisės niekaip nėra suvaržomos – jis žemės sklypu naudojasi pagal paskirtį ir jį visą deklaruoja kaip specialios paskirties pievą. Teismo vertinimu, ieškovui atlikus nurodytus remonto darbus atsakovas akivaizdžiai netektų galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, kurioje nustatytas kelio servitutas, dalimi, toje vietoje negalėtų vykdyti žemės ūkio veiklos (šienauti ir pan.), realiai sumažėtų jo deklaruojamo sklypo plotas bei gaunamos išmokos. Taip pat pasikeistų kelio servituto naudojimo pobūdis, intensyvumas, jo apkrovos, būtų pažeistos atsakovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Konstatuota, kad būtų sudaryti dideli nepatogumai tarnaujančio daikto savininkui – atsakovui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kadangi atsakovo žemės sklypo dalyje palei upę yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, ieškovas, net ir suremontavęs servitutu nustatytą kelią, negalėtų jo naudoti pagal naujai nustatytą paskirtį ir šiuo keliu vykdyti intensyvios veiklos, kadangi servitutu, kuriuo nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonės važiuoti negali.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas V. O. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra galimybės spręsti apie blogą servitutu nustatyto kelio būklę ir būtinumą atlikti remonto darbus, kadangi ieškovas nuosekliai įrodinėjo, jog kelio provėžos išryškėja ir matosi tik vasaros sezono metu, kuomet ieškovas intensyviau naudojasi kelio servitutu; ne vasaros sezono metu net nesimato kelio provėžų.
5.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą spręsdamas, jog pradėjus žemės kasimo darbus servitutu nustatytu keliu važiuotų daug sunkiasvorių transporto priemonių ir eismas taptų intensyvus.
5.3. Pažymi, kad nustačius kelio servitutą atsakovo teisės yra neišvengiamai suvaržomos. Teismas nepagrįstai ir šališkai įvertino tik atsakovo teisių suvaržymą.
5.4. Teismas visai nevertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo atlikti kelio remontą, privalėjo vadovautis teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio minėto plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypo nėra jokių kitų galimybių (nes visi kiti privažiavimo keliai vestų per (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena šeimos su mažamečiais vaikais), o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau nustatytas kelio servitutas ir ieškovas į jį gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą.
5.5. Teismas padarė klaidingą išvadą, teigdamas, jog net ir patenkinus ieškinį ieškovas kelio servitutu negalėtų naudotis pagal naujai nustatytą paskirtį ir šiuo keliu vykdyti intensyvios veiklos dėl palei upę nustatyto kelio servituto – teisės naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha. Teismas suklydo, kadangi Apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,12 ha, patekti į ieškovo žemės sklypą susiejo su Apskrities viršininko 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintu kelio servitutu – teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, ir sprendė, jog nustatytas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku – negali būti naudojamas kaip kelio servitutas. Akivaizdu, kad kelio servitutas negalėjo būti nustatytas taip, jog kelio servitutu negalima būtų pasiekti ieškovo žemės sklypo ribos, nes tai prieštarautų pačiam kelio servituto nustatymo tikslui.
5.6. Ieškovas nesutinka su atsakovui priteistu bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, kaip neatitinkančiu bylos procesinių dokumentų apimties ir bylos sudėtingumo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovas A. S. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo valią dėl kelio servituto nustatymo atsakovo sklype, ir neįrodė, kad kelio servitutu jam buvo suteikta galimybė eksploatuoti smėlio kasimo telkinį. Ieškovo numatomas kelio servituto per atsakovo žemės sklypą naudojimas neatitinka šio kelio servituto apimties. Atsakovo teigimu, tam, kad ieškovas galėtų naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius, visiškai nereikia naudotis atsakovo žemės sklype esančiu kelio servitutu, kadangi iki ieškovo žemės sklypo yra galimybė laisvai patekti keliu pro (duomenys neskelbtini) kaimo sodybas ir intensyviai naudojamu lauko keliu per nesuformuotą valstybinę žemę.
6.2. Realiai atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklype tokio inžinierinio statinio – kelio, su visais privalomais elementais nėra. Atsakovo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir kelio su visais priklausančiais elementais tiesimas reikštų atsakovo žemės sklypo paskirties keitimą. Atsakovo vertinimu, tam, kad ieškovas galėtų su sunkiasvoriu krovininiu transportu (bendroji masė 20 tonų ir daugiau) intensyviai vežti smėlio krovinius, esamo kelio servituto per atsakovo žemės sklypą aiškiai nepakaktų, todėl tam turėtų būti tiesiamas ne mažiau 10‑12 m pločio vietinės reikšmės kelias, o ieškovas nepateikė jokių duomenų apie norimo remontuoti kelio gautas techninio projektavimo sąlygas, ruošiamą ar jau paruoštą bei suderintą projektą, kelio remonto projekto ekspertizę, numatytas kelio apsaugos zonas, duomenų dėl savo planų išsaugoti melioracijos įrenginius nuo gniuždymo. Atsakovo nuomone, ieškovas net neturi teisės ir įgaliojimų projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ar taisyti (remontuoti) kelio servitutą, kurio būklė savo faktine apimtimi turėtų atitikti reikalavimus keliui, todėl jis net negali turėti tokios reikalavimo teisės teikti reikalavimą teismui dėl leidimo atlikti tokius kelio remonto darbus.
6.3. Atsakovo žemės sklypo bendras žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 5,82 ha ir atsakovas kasmet visą savo žemės sklypą deklaruoja, teikdamas „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką“ pagal priemonę dėl specifinių pievų tvarkymo (kodas SPT). Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatytų, kad atsakovo paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas dėl ieškovo įrengto servitutinio kelio sumažėtų, būtų fiksuojamas pažeidimas ir paramos išmoka sumažinta.
6.4. Pažymi, kad dėl (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostai taikomų apribojimų bei dėl palei upę nustatyto kelio servituto – teisės naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, dalyje atsakovo žemės sklype esančio nustatyto kelio servituto ieškovo planuojamas krovininių transporto priemonių eksploatavimas negali būti vykdomas.
6.5. Atsakovo vertinimu, jo patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija teisės aktuose rekomenduojamų dydžių, todėl teismas jas priteisė pagrįstai.
7. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad neturi suinteresuotumo dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų bei prašymų ir prašo teismo priimti procesinį sprendimą savo nuožiūra.
8. Atsiliepimu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodo, kad ieškiniu nekeliami reikalavimai šiam trečiajam asmeniui, ieškinys nesusijęs su šios institucijos teisėmis ar pareigomis, ir joms įtakos neturės bylos išsprendimas, todėl dėl apeliacinio skundo ir jame išdėstytų motyvų bei prašymų, įvertinus atsiliepime nurodytus argumentus, prašo spręsti teismo nuožiūra. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes ir, įvertinęs bendrąsias įrodinėjimo taisykles, priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl leidimo be atsakovo sutikimo atlikti atsakovo žemės sklype kelio servitutu nustatyto kelio remonto darbus. Apeliaciniu skundu ieškovas V. O. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nepaisė ieškovo ir atsakovo, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros – gynė tik atsakovo teises ir galimybes naudotis šiam priklausančiu žemės sklypu be jokių suvaržymų, tačiau neužtikrino ieškovo teisės remontuoti kelio servitutą ir tinkamai naudotis žemės sklypu minimaliai apribojant atsakovo, tarnaujančio daikto savininko, teises.
12. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovui V. O. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieškovo ir atsakovo sklypai ribojasi. Atsakovui priklausančiame nurodytame žemės sklype yra nustatyti du kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas 0,01 ha, įregistruotas 2009 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,12 ha, įregistruotas 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
15. Vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.113 straipsnio 1 dalies reglamentavimas taip pat numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi, servituto nustatymas yra sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą; sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas). Iš to matyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkui suteikiama teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu sietina su tuo, kiek tai būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.
16. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovo žemės sklype administracinio akto pagrindu yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotofiksacijos, kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės, taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje žemės sklypas yra apaugęs žole (pieva). Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad provėžos išryškėja tik vasaros sezono metu, kai ieškovas intensyviau naudojasi kelio servitutu – šienauja, važiuoja į savo sklypą traktoriumi. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė pravažiuoti transporto priemonėms, bet lauko kelias nėra išvažinėtas, taip pat nėra įrengtas kelias, kaip inžinerinis statinys, kurio įrengimui keliami aukštesni reikalavimai. Ieškovas ieškinyje poreikį atlikti kelio servituto vietoje remonto (pagerinimo, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro mišinį bei įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius) darbus grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis keitėsi ir, ieškovui siekiant savo žemės sklype vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, nurodomi remonto darbai būtini dėl labai prastos kelio būklės kelio servituto vietoje.
17. Apeliaciniu skundu ieškovas, be kitų, nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visai nevertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano. Apelianto teigimu, minėtas planas yra teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 6 puntą, nustatantį, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemės gelmių naudojimo planai. Apelianto teigimu, teismas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto ir galiojančio (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano sprendiniais ir kitais argumentais, kad ieškovui įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypo nėra jokių kitų galimybių, o atsakovui priklausančiame žemės sklype jau nustatytas kelio servitutas ir ieškovas į savo sklypą gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą.
18. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 30 d. kartu su prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio vietos planą su gretimybėmis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“. Šiame prašyme nurodyta, kad teikiamas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio planas su gretimybėmis yra (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano priedas Nr. 1, kuriame numatytas žaliavos transportavimo kelias išskirtu kelio servitutu.
19. Nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas (1 punktas), taip pat buvo nuspręsta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gelmių išteklių naudojimo laikotarpiui nustatoma – kita, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos (2.1 papunktis). Minėtame įsakyme, be kita ko, nurodyta, kad išeksploatavus žemės gelmių išteklius žemė rekultivuojama vadovaujantis šio įsakymo 1 punktu patvirtinto (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano sprendiniais; rekultivavus žemę, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį planuojama keisti į vandens ūkio paskirties žemę (2.2–2.3 papunkčiai).
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieškovo 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo minėtu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas nebuvo pateiktas, nurodant, kad su visa plano medžiaga galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre: www.tpdris.lt Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, su juo gali susipažinti visi asmenys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro interneto portale http://www.tpdr.lt, o ši informacija apie tai, kur galima susipažinti su minėto plano dokumentais, buvo pateikta byloje.
21. CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau pažymėtina, kad byloje turi būti ištirti visi esantys įrodymai, laikantis rungimosi principo, užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams teisę dėl įrodymų byloje teikti paaiškinimus (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnio 1–2 dalys, 176–179, 185).
22. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi nurodyto plano priede – Susisiekimo schemos aprašymas – numatytais duomenimis dėl susiekimui su planuojama teritorija naudojamo ir planuojamo toliau naudoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio registruoto servitutinio kelio, taip pat apeliantas teigia, kad planavimo sąlygose buvo numatytos sąlygos dėl visos formuojamos pravažiavimo kelio atkarpos sustiprinimo ir pritaikymo sunkiasvoriam transportui judėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir apelianto nurodytų teiginių matyti, kad (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas, jo dalys, kuriomis apeliaciniame skunde remiasi ieškovas, ieškovo nebuvo pateiktos į bylą, tik pateikiant nuorodą į tokią medžiagą. Tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Atitinkamai apelianto nurodomi ir akcentuojami duomenys ir tokių duomenų įtaka byloje sprendžiamam klausimui dėl būtinumo atlikti kelio tvirtinimo darbus nebuvo išsamiai ištirti ir visapusiškai įvertinti pirmosios instancijos teisme.
23. Svarbu ir tai, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovas, net ir suremontavęs servitutu nustatytą kelią, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis į jam priklausantį žemės sklypą patekti neturi jokių galimybių, kadangi servitutu, kuriuo nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonėmis važiuoti negalima. Apeliantas teigia, kad pats kelio servitutas negalėjo būti nustatytas taip, jog kelio servitutu būtų negalima pasiekti ieškovo žemės sklypo ribos, nes tai prieštarautų pačiam kelio servituto nustatymo tikslui. Apeliantas savo teiginį, kad atsakovo žemės sklype Apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įteisintas kelio servitutas, kurio plotas 0,12 ha, patekti į ieškovo žemės sklypą tęsiasi per atsakovo žemės sklypo rytinę dalį ir su nedideliu užlinkimu ties (duomenys neskelbtini) upe pasiekia ieškovo žemės sklypą, grindžia 2008 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo abrisu (V. K. IĮ projektas), 2009 m. vasario 9 d. atsakovo žemės sklypo planu (V. K. IĮ projektas) ir susisiekimo schema prie (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad rengiant apelianto nurodomą (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planą buvo sprendžiamas klausimas dėl susisiekimo su ieškovo žemės sklype planuojama teritorija per atsakovo žemės sklypą nustatytu kelio servitutu, tačiau šie duomenys byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti.
24. Byloje ieškovas ieškinio reikalavimo pagrindą grindžia aplinkybėmis, kad jam priklausančio žemės sklypo paskirtis keitėsi ir dėl to kilo poreikis atlikti ieškinyje nurodytus darbus jau nustatyto kelio servituto dalyje. Tačiau su šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis susiję anksčiau nurodyti bylos duomenys, taip pat reikšmingi faktiniai duomenys apie tai, kaip ieškovo žemės sklypo paskirties keitimo procedūrų metu buvo spręstas susisiekimo su ieškovo žemės sklypu klausimas, nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Ištyrus ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia į bylą pateikti įrodymus, kad jie būtų tiesiogiai ištirti, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 329 straipsnis 1 dalis).
25. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir 2021 m. balandžio 13 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. balandžio 13 d. žodinio proceso tvarka vykusiame viešame teismo posėdyje stacionaria garso įrašymo įranga buvo daromas garso įrašas, tačiau jis nėra įkeltas į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“. Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 13P-22-(7.1.2) „Dėl Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punktas numato, kad stacionariuoju garso įrašymo įrenginiu užfiksuotas viešo teismo posėdžio garso įrašas automatizuotu būdu perkeliamas iš įrenginio į „Liteko“, išskyrus atvejus, kai tokiam garso įrašui dėl techninių priežasčių automatizuotai nepersikėlus į „Liteko“ garso įrašas iš teismo lokalaus (vietinio) serverio į „Liteko“ perkeliamas rankiniu būdu. Akcentuotina, kad pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama byla turi būti su visais duomenimis (CPK 317 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismui perduota išnagrinėtos bylos medžiaga nėra pilna. Tačiau nustačius, kad yra teisinis pagrindas bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ir byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui.
26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.