Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pernešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 42 (keturiasdešimt dviejų) MGL, t. y. 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. V. galutinė bausmė – 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, t. y. 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirta M. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“.

2018 m. sausio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. Stadaliaus nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. V. automobiliui „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo P. D. link Mūrininkų g. pastato Nr. 10, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,34 promilės etilo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kairėje pusėje paliktą stovėti automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog nusikaltimo sudėtis, esanti nuteistojo veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai, dėl ko jis ir nubaustas.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės – baudos dydžio: M. V. paskirti 51 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio baudą, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą, įrodymų tyrimo neatlikti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei pagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiką, tačiau nuosprendis skundžiamas dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. neteisingai paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d.) redakcija už nesunkų nusikaltimą numato mažiausią baudos dydį – 50 MGL, o šioje byloje teismas nuteistajam už nesunkų nusikaltimą paskyrė 42 MGL dydžio baudą. Atkreipė dėmesį į tai, jog teismas nuosprendyje nepasisakė dėl motyvų skiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 47 straipsnis), taip pat nepasisakė ir apie BK 62 straipsnio taikymą, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą taikydamas švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir baudos dydžio nedidinti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nekvestionuota teismo nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, inkriminuotos veikos kvalifikacija, tačiau, atitinkamai argumentuojant, prokuroras teigė, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmės rūšies dydį, t. y. skunde kėlė nuteistajam M. V. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).M. V. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o šios normos sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys siekiant tinkamo asmens nubaudimo ir teisingumo principo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 54-61 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog bausmės paskirtis bus pasiekta parinkus bausmės rūšį – baudą, tačiau nusttaydamas baudos dydį (42 MGL) neatsižvelgė į įstatymą kas ir nulėmė ginčijamo nuosprendžio keitimo pagrindą.Sutinkamai su prokuroro argumentais, teisėjų kolegija nustatė, kad parinkdamas tokio dydžio baudą, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes BK 54 straipsnio (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog nusikalstamą veiką M. V. padarė 2018 m. sausio 13 d. Nusprendus kaltininkui už jo veiksmų neteisėtumą skirti vieną iš alternatyvių inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudą, teismas, parinkdamas jos dydį, netinkamai vadovavosi BK 47 straipsnio nuostatomis. M. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, BK 47 straipsnio 2 dalis numato, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Šio straipsnio aktuali redakcija galioja nuo 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653). Individualizuojant bausmę kaltininkui ir esant pagrįstam pagrindui kuomet straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokios įstatymo leidėjo teisinės galimybės numatytos BK 54 straipsnio 3 dalyje bei 62 straipsnyje. Tai, kad nagrinėjamu atveju teismas būtent ir sprendė, jog yra pagrindai skirti švelnesnio pobūdžio bausmės dydį nei numatyta įstatyme jos minimumas, iš bylos aplinkybių ir teismo nuosprendžio motyvų teisėjų kolegija nenustatė ir šių pagrindų neįžvelgė. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos dėl minėtų pagrindų švelninant M. V. bausmę, todėl vertintina, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl bausmės švelninimo, o tik neteisingai parinko baudos dydį. Atsižvelgiant į nuosprendyje nustatytas aplinkybes, į apeliacinės instancijos teisme išsakytas šalių pozicijas, teisėjų kolegijos vertinimu M. V. skirtina bausmė – 51 MGL dydžio bauda, kuri yra itin nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas ir esant teisėtam pagrindui dėl BK 64¹ straipsnio taikymo, mažinama vienu trečdaliu bei galutinė bausmė skirtina 34 MGL dydžio bauda. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“), kuris tapatus 1 MGL ir kvalifikuojant veiką taikomas būtent toks MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50 Eur. Esant šiam reglamentavimui ir nusikalstamai veikai padarius tuo metu kuomet galiojo ir galioja būtent BK 47 straipsnio norma, kurioje numatyta baudos dydžio minimumas ir maksimumas, nesant byloje aplinkybių dėl švelnesnės bausmės skyrimo asmeniui, tik tai, kad M. V. atsakomybę lengvina aplinkybė dėl jo prisipažinimo, teismas nukrypdamas nuo bausmių skyrimo procesui būdingų taisyklių netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 2 dalį, nes paskyrė 42 MGL dydžio baudą, nors turėjo mažiausiai skirti 50 MGL. Įvertinus tai kas nustatyta ir tai, jog pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo procese teisingai taikė BK 54 ir 61 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, M. V. anksčiau nėra teistas, savo kaltę pripažino ir gailisi, charakterizuojamas teigiamai, be minėtos lengvinančios aplinkybės dėl prisipažinimo ir gailėjimosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, neregistruotas psichikos ir priklausomybių ligų kabinetuose, pats procesas ir baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, teisėjų kolegijai nenustačius kitų teisės ir proceso pažeidimų, visiškai sutinkant su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio ir M. V. paskirti bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.