- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-32-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00858-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad užbaigus jo gydymą Ligoninėje, pareiškėjas turėjo būti planiniu konvojumi tiesiogiai etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TIK). Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai neužtikrino tiesioginio konvojavimo į Alytaus pataisos namus. Dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, suvaržymus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu (b. l. 8–14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog į Ligoninę pareiškėjas atvyko 2018-04-11, o 2018-04-20 iš Ligoninės buvo išrašytas. Pagal Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-25 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatytą bendrą tvarką, į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. V-39, 33.2 punktą, pacientas išrašomas iš Ligoninės, kai paciento tolesnis buvimas Ligoninės nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo nuteistųjų (suimtųjų) laikyti Ligoninėje, nes šie asmenys nėra pacientai ir organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis 2017-05-15 Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu, maršrutas Ligoninė - Alytaus PN vykdomas trečiadieniais. Kadangi Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018-04-20 (penktadienis) per Lukiškių TI-K, kadangi pareiškėjui buvo suteiktos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, toliau jo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir reikalaujama neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų konvojuojant iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus ne tiesiogiai, o per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kuriame jis buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei Alytaus pataisos namuose.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01).
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija galiojusi iki 2019-07-06) X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73–75 str.), t. y. lengvesnį režimą, nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85–86 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017-05-15 įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (b. l. 15–18). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018-04-20 (penktadienį) per Lukiškių TIK, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas 2018-04-25 (trečiadienį).
Atsakovas nurodo, kad Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, joje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.
Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017-05-15 įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.
Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų - įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ligoninė nurodė, jog 2018-05-02 kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau ši atsisakė skirti. Tačiau atsakovės atstovė kreipėsi dėl neplaninio konvojaus skyrimo jau po to, kai pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TIK, todėl teismas nevertina šio įrodymo šioje administracinėje byloje, kadangi tai nesusiję su ginčo dalyku ir nepatenka į ginčo laikotarpį. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018-04-20 iki 2018-04-24 (4 paras) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-09-11 nutartyje Nr. A-1239-756/2019 pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Ligoninė turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 4 paras patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Ši administracinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panaši į nagrinėjamą (pareiškėjas prašomos atlyginti neturinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybe, kad užbaigus gydymą Ligoninėje tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo etapuotas ne tiesiogiai į Alytaus PN, kur yra jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta, o per Lukiškių TIK).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Aptartu aspektu nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo aptartos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo praktikos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018-03-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptarto pažeidimo (laikymo 4 paras tardymo izoliatoriuje) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį: pareiškėjo argumentai dėl patirtų nepatogumų, diskomforto yra itin apibendrinti, nesusieti su nagrinėjama situacija.
Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai trumpas laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams objektyviai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, teismas konstatuoja, jog pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, dėl ko pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, pripažįstant pareiškėjo teisės pažeidimą pakankama ir teisinga satisfakcija, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti pareiškėjo R. G. teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninei neužtikrinus pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.