- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- A8.-3710-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03381-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. P.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Vytautas Skulščius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. P., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktorius, per nustatytą laikotarpį (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai. Šiais savo veiksmais N. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
N. P., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad supranta kaltinimus, pripažįsta, kad nebuvo laiku pateikti dokumentai. Finansinės ataskaitos buvo paruoštos 2020 m. gegužę, bet buvo pasibaigęs buhalterijos įgaliojimas. Jis bandė įkelti tą įgaliojimą, bet sistemoje buvo klaida ir tą dieną įkelti nebuvo galima. Dėl užimtumo ir žmogiškojo faktoriaus jis nukėlė tą darbą vėlesniam laikui ir jį pamiršo, paskui tik gavo iš teismo laišką, kad yra byla, nors iš Registrų centro nieko negavo, 15 d. jis sureagavo ir bandė įkelti, bet jie vėl jam neleido. Jis susiskambino su centru ir jie jam paaiškino, kad reikia mėginti įkelti iš kitos naršyklės ir tada pavyko įkelti. Jis kalba apie 2020 m. gegužės mėnesį. Už 2018 metus negali paaiškinti, nepamena, jam atrodo, kad buvo ta pati situacija dėl įgaliojimo. Jis gailisi, čia yra jo kaltė, kad jis tiesiog pamiršo tą atlikti laiku, jo ir atsakomybė pateikti tuos dokumentus. Tiesiog to nepadarė dėl užimtumo ir sistema neveikė, gal būtų kitokia situacija, jei būtų gavęs pranešimus iš Registrų centro, būtų anksčiau sureagavęs. Jis mano, kad Registrų centras neprivalo priminti įmonės vadovui apie jo pareigas. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kad laiku nepateikė dokumentų, kritiškai įvertino ir daugiau tai nepasikartos. Įmonės finansiniai rodikliai eilę metų nesikeičia. Tuo laikotarpiu nebuvo sudarinėjami didesni sandoriai su verslo partneriais. Įmonės buhalteriją tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), Vilniuje registruota įmonė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje N. P. atstovas nurodė, kad akivaizdu, jog asmuo ne piktybiškai dokumentų nepateikė, netyčia taip išėjo, o dėl negautų pranešimų, jis tik nurodo vieną iš priežasčių. Jei teismas sprendžia dėl tyčios, tai akivaizdu, kad jokio piktybiškumo nebuvo ir žmogus, būdamas daugumos įvykių sekoje, tiesiog praleido tą terminą, tai jie mano, kad yra lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino. 2020 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta, kad atskaitomybės pateikimo paskirtis yra patenkinti informacinį poreikį apie įmonės finansinę būklę priimant ekonominius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Be N. P. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš N. P. surašyto 2020 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-563-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad išrašo spausdinimo dieną (2020 m. lapkričio 24 d.) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus ir 2019 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu N. P. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini), bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais (b. l. 6-9).
Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku dėl techninių nesklandumų – pasibaigusio buhalterijos įgaliojimo, kurio nepavyko įkelti dėl sistemos klaidos, bei žmogiškojo faktoriaus – to, kad N. P. po minėto įvykio pamiršo turintis nudirbti šį darbą, neatleidžia N. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, nuo atsakomybės už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui laiku ir nustatyta tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato padėjėjo V. Skulščiaus teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, jog 2018 metų bei 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Registrų centrui buvo pateikti (duomenys neskelbtini), t. y. už 2018 metus – daugiau nei 1 metais ir 6 mėnesiais praleidus jų pateikimo terminą, o už 2019 metus – daugiau nei 6 mėnesiais praleidus įstatymu nustatytą jų pateikimo terminą. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad N. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi N. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad 2018 bei 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Teismo vertinimu, N. P. teismo posėdžio metu nurodytos priežastys dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo nelaikytinos objektyviai trukdžiusiomis minėtus dokumentus pateikti laiku, t. y. per įstatyme nustatytą terminą (juo labiau kad minėtas terminas praleistas ženkliai, t.y. daugiau nei metais bei 6 mėnesiais dėl 2018 m. dokumentų ir daugiau nei 6 mėnesiais dėl 2019 m. dokumentų). Pažymėtina, kad N. P., kalbėdamas apie 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodė, kad šie dokumentai buvo parengti laiku, dar nepraleidus jų pateikimo termino (t.y. 2020 m. gegužės mėnesį), tačiau jis šių dokumentų laiku nepateikė, nes buvo pasibaigęs buhalterijos įgaliojimas, o naujo nepavyko įkelti dėl sistemos klaidos, po ko jis šį darbą atlikti pamiršo. Tačiau N. P. nenurodė jokių priežasčių kodėl 2018 m. finansinės atskaitomybės rinkinys buvo pateiktas dar ženkliau, t.y. net metais ir 6 mėnesiais praleidus jų pateikimo terminą, tik paminėjo, kad jam atrodo, jog buvo susidariusi ta pati situacija dėl įgaliojimo. Tačiau nenurodė, kodėl tokį ilgą laikotarpį nesiėmė priemonių minėtai problemai išspręsti. Teismo vertinimu, N. P. nurodytos priežastys nepateisina finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo taip ženkliai praleidus jų pateikimo terminą, ir nešalina jo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. P., padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, veikdamas nerūpestingai, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog N. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio ir tokioje jo veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą N. P., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį –administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – N. P. yra darbingo amžiaus, dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebaustas. N. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant N. P. minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu N. P. atstovas prašė, įvertinus nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas, jo pažeidimas nesukėlė didelės žalos, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atskaitomybė buvo pateikta (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, kai asmuo sužinojo, kad yra surašytas protokolas, N. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam įspėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Teisminėje praktikoje tai pat ne kartą išaiškinta, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už padarytą nusižengimą numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso nuobauda neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nors posėdžio metu buvo teigiama, kad niekam žala nebuvo padaryta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Todėl, tai jog nebuvo padaryta reali žala, atsakomybės nešalina, taip pat jos nešvelnina. Nors N. P. ir ištaisė savo pažeidimą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai (duomenys neskelbtini) buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau, kaip jau minėta, dėl N. P. nerūpestingumo jie buvo pateikti pavėlavus daugiau nei metais ir šešiais mėnesiais bei kitu atveju – daugiau nei šešiais mėnesiais. Taigi, vien ta aplinkybė, kad N. P. ištaisė savo pažeidimą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kitos N. P. nurodytos aplinkybės (tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku dėl techninių nesklandumų – pasibaigusio buhalterijos įgaliojimo, kurio nepavyko įkelti dėl sistemos klaidos), nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Kaip minėta, pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad N. P. rūpinosi savalaikiu UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimu, domėjosi šių dokumentų savalaikio nepateikimo priežastimis ir bandė jas pašalinti.
Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti švelnesnės negu sankcijoje nustatyta minimali nuobauda skyrimo pagrindai, nenustatyta.
Kitas N. P. atstovo nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip reikšmingas tik skiriant minimalią nuobaudą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose ir, teismo vertinimu, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, būtent minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda šiuo atveju atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
N. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125909877.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą