Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2001-05-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“ nuo bausmės atleistas;

2) 2001-07-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pritaikius BK 47-1 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2002-04-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnį 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2002-08-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos“ galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 22 dienoms;

5) 2005-05-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams,

6) 2012-10-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams, 2013-03-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 14 MGL (1820 Lt) baudą;

7) 2014-01-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 23 paroms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2012-10-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir pakeista 2013-03-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė bausmė skirtas areštas 23 (dvidešimt trims paroms) ir 14 MGL dydžio, tai yra 1820,00 Lt, bauda;

8) 2014-02-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 18 parų arešto bausme,

9) 2015-07-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 24 paroms, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta ir skirta 16 (šešiolika) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė E. M. skirta 16 (šešiolikos) parų areštas ir 527 EUR (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų) bauda,

10) 2019-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015-07-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, bei 377,48 Eur bauda, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

11) 2021-06-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 377,48 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 377,48 Eur bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

12) 2023-07-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) pp. bausmės subendrintos ir skirta 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, 2024-05-13 paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, taikant BVK 82 str. 3 d. (neatlikus 5 mėn. 11 d.); 2024-08-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga - iki lygtinio paleidimo pabaigos (2024-10-24) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka ir kartą per mėnesį atsiskaityti probacijos tarnybai, teistumas neišnykęs

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4.12. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. P. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame rieše ir abiejose plaštakose, kraujosruva dešinės akies odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinės akies viršutiniame voke bei kraujosruva dešinės akies odenoje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. R. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, paveikus veidą ir abi rankas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atsakyti kuo konkrečiai nėra galimybės, nes sužalojimuose neužfiksuoti žalojančius daiktus identifikuojantys požymiai. Tiek ranka, tiek koja atitinka kietų bukų daiktų savybes (1 t., b. l. 101-103).

4.14. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241125-181302UTC“, įrašo trukmė 13:06 min. Vaizdo įraše matyti, kaip atvyksta policijos pareigūnai, matyti, įvykio vietoje jau yra atvykę medikai. Girdisi, kaip pareigūnė klausia medikų, ar vešis nukentėjusįjį R. P., medikai atsako, taip. Pareigūnė klausia nukentėjusiojo ar pažįsta asmenį, kuris jį sumušė, R. P. neatsako. Matyti, kad tikrinamas vyrui blaivumas, nustatyti blaivumą nepavyksta. Girdima, kaip klausia nukentėjusiojo R. P. keliese buvo, šis atsako, kad buvo trise. R. P. sako, kad viskas įvyko ant lovos, tuo metu žiūrėjo televizorių, kai jį užpuolė. Nurodo, kad jį užpuolęs asmuo yra E. M. iš (duomenys neskelbtini). Kiti du buvę asmenys su M. buvo M. žmona L. ir kita moteris trumpais raudonais plaukai iš (duomenys neskelbtini). R. P. pasakoja, kad jis žiūrėjo televizorių, kai jo žmona A. P. įleido tuos tris asmenis į namus. A. P. pasako, kad ir ją užpuolė, ji nieko nesuprato. Nukentėjusysis sako, kad atėję asmenys pradėjo jį mušti. A. P. sako, kad asmenys nieko nesakė, tiesiog pradėjo mušti R., paskui pabėgo. Pareigūnė klausia, dėl kokių priežasčių R. buvo sumuštas, jis pasako, kad būdamas pas B., jis raudonų plaukų moteriai pasakė (nesuprantami žodžiai). Pareigūnė klausia, ar ankščiau yra baliavoję su tais asmenimis, kurie užpuolė R., A. P. pasako, kad ne, jokių konfliktų su minėtais asmenimis nėra buvę. R. P. sako, kad pažįsta M. brolį. A. P. pasakoja pareigūnei, kad ji atidarė duris, o asmenys, užėję į viršų, iš karto pradėjo mušti R.. Vaizdo įraše matoma, kaip R. P. išvažiuoja su medikais. Matyti, kaip pareigūnė tikrina A. P. girtumą, moteriai nustatyta 3,06 prom. A. P. pasako, kad ji nenukentėjo. Pareigūnė paaiškina, kad kai R. P. bus blaivus, galės atvykti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą dėl to, jog buvo sumuštas. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241125-181321UTC“, įrašo trukmė 12:47 min. Vaizdo įrašas analogiškas ,,PSS-20241125-181302UTC“ vaizdo įrašui, papildomos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta. Matyti, kaip pareigūnai fotografuoja įvykio vietą (1 t., b. l. 35-39).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo E. M. parodymai duoti teisme, nukentėjusiojo R. P. parodymai duoti teisme, liudytojos A. P. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies liudytojų L. J. ir L. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, E. M. ir R. P. akistatos protokole užfiksuoti duomenys, įvykio vietos, asmens, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, R. P. pareiškime nurodyti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad R. P. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis E. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veido sritį bei spyrė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau aštuonių kartų į įvairias kūno vietas lovoje gulinčiam nukentėjusiajam R. P., tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius kaltinime nurodytus sužalojimus, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. M. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia, kadangi suvokė, jog suduodamas nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius į įvairias kūno vietas, vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nekonkretizavo sveikatos sutrikdymo masto ir bendrai tokių padarinių - sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, norėjo.

