Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­ja Aušra Volskytė, iš­nag­ri­nė­jusi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., 2015 m. liepos 12 d., 00¹⁰ val., Plungės g., Rietave, vairuodamas automobilį BMW530 D, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127, 221 ir 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. prisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, nurodė, kad vairuodamas automobilį jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio ženklą, po eismo įvykio pasišalino nes išsigando. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo prisipažinimo teisės pažeidimų padarymą patvirtina: policijos pareigūno L. D. tarnybinis pranešimas; eismo įvykio vietos schema ir eismo įvykio metu apgadinto kelio ženklo bei eismo įvykyje dalyvavusio automobilio fotolentelės; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę; Telšių regiono keliai Techninio ir projektų ruošimo skyriaus vyresniosios inžinierės lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad dėl eismo įvykio metu sugadinto kelio ženklo buvo padaryta 89,73 Eur žala; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. S. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas padarius teisės pažeidimą ir nuoširdus gailestis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijose už padarytus pažeidimus. Prašymą grindžia ne tik nuoširdžiu gailėjimusi, bet ir tuo, kad įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pats buvo visiškai blaivas ir neturėjo jokių tikslų bėgti iš įvykio vietos, šis administracinės teisės pažeidimas jo gyvenime yra vienintelis. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose, ši įmonė įsikūrusi Klaipėdos mieste, todėl į darbą turi važiuoti savo transportu. Praradęs teisę vairuoti, gali prarasti ir darbą. Be to, tarnauja (duomenys neskelbtini) pareigose, kuopa įsikūrusi taip pat Klaipėdoje. Pateikė (duomenys neskelbtini) vado charakteristiką, kurioje nurodyta, kad R. S. kuopoje tarnauja nuo 2006 m., per šį laikotarpį skatinimų ir nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkioliktos iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtinai sietina su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

R. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis ženklios žalos turtui nepadarė. R. S. prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, dėl padaryto pažeidimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, administracine tvarka nėra baustas, vairavimo stažas yra 9 metai, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, tai leidžia daryti išvada, jog jis nėra asmuo linkęs nuolat pažeisti Kelių eismo taisykles. R. S. yra dirbantis, tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, charakterizuojama teigiamai.

Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. S. paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. minimalią piniginę baudą ir vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

R. S. padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos jam skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir pritaikius 30¹ straipsnį paskirti jam administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą nuobaudą R. S. paskirti – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 3 dalis).