- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-191-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Regina Baranauskienė
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. ir 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. A. nukentėjusiajam D. K. priteista 500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
2009 m. balandžio 25 d., apie 13 val., Klaipėdoje, Šilutės pl., prie 12 namo, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pažadėjęs D. K. parduoti nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, paėmė iš D. K. 500 Lt, nuėjo į Šilutės pl. 6 namą, grįžęs kartu su D. K. nuvažiavo prie prekybos centro „Vėtrungė“, Taikos pr. 28, ir, pasakęs, kad eina paimti kompiuterio bei paprašęs nukentėjusiojo palaukti, nuėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad nukentėjusysis jokios neturtinės žalos nepatyrė, nes norėdamas nusipirkti naują nešiojamąjį kompiuterį už 500 Lt suvokė, kad toks kompiuteris legaliai tiek kainuoti negali, ir paprasčiausiai siekė materialinės naudos.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 109 str. įtvirtina asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisę pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ (Teismų praktika Nr. 29) taip pat pažymėta, kad nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad nusikaltimu padaroma vienokia ar kitokia neturtinė žala, o jos dydžio klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo, ir pan.
Formuojamoje teismų praktikoje pasekmės yra laikomos esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Be to, tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.
Kolegija neabejoja, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo tyčinių veiksmų turėjo išgyvenimų dėl netektų pinigų, taip pat patyrė nepatogumų dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, tačiau negali sutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra tokios apimties, kokia įvertino nukentėjusysis. Nukentėjusysis D. K. yra pakankamai jauno amžiaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl akivaizdu, kad jam 500 Lt netekimas nėra toks, kad padarytų žymią įtaką dabartinei gyvenimo kokybei ar sukeltų netikrumo jausmą dėl jos ateityje. Kita vertus, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje jokių savo išgyvenimų nenurodė, apklausoje nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad jis sugaišo daug laiko besivažinėdamas su nuteistuoju ieškant kompiuterio, taip pat tuo metu buvo sutrikdytas jo darbas. Teisme nukentėjusysis parodė, kad neturtinę žalą sudaro stresas, važinėjimas į apklausas, dvasiniai išgyvenimai. Taip pat parodė, kad lankosi pas kardiologą, nes po įvykio paaštrėjo nemiga, tačiau išrašų iš medicininių dokumentų apie tai nepateikė.
Kolegijos nuomone, reikšminga ir tai, kad A. A. apgaule įgijo tik 500 Lt, šių pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ 10.4 punkte pažymėta, kad pritartina teismų praktikai, kai nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą. Kolegijos nuomone, išdėstytos nuostatos leidžia teigti, kad viena vertus, didesnė turtinė žala sukelia ir didesnius dvasinius išgyvenimus, kita vertus, priteistina neturtinė žala negali būti tokio pat ar panašaus dydžio kaip ir turtinė žala. Šią išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika, kai nustatomas neturtinės žalos dydis yra žymiai mažesnis lyginant su padarytos turtinės žalos dydžiu (kasacinės bylos Nr. 2K-71/2009, 2K-572/2007, 2K-136/2006).
Be minėtų, lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį turinčių kriterijų, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio neatitinkantys veiksmai, kai jis pernelyg pasitikėdamas tik iš matymo pažįstamu asmeniu, šiam asmeniui patikėjo savo pinigus neva atsiskaityti su perkamo kompiuterio savininku, net neapžiūrėjęs ketinamo pirkti kompiuterio.
Taigi įvertinusi paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi išdėstytais kriterijais, kolegija mano, jog galima iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam D. K. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 100 Lt. Kolegijos nuomone, būtent tokios sumos priteisimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką bei užtikrina nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti. Iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam D. K. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 100 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.