Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1331-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2A-1331-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01118-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
J. K.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1331-253/2014

Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01118-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.12.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. K., išvadą teikianti institucija Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą J. K. netrukdyti ieškovei A. V. naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), perkeliant J. K. priklausančią tvorą už VĮ Registrų centras įregistruotų žemės sklypo ribų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0667 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypas ir jo ribos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo savininkas. 2010 m. gegužės mėnesį atsakovas nugriovė tvorą, skiriančią ieškovės ir atsakovo žemės sklypus ir jos vietoje pastatė naują tvorą. Pastatęs naują tvorą, atsakovas sumažino ieškovei priklausančio žemės sklypą trimis kvadratiniais metrais, perkėlęs tvorą į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu yra suvaržyta ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė yra žemės sklypo savininkė, atsakovas, pastatydamas tvorą, pažeidė žemės sklypo ribas, kurios yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu trukdo naudotis ieškovei žemės sklypu.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 20,17 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypų duomenys buvo nustatyti vietinėje koordinačių sistemoje. Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo pateiktą informaciją, ieškovės ir atsakovo ginčo bendra riba yra sutapatinta, nes nesutapimas neviršija duoto 0,1 m leistinumo, kuris galioja miesto teritorijoje. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypų kadastrinius duomenis transformavo iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą ir abiejų sklypų kadastrinius duomenis pažymėjo kadastro žemėlapyje. Vykdant transformavimą, leistina transformavimosi paklaida lygi 0,18 metro. Iš tvoros kontrolinės nuotraukos nustatyta, kad atsakovo pastatyta tvora pagal bendrą šalių sklypų ribą, neviršija leistinos paklaidos. Tai patvirtino ir liudytojas, kuris statė tvorą ir šalių pateiktos foto nuotraukos. Esant šiems įrodymams, teismas darė išvadą, kad atsakovo tvora yra pastatyta atsakovo žemės sklype, o ieškovės teiginiai, kad atsakovas trukdo jai naudotis 3 kv.m. žemės sklypo, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės ir atsakovo žemės sklypų ribos tarpusavyje sutampa, t. y. tiek apeliantės žemės sklypo vakarinės ribų (posūkio taškai Nr. 1 ir Nr. 2), tiek atsakovo žemės sklypo rytinės ribų (posūkio taškai Nr. 6 ir Nr. 7) koordinatės sutampa, kas tik patvirtina, jog ginčo dėl bendros ribos tarp bylos šalių nėra ir nebuvo. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, 1997-03-21 žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktas, matininkų V. M. ir E. P. atlikti matavimai, matininko E. P. paaiškinimai teisme, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad atsakovui priklausanti tvora yra jo žemės sklypo dalyje. Fotonuotraukose matyti, kad atsakovo tvora pastatyta virš apeliantės tvoros pamatų, tai reiškia, jog statant tvorą ji buvo perkelta į apeliantės žemės sklypo pusę, tvorą iš dalies statant ant anksčiau buvusių pamatų. Statant tvorą dalis apeliantės tvoros pamatų buvo nuardyta, todėl tikslios ribos pagal pamatus negalima nustatyti. Šios fotonuotraukos paneigia teismo išvadas, kad nauja tvora buvo statoma buvusios tvoros vietoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tvora yra pastatyta jo žemės sklypo ribose. Teigia, kad esant vietovėje paženklintoms riboms, koordinačių transformavimas ginčo atveju jokios įtakos negalėjo turėti, todėl teismas nepagrįstai taikė 0,18 m transformavimo paklaidą. Kita vertus, pritaikius 0,18 m transformavimo paklaidą ir laikant, kad apeliantės žemės sklypo riba yra palei atsakovui priklausančią tvorą, apeliantės žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau nei leistina paklaida. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo pateiktoje informacijoje nėra aiškiai nurodyta , jog ginčo atvejui, nustatant žemės sklypo koordinates, yra taikoma 0,18 m paklaida vien todėl, kad žemės sklypo ribų koordinatės buvo transformuotos į LKS koordinačių sistemą. Bendros ribos sutapatinimas turi įtakos tik bendros ribos ilgiui, tačiau ne jos faktinei vietai. Sutapatinus bendrą žemės sklypo ribą, pasikeitė tik atsakovo kadastrinių matavimų plane – pažymėto posūkio taško Nr. 6 vieta, tačiau apeliantės žemės sklypo posūkio taškai liko nepakitę, nes kadastriniame žemėlapyje bendros ribos ilgis nurodytas 30,78 m, tai yra lygiai toks pat kaip ir apeliantės kadastrinių matavimų plane. Atsakovas jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad atliktas ginčo žemės sklypų esamos padėties nustatymo konkretus planas ir jame pažymėtos konkrečios kadastrinės ribos LKS sistemoje yra neteisingos, nepateikė, tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis UAB „Kartografiniai projektai“ parengta tvoros kontroline nuotrauka ir šio įrodymo pagrindu spręsti, ar apeliantės nuosavybės valdymo teisės yra pažeidžiamos, ar ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovės pateiktoje situacijos schemoje, kurią paruošė licencijuotas UAB „Kartografiniai projektai“ specialistas E. P., linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinėje nuotraukoje neatitinka žemės sklypo ribų, pažymėtų kadastro žemėlapyje. Parengiamajame posėdyje matininkas E. P. nurodė, kad ruošdamas situacijos schemą (kontrolinę nuotrauką), vadovavosi VĮ „registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismui pateikta kontrolinė nuotrauka yra netiksli su klaidomis, todėl mano, kad pagal šią pateiktą situacijos schemą ginčas nespręstinas. Taip pat pažymi, kad pagal pateiktą situacijos schemą žemės sklypo , nuosavybės teise valdomo A. V., nurodyti linijų ilgiai atitinka žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu šioje byloje prašė įpareigoti atsakovą J. K. netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), perkeliant J. K. priklausančią tvorą už VĮ Registrų centras įregistruotų žemės sklypo ribų. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus reiškia CK 4.98 str. pagrindu. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, ir nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų savininkai: ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0667 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0901 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad 2010 m. su kaimynės sutikimu savo lėšomis seną ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skiriančią tvorą pakeitė nauja. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovo pastatyta tvora pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,0667 kv.m. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas neteisėtai užvaldė 3 kv.m. ieškovės žemės, kuriuos valdo iki šiol.

Apeliantė nesutinka, kad atsakovas, perstatydamas tvorą, ją pastatė anksčiau buvusios tvoros vietoje. Iš byloje esančių situacijos fotonuotraukų matyti, kad sklypus skiriančios ginčo tvoros kampas, kaip ir ieškovės bei atsakovo tvorų dalys, pastatytas ant betonuotų pamatų, tačiau fotonuotraukose užfiksuota situacija nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad ginčo tvora perkelta būtent į apeliantės žemės sklypo pusę, kadangi apeliantė pati pažymi, jog statant tvorą, dalis apeliantės tvoros pamatų buvo nuardyta, todėl tikslios ribos pagal pamatus negalima nustatyti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad esminė aplinkybė buvo atsakovui priklausančios tvoros vieta kadastro žemėlapyje. Apeliantė pažymi, kad iš UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame žemės sklypo plane su tvoros kontroline nuotrauka esančios pastabos matyti, jog apeliantei priklausančio žemės sklypo plotas dėl žemės sklype esančios atsakovo tvoros sumažėja iki 644 kv.m. Šiame tvoros kontrolinės nuotraukos plane nurodyta, kad atstumai tarp šalių sklypo ribos ir ginčo tvoros šiaurinėje ir pietinėje sklypų pusėse yra atitinkamai 0,17 m ir 0,04 m. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog šalių žemės sklypų koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Šalių žemės sklypų kadastriniai duomenys iš vietinės koordinačių sistemos transformuoti į valstybinę koordinačių sistemą ir abiejų sklypų kadastriniai duomenys pažymėti kadastro žemėlapyje. transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą maksimali leistina transformavimo paklaida pagal Kretingos miesto geodezinį pagrindą lygi 0,18 m. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo tvora, pagal bendrą šalių sklypų ribą, neviršija leistinos paklaidos.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 0,18 m transformavimo paklaidą. Nustatyta, kad UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame tvoros kontrolinės nuotraukos plane (taip pat ir matininko V. M. parengtame plane) bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane nesutampa atstumų iki posūkio taškų ilgiai (nuo koordinatės posūkio taško 1 iki koordinatės posūkio taško 8 atitinkamai planuose – 29,52 m ir 29,54 m, paklaida – 0,02 m, nuo koordinatės posūkio taško 8 iki koordinatės posūkio taško 7 atitinkamai planuose – 5,35 m ir 5,29 m, palaida – 0,06 m, nuo koordinatės posūkio taško 7 iki koordinatės posūkio taško 6 atitinkamai planuose – 30,76 m ir 30,78 m, paklaida – 0,02 m, koordinatės posūkio taškų 5–2 ilgis atitinkamai planuose – 63,47 m ir 63,49 m, paklaida – 0,02 m). Iš VĮ Registrų centras 2014-03-20 rašto ir bylos duomenų taip pat nustatyta, kad realiai apeliantės žemės sklypo vakarinė riba ir atsakovo žemės sklypo rytinė riba kadastro žemėlapyje sutapatintos, jos ilgis kadastro žemėlapyje lygus 30,78 m. Nors apeliantė nurodo, kad ribų posūkio taškų buvimo vieta dėl transformavimo nesikeičia, tačiau iš 2013-08-21 žemės naudojimo patikrinimo akto duomenų matyti, kad atsakovo prašymu buvo patikrintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje, patikslinti riboženklių buvimo vietos atitikimo koordinatėms nepavyko, kadangi žemės sklype neveikė patikrinimo metu naudotos techninės priemonės ir patikrinti nepavyko. Atsižvelgtina ir į tai, kad išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad esant paminėtiems netikslumams pateiktame tvoros kontrolinės nuotraukos plane, negali konstatuoti, jog atsakovas J. K. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statydamas tvorą pažeidė A. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą. Be to, liudytojas E. P. paaiškino, kad sudarant tvoros kontrolinės nuotraukos planą bylos šalių sklypų ribos nebuvo nustatomos. Sudarant tvoros kontrolinės nuotraukos planą buvo nustatyta tik tvoros padėtis valstybinėje koordinačių sistemoje, konkrečios ieškovės žemės sklypo ribų koordinatės ir realus ieškovės žemės sklypo plotas nematuoti, išvada dėl žemės sklypo ploto sumažėjimo daryta įvertinus, kiek pagal esamus duomenis tvora įsiterpia į ieškovės teritoriją ir gautas skirtumas. Pažymėtina, kad pagal teisės aktus tam tikrais atvejais galima ir žemės sklypo ploto paklaida (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 21¹ p.). Esant tokioms aplinkybėms, kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės nuosavybės valdymo teisės pažeidimo, privalėjo remtis tik UAB „Kartografiniai projektai“ parengtu tvoros kontrolinės nuotraukos planu.

Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė teisės naudotis jai priklausančiu sklypu suvaržymo fakto neįrodė, t. y. neįrodė, jog atsakovas, perstatęs tvorą, perkėlė ją į ieškovei priklausantį žemės sklypą ir taip sumažino ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Albina PupeikienėMarius DobrovolskisRimvida Zubernienė