- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-993-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06824-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. 2014-05-24 surašė T. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas 2014-03-03 baustas pagal ATPK 172 str. 1 d., 2014-04-27, apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini) be taksi plafono ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – vežė keleivius, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. 2014-05-24 surašė T. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir už tai, kad jis, būdamas 2014-03-03 baustas pagal ATPK 172 str. 1 d., 2014-05-24, apie 3.46 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini) be taksi plafono ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija, išnagrinėjusi abi administracinio teisės pažeidimo bylas, 2014-06-13 nutarimu pripažino, kad T. J. padarė minėtuose protokoluose nurodytas veikas, numatytas ATPK 172 str. 2 d., ir paskyrė subendrintą nuobaudą – 2000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylas nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-18 nutarimu iš dalies patenkino T. J. skundą: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-06-13 nutarimą dalyje dėl 2014-05-24 įvykio, kuriuo T. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. 2 d., padarymą nubaustas 2000 Lt bauda ir jo atžvilgiu nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-06-13 nutarimą dalyje dėl 2014-04-27 įvykio, kuriuo T. J. nubaustas 1500 Lt dydžio bauda.
Šalies argumentai
T. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-06-13 ir teismo 2014-07-18 nutarimus dėl 2014-04-27 įvykio panaikinti. Nurodo, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 172 str. 2 d., nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija pateikė ne visus duomenis apie apelianto baustumą ir nenurodė, kad institucijos nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 172 str. 1 d. už 2013-12-28 įvykį, yra neįsiteisėjęs ir šiuo metu apskųstas apeliacine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms skundžiami nutarimai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti, nes kaltinimas turėjo būti pateiktas pagal ATPK 172 str. 1 d. Be to, teismas nepašalino visų abejonių dėl T. J. kaltės ir nevertino kai kurių įrodymu: neaiškus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, jame nenurodyti liudytojai, nutarime nurodyta neteisinga data, institucija išnagrinėjo bylą, kuri išeina už administracinės bylos ribų, protokole ir nutarime neaptarti liudytojų parodymai. Teismas netinkamai vertino aplinkybės, kad tarp keleivių ir apelianto nebuvo sandorių, pinigų perdavimo ir pan., kaltės įrodymu laikė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva buvo iškviestas taksi automobilis, tačiau šis numeris apeliantui nepriklauso ir nėra susijęs su pateiktu kaltinimu. Teigia, kad ant automobilio neklijavo lipdukų ir neturėjo radijo stotelės.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis nustatė, kad T. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinio skundo argumentai, kad tarp keleivių ir apelianto nebuvo sudarytas sandoris ir pinigai nebuvo sumokėti, nepaneigia fakto, jog pažeidėjas teikė taksi paslaugas neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pirmenybę teikdamas ne veiklos formai, o paslaugos turiniui (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-818-62812013), nustatė, kad 2014-04-27 T. J. teikė taksi paslaugas, kurių pobūdis ir trukmė yra vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B. Keleivės E. J. ir K. A. paslaugą užsisakė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepusi dispečerė priėmė užsakymą, nustatė 30 litų paslaugos kainą, kurią kelionei pasibaigus keleivės turėtų sumokėti, ir nurodė, kad atvyks juodos spalvos automobilis Audi. Į iškvietimo vietą atvykęs T. J. vairuojamas automobilis Audi turėjo taksi automobiliams privalomus skiriamuosius ženklus: užrašus ant transporto priemonės, telefono numerį, radijo stotelę, per kurią gaudavo užsakymus. Tuo tarpu leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi T. J. išduotas 2014-05-22. Įvertinus šių aplinkybių visumą matyti, kad T. J. teikė taksi paslaugas neturėdamas galiojančio leidimo. Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi paslaugas teikiantys automobiliai, jame nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, nepaneigia taksi paslaugos teikimo fakto, nes tai yra savarankiški pažeidimai.
Teismas išklausė pažeidėjo, liudytojų E. J., K. A. ir F. P. parodymus, ištyrė rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismui nekilo abejonių dėl liudytojų parodymų objektyvumo, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai rėmėsi jais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl įrodymų vertinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų.
Apeliacinio skundo argumentas, kad T. J. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ATPK 172 str. 2 d., yra nepagrįstas. ATPK 172 str. numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, o pagal to paties straipsnio 2 d. atsako asmuo, baustas administracine nuobauda už šio straipsnio 1 d. numatytą pažeidimą.
Skundo teiginys, kad iki 2014-04-27 jis nebuvo baustas pagal ATPK 172 str. 1 d. už 2013-12-28 įvykį, yra nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2014-03-01 buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis Pilaitės pr. teikė taksi paslaugas neturėdamas nustatytos formos išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė ATPK 172 str. 1 d. T. J. buvo pasiūlyta sumokėti 250 litų administracinį nurodymą, kurį jis sumokėjo 2014-03-19.
ATPK 260¹ str. numatyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą. Jis sumokamas savo noru ir yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir tai, kad 2014-03-19 T. J. savo noru sumokėjo administracinį nurodymą, administracinė teisena dėl ATPK 172 str. 1 d. pažeidimo padarymo buvo baigta ir jo veiksmai dėl 2014-04-27 pažeidimo teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 172 str. 2 d.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. J. kaltė įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, tinkamai pagrindė savo išvadas, teisingai įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.