- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-182-398/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58583-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Viktoras Onačkas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko prašymas dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismui 2017 m. sausio 17 d. buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.
A. M. kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis veikdamas kartu su M. M., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 str., 8¹ str., neteisėtai neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą - 2,292 g sintetinio kanabinoido MDMB - CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB - CHMINACA), kuris įrašytas į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašus (sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupį), o būtent: jis, veikdamas kartu su M. M., 2015 m. spalio 19 d., 11 val. 34 min., gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio kompiuterio pagalba internetinėje svetainėje https://www.brc-finechemicals.com užsakė sintetinio kanabinoido MDMB -CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB - CHMINACA), kurios įpakuotos į pakuotes pavadintas „Skyhigh“, už jas pavedimu iš AB „DNB“ banko jo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) sumokėjo 160,36 eurus, nurodė užsakytas medžiagas neteisėtai siųsti A. M. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), po ko ši psichotropinė medžiaga neturint leidimo iš Didžiosios Britanijos 2015 m. spalio 20 d. 6 val. 53 min. buvo atsiųsta į Lietuvos Respubliką.
A. M. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis veikdamas kartu su M. M., pasitelkęs asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, neteisėtai neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną parsigabenę psichotropinės medžiagos didelį kiekį - 2,292 g sintetinio kanabinoido MDMB - CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB - CHMINACA), kuris įrašytas į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašus (sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupį), šios psichotropinės medžiagos dalį neteisėtai gabeno bei laikė turėdamas tikslą ją platinti bei dalį be tikslo platinti, o taip pat dalį šios psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė, o būtent: pasitelkę kurjerių tarnybą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nėra kalti dėl tos veikos, 2015 m. spalio 20 d., nežinant kas yra siuntinyje 14 val. 46 min. šią siuntą pristačius adresu (duomenys neskelbtini), bei perdavus asmeniui, kuris dėl tos veikos nėra kaltas - Ž. J., taip šią siuntą neteisėtai gabeno, po ko Ž. J., nuo siuntinio pristatymo momento šiam priėmus laikinai pasaugoti, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė iki tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po 14 val. 46 min., pasiėmęs iš Ž. J. šią siuntinyje esančią psichotropinę medžiagą ją automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai parsigabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), po ko su M. M. pasidalino lygiomis dalimis, ir dalį jų – 2,039 g neteisėtai laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto vonios kambaryje, likusią dalį – 0,253 g psichotropinės medžiagos neteisėtai laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, po ko 2015 m. spalio 22 d., apie 12 val. 40 min., didelį kiekį - 0,511 g, t.y. dalį šios psichotropinės medžiagos įpakuotos į 2 vnt. pakuočių pavadintų „Skyhigh“, paėmęs iš vonios kambario, savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų neteisėtai pardavė R. Š., o likusią psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją platinti neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki kol šias medžiagas 2015 m. spalio 22 d. 14 val. 45 min. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi perdavė šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2017 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. M. gynėjas advokatas Viktoras Onačko pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimo sudėties elementų nustatymas priklauso teismo diskrecijai.
Kaltinamojo A. M. gynėjas advokatas Viktoras Onačko prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui.
Gynėjas nurodo, kad BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui dėl nusikalstamos veikos aprašymo, kurie įpareigoja kaltinamajame akte aiškiai nurodyti nusikalstamos veikos dalyką. Advokatas pažymi, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu yra kaltinamas A. M., aprašymas yra įtvirtintas blanketinėse dispozicijose, nukreipiančiose į kitus teisės aktus, todėl jas taikant turi būti nurodyti konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte minėtas teisės aktas apskritai nenurodytas. Kaltinamajame akte pas A. M. rasta medžiaga įvardijama kaip sintetinis kanabinoidas MDMB - CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB - CHMINACA), kuris įrašytas į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašus (sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupį). Pasak gynėjo, jeigu tokia nuoroda nukreipiama į įsakymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 69 punkto „Sintetinių kanabinoidų darinių grupė“ 69.1 papunktį, išvardijantį I pogrupiui priskiriamus cheminius darinius, tai jame nėra nurodyta tokių kaltinime vartojamų medžiagos pavadinimų, kaip MDMB-CHMICA, MMB-CHMINACA ar vientisos aptariamos medžiagos cheminės formulės. Šiame papunktyje nurodomi kanabinoidų dariniai, kurie tam tikromis kombinacijomis gali sudaryti medžiagą, priskiriamą prie draudžiamųjų psichotropinių medžiagų. Kokie būtent šio pogrupio dariniai ir kokia kombinacija priskiria byloje ištirtą medžiagą prie draudžiamųjų, kaltinime nenurodoma. Tokių duomenų nėra ir byloje.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos dalykas turi būti teisiškai identifikuotas dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Šios funkcijos perkėlimas į teisminio bylos nagrinėjimo stadiją reikštų ikiteisminio tyrimo perkėlimą į teismą, kas prieštarauja Konstitucijai. Gynėjo nuomone, tai nereiškia, kad teisme negali kilti ginčų dėl nusikalstamos veikos dalyko, bet tai gali vykti tiek, kiek neperžengiama teismui suteiktų prerogatyvų ribų. Advokatas pažymi, kad šiuo atveju nėra abejojama pas A. M. rastos medžiagos chemine identifikacija pagal kaltinime nurodytą formulę, tačiau prašoma identifikuoti šią medžiagą kaip atitinkančią medžiagas, nurodytas minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintuose sąrašuose. Pasak gynėjo, šis prašymas yra teisinio pobūdžio, nes būtent minėtas teisės aktas priskiria tam tikras medžiagas prie draudžiamųjų.
Advokatas mano, kad apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje neteisingai aiškindamas ir taikydamas Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo nuostatas, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino prokuroro galias ikiteisminiame tyrime ir paneigė teismo prerogatyvas dėl įtakos ikiteisminio tyrimo rezultatams. Gynėjas nurodo, kad tiek prokuroro nepriklausomumas ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek asmens teisė į teisingą teismą ir gynybą yra konstitucinės vertybės, kurios yra subalansuotos baudžiamojo persekiojimo teisiniu reglamentavimu. Advokato nuomone, negali būti toleruojama situacija, kai prokuroras perduoda bylą kartu su kaltinamuoju aktu teismui, jei kaltinimas yra nesuprantamas ir teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepime į kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko skundą prokuroras prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kaltinamojo gynėjo skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į skundą pažymima, kad šioje byloje prokuroras 2017 m. sausio 13 d. nustatė, jog surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, todėl priėmė sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Prokuroro nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamiesiems M. M. ir A. M. įteiktuose pranešimuose apie įtarimą bei kaltinamajame akte tiek psichotropinė medžiaga, tiek teisės norma, kuri draudžia šią medžiagą vartoti medicinos tikslams, yra nurodytos. Jos buvo nurodytos ir byloje esančiose specialisto išvadose, specialisto paaiškinime, kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, todėl kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus.
BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi kaltinamajame akte netinkamai nurodytas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, dalykas, t. y. kaltinime nenurodoma, kokie būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupio dariniai ir kokia kombinacija priskiria pas A. M. rastą bei byloje ištirtą medžiagą prie draudžiamųjų. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad A. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies dispozicijas, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo veiksmai, veikų padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kaltinamajame akte pas A. M. rasta medžiaga įvardijama kaip sintetinis kanabinoidas MDMB - CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB - CHMINACA), kuris įrašytas į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašus (sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupį). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors kaltinamajame akte nėra detalizuota, kad „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog šis kaltinamojo akto trūkumas yra esminis ir jo negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo pagrįstai manyti, kad dėl nustatyto kaltinimo trūkumo kokiu nors būdu buvo apsunkinta kaltinamojo teisė į gynybą. Tokia išvada nepaneigia kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, bei nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų.
Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai, ar kaltinime nurodoma pas A. M. rasta medžiaga priskirtina psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra įrodinėjimo dalykas, nes tik įrodžius šias aplinkybes, gali būti nustatytas pareikštų kaltinimų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte pas A. M. rastos medžiagos priskyrimas psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra grindžiamas specialisto išvada Nr. 140-(402)-IS1-806 (t. 1, b. l. 40-43), šią išvadą pateikusios specialistės I. Ž. paaiškinimais (t. 1, b. l. 48-49) ir kitais duomenimis, kurie bus atitinkamai ištirti teisme ir įvertinti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą bei priėmus galutinį procesinį sprendimą. Tiek nusikaltimo dalyko, tiek kitų nusikaltimo sudėties elementų nustatymas, priklauso teismo diskrecijai. Kaltinamojo ir jo gynėjo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamojo gynėjo skunde nenurodyti kaltinimo trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.