Bausmės skyrimas

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

8. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. M. daug kartų teistas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasis į kito asmens sveikatą, įvykdymo (1 t., b. l. 109-132), šiuo atveju vėlgi įvykdė nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai, padaryta žala tiek nukentėjusiajam, tiek Ligonių kasai, žala kol kas neatlyginta, todėl teismas E. M. pripažįsta recidyvistu ir tai laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

10. Skiriant bausmę kaltinamajam E. M., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos 1 mėnesiui po lygtinio paleidimo pabaigos, anksčiau pastarasis teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (1 t., b. l. 109-132), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133-140, 141-143, 144).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis, tai yra 6 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Dėl civilinių ieškinių

12. Šioje byloje kaltinamajam E. M. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 122,85 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 197-209), kuris susidarė nukentėjusiajam R. P. suteikus medicinines paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam R. P. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarojo atžvilgiu kaltinamasis E. M. panaudojo smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam padarė sužalojimus, nurodytus kaltinime, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 199) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 122,85 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 122,85 Eur.

13. Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys 1000 Eur sumai iš E. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip nurodoma civiliame ieškinyje, susidarė kaltinamajam E. M. sužalojus R. P., t. y. padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų iki šiol jaučiasi blogai, dėl sveikatos pablogėjimo negali atlikti įprastų namų ruošos darbų, padėti žmonai, iki šiol jaučia jam padarytą dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėją, bendravimo ir fizinės veiklos galimybių sumažėjimą, kairės akies sužalojimus jaučia iki šiol, dėl E. M. veiksmų buvo priverstas vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, policiją (2 t., b. l. 36-44). Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtam advokatui, atstovaujant nukentėjusįjį šiame procese.

13.1. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

13.2. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad E. M. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. P. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jam nusikaltimu sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš E. M..

13.3. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, veika padaryta R. P. namuose, E. M. atėjus pas R. P. be jokios aiškios priežasties ir leidimo, bei atlikus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu be jokio pateisinamo preteksto. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos R. P. neabejotinai patyrė gyvenimo pablogėjimą, pažeminimą, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimus, be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad E. M. smurtavo prieš neblaivų nukentėjusįjį, kas sumažino pastarojo galimybę gintis, be to, nukentėjusysis yra daug vyresnio amžiaus nei E. M., turintis sveikatos problemų, jo darbingumas tik 35 procentai, todėl tokios būklės asmens užpuolimas tik didina priteistinos žalos dydį. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad E. M. yra pakankamai jauno, darbinio amžiaus, todėl nėra pagrindo mažinti prašomos priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo R. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 Eur, šios kategorijos bylose yra per pagrįstas, adekvatus, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo naudai priteisiant 1000 Eur, kaip neturtinės žalos atlyginimą.

13.4. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusiajam R. P. teisinę pagalbą šioje byloje teikė VGTPT paskirtas advokatas V. P. (2 t., b. l. 43-44), kuris aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ir atstovavo nukentėjusiojo interesus (2 t., b. l. 67-71, 87-91, 114-117). Iš VGTPT patikslintos pažymos matyti, jog teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam šioje byloje susidarė 591,67 Eur išlaidų suma (2 t., b. l. 127-133). Pažymėtina, kad E. M. proceso pradžioje kaltės nepripažino, kas padidino teisinių paslaugų, kurias teikė advokatas V. P., sumą, be to, E. M. yra jauno, darbingo amžiaus, teisinės pagalbos išlaidų suma nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo šių išlaidų nepriteisti iš E. M., todėl išlaidos susidariusios teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam, tai yra 591,67 Eur dydžio suma, išieškotinos iš kaltinamojo E. M. VGTPT naudai.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

15. Iš 2025-06-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pirminės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam E. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 118,75 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kaltinamasis nedirba, tačiau duomenų apie kaltinamojo turtą teismas neturi, šiuo nuosprendžiu jam paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo E. M. neišieškotina.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra tenkintinas R. P. civilinis ieškinys 1000 Eur sumai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtas laikino nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį: 1) pinigines lėšas, esančias 70440, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, neišieškotina suma – 934 Eur, 2) pinigines lėšas, esančias 32500, (duomenys neskelbtini) Bank UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – (duomenys neskelbtini) Bank UAB, neišieškotina suma – 934 Eur, - paliekamas galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, supakuota į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio ir siunčiamas kartu su byla į teismą, – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir E. M. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu E. M. pripažinti recidyvistu.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. M. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 122,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 85 centus).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinį ieškinį tenkinti ir jam iš kaltinamojo E. M. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį: 1) pinigines lėšas, esančias 70440, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, neišieškotina suma – 934 Eur, 2) pinigines lėšas, esančias 32500, (duomenys neskelbtini) Bank UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – (duomenys neskelbtini) Bank UAB, neišieškotina suma – 934 Eur, - palikti galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Išieškoti iš E. M. 591,67 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajam teiktų teisinių advokato V. P. paslaugų.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš E. M. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kitoje byloje suimtajam E. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